Domas Šidlauskas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Šidlauskas Domas)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Domas Šidlauksas

ŠIDLAUSKAS - VISUOMIS DOMAS (g. 1878-08-17 Reivyčių k. - m. 1944; palaidotas Pakempinių k. kapinaitėse Akmenės raj.), visuomenės veikėjas ir kūrėjas, baltų savasties puoselėtojas.

Pasimokęs pas Reivyčių k. daraktorių Juozapėlį, 1887-1888 m. lankė Mažeikių rusiškąją liaudies mokyklą, vėliau mokėsi Žemalės pradinėje mokykloje, nuo 1890 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Liepojoje pradėjo reikštis kaip visuomenininkas, publicistas, dalyvavo 1894 m. įkurtame pirmajame slaptame Lietuvių gimnazistų ratelyje, 1896 m. įstojo į socialdemokratų partiją. 1898 m. baigė Liepojos gimnaziją ir bandė stoti į veterinarijos institutą. Nepavykus, buvo pašauktas į karinę tarnybą Vilniuje. Po demobilizacijos 1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. 1904 m. grįžo į Vilnių, rusų mobilizuotas pabėgo iš karo mokyklos į Vokietiją. 1905-1906 m. iš Vokietijos siuntė ginklus Lietuvos revoliucijai, 1906 m. grįžo į Lietuvą, buvo rusų suimtas ir Vilniaus karo teismas jį nubaudė kalėti, bet vėliau amnestuotas.

Dirbo „Lietuvos ūkininko", „Lietuvos žinių" redakcijose, 1910 m. redagavo „Patarėją", buvo lietuvių kooperatyvų instruktorius. 1910 m. periskėlė į Rygą redaguoti „Rygos garsą", bet nesutarė su leidėjais dėl laikraščio krypties, jį metė ir perėjo į „Rygos naujienas". Rygoje buvo kooperatinių ir liberalinių lietuvių draugijų veikėjas. I pasaulinio karo metu ištremtas į Rusijos gilumą. 1918 m. buvo Šiaurės Kaukazo vyr. lietuvių tarybos narys. 1919 m. grįžo į Lietuvą, dirbo kooperatyvų instruktoriumi. Iki 1922 m. buvo Kauno miesto ir apskrities komendatūros švietimo komisijos pirmininku. Išėjęs į atsargą turėjo galimybę užimti atsakingas pareigas, bet pasirinko rektoriaus-buhalterijos kursų organizatoriaus darbą.

1929 m. periskėlė į Dusetų apylinkes; ten sukūrė baltiško tikėjimo bendriją. Tarp Sartų, Zaduojo ir Zalvio ežerų miškingą plotą pavadino Romuva, o Ataugo mišką stengėsi paversti baltiško tikėjimo šventykla. Nuo 1931 m. „Romuvoje" ėmėsi organizuotivasaros stovyklas, kursus, pritraukdamas nemažai stovyklautojų. Tačiau plačiau visuomenybės idėjų paskleisti nepavyko, nepasisekė naujojo tikėjimo ir oficialiai užregistruoti.

Domėjosi kraštotyra, rinko senienas, pats bandė kasinėti senkapius. Buvo vienas K. Būgos kraštotyrinės draugijos steigėjų. Surinktus istorinius radinius ir kitus rinkinius perdavė Dusetų K. Būgos vardo muziejui. 1937-01 išvyko į JAV, kur stengėsi išplėsti baltiško tikėjimo veiklą.

Bendradarbiavo spaudoje: Visuomio ir kitais slapyvardžiais nuo 1897 m. rašė „Ūkininkui", „Vienybei lietuvininkų", „Kovai", „Vilčiai", „Jaunimui", „Kultūrai" ir kt., kur be kooperatinių straipsnių spausdino ir eilėraščių. Buvo įsitikinęs, kad reikia atkurti Lietuvos Didžiają Kunigaištystę istorinėse baltų žemėse ir tas mintis skelbė eilėje straipsnių. 1936 m. paskirta visuomenės veikėjo pensija.

1912 m. ėmė domėtis baltiškuoju tikėjimu, savaip suprato senovinį lietuvių tikėjimą ir dorovę. 1926 m. išleido „Visuomybė, naujos, tyros tikybos mokslas, dorovė, apeigos ir organizacija" (219 psl.). Knyga pakartotinai išleista 1931 m. Pirmūno slapyvardžiu. 1931 m. Pirmūno slapyvardžių išleista „Iš pranašo Visuomio (Šidlausko) gyvenimo", 1931 m. - „Apie Visuomį ir jo religiją", o JAV 1937 m. - „Kokie lietuvių bei lietuvninkų uždaviniai" (64 psl.).

1936 m. suteikta Pasižymėjimo visuomenės veikėjo pensija.

1980 m. R. Braziulis ir V. Musteikis surado D. Šidlausko kapavietę ir pastatė laikiną stulpelį su užrašu. Vėliau šiaulietis Albertas Martinaitis padarė akmeninį paminklą, kuris atidengtas 2004 m. spalio 30 d.

Nuorodos

Šaltiniai

  • Ramanauskas V. D. Šidlauskas ne tik naują religiją kūrė... //Būdas žemaičių. - 1997. - Sausio 16.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 1991. - T. 4. - P. 366.
  • Žukas K. Žvilgsnis į praeitį: žmogaus ir kario atsiminimai: medžiaga istorikams. - V., 1992. - P. 264-270.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1963. - T. 29. - P. 468 - 469.
  • Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 462