Pradžia

Juodeikių hidroelektrinė

JUODEIKIŲ HIDROELEKTRINĖ yra Juodeikių k., dešinėje Varduvos tvenkinio pusėje, 6,7 km nuo Varduvos upės žiočių, 38,5 m nuo vandens pertekliaus pralaidos. Tai galingiausia hidroelektrinė rajone.

Hidroelekrinę 1996 metais pastatė UAB „Pajaras". Jos statinius sudaro vandens paima, vamzdynas (du 1,2 skersmens plieniniai vamzdžiai), hidroelektrinė ir transformatorinė pastotė. Vandens paima - šliužo tipo su dviem plokščiais 2,0x2,0 m ratiniais uždoriais ir šiukšlių bei žuvų sulaikymo grotelėmis. Sumontuotos dvi turbinos, kurių bendras galingumas 820 kW. Valdymas automatizuotas. Juodeikių hidroelektrinė naudoja didžiausią rajone Varduvos tvenkinio vandenį.

Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“

MAŽEIKIŲ MUZIEJUS V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė Adelė Cholodinskienė (nuo 1967 m.).

Oficiali įkūrimo data yra 1928 m., kada mokytojas Stasys Ličkūnas perėmė „Senovės pažinimo kuopelės" vadovo pareigas iš Vlado Pūnio ir savo namuose Kankinių gatvėje Nr. 18 viename kambarėlyje patalpino asmeninę senienų kolekciją ir kuopelės „Senovės daiktų rinkinį". Šiame name, kuris stovėjo ties parko teritorija, muziejus išbuvo apie ketverius metus. Muziejus jokių dotacijų iš valdžios negavo,laikėsi vien entuziazmu. St. Ličkūnas muziejui vadovavo iki 1944 m. Jis aplankė visus Mažeikių apskrities archeologijos paminklus,ardomuose senkapiuose vykdė žvalgomuosius tyrimus ir skelbė tuometinėje spaudoje.

1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys "Senovė" Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio "Praeitis", kurio išėjo du numeriai. 1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.

Stasys Ličkūnas

LIČKŪNAS STASYS (g. 1884-12-12 Žemalės k. - m. 1944-03-28 Mažeikiuose, palaidotas Mažeikių kapinėse), kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas, spaudos darbuotojas.

Žemalėje baigęs pradinę moktyklą, išvyko į Liepoją, kur vyresniųjų brolių padedamas baigė 6 gimnazijos klases. Liepojoje įsidarbino pašte iš pradžių laiškininku, vėliau buvo pašto viršininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais S. Ličkūnas su savo pašto įstaiga evakuavosi į Smolenską, vėliau į Valko miestą Ukrainoje. Čia susirado ir savo žmoną su trimis mažamečiais vaikais, kurie buvo pasimetę per evakuaciją. Valke pradėjo visuomeninę veiklą, 1916 m. suorganizavo pabėgėlių iš Lietuvos šelpimo komitetą, buvo to komiteto pirmininku. Išlaikęs egzaminus prie vienos komercinės mokyklos, tapo mokytoju, mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. Vėliau vėl perėjo dirbti į Rusijos pašto tarnybą ir buvo paskirtas Permės krašto viršininku, kur išdirbo iki pat grįžimo į Lietuvą.

Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia

LAIŽUVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA yra Laižuvos miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 14; priklauso Mažeikių dekanatui. Stačiakampio plano, tinkuoto mūro, bebokštė. 1944 m. įrengta suremontuotoje prieglaudoje. Bažnyčios šventoriuje yra varpinė.

1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. Vyks. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė–Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės. Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai. 1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.

Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas Antanas Vienažindys. Kartu su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles.

Mažeikių krašto enciklopedija pradėta kurti 2006 m. gruodžio 31 d. Kasdien papildoma 2-5 gana išsamiais straipsniais.

Sausio mėnesio įvykiai.

• 7 d.: 1968-01-07 mirė buvęs Mažeikių gimnazijos direktorius (1923-1927 m.), filologas, nusipelnęs mokslo veikėjas Merkelis Račkauskas, kurio garbei 1996 m. pavadinta buvusi miesto pirmoji vidurinė mokykla.
• 13 d.: 1929-01-13 Viekšniuose gimė poetas, prozininkas Vincas Giedra.
• 15 d.: 1923-01-15 Lūšėje (Židikų sen.) gimė kunigas Antanas Jonušas. Baigė Mažeikių gimnaziją. Gyveno ir dirbo Italijoje. Aktyviai reiškėsi lietuviškoje veikloje.
• 16 d.: 1914-01-16 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, jaunesnysis leitenantas Leonas Bileris.
• 22 d.: 1928-01-22 Mažeikiuose gimė tapytojas grafikas Pranas Gailius.
• 23 d.: 1894-01-23 gimė fotografė, „Skrajojamojo teatro“ artistė Teofilė Motuzaitė.
• 31 d.: 1909-01-31 gimė pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose, Lietuvos kariuomenės karininkas Juozas Remys.

Enciklopedijos datos

• 2011-12-31 Enciklopedijai suėjo penki metai nuo įkūrimo bei pirmojo straipsnio parašymo.
• 2011-08-22 parašytas 4000-asis straipsnis - Mažeikių pradžios mokykla Nr.2.
• 2010-08-16 tarp 10.15-10.30 val. svetainę aplankė milijoninis lankytojas.
• 2010-05-30 parašytas 3500-asis straipsnis - Pūsliavabaliai
• 2010-05-14 įkelta 3000-oji nuotrauka - Dvispalvė donacija.
• 2009-11-27 parašytas 3000-asis straipsnis - Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas.
• 2009-04-06 MKE aplankė 500000-asis lankytojas.
• 2009-03-29 parašytas 2500-asis straipsnis - Violetinis gegužvabalis.
• 2009-02-16 įkelta 2000-oji nuotrauka - Strėlialapės papliauškos žiedai.
• 2008-11-22 parašytas 2000-asis straipsnis - Juozas Volskis, Viekšnių valsčiaus viršaitis.
• 2008-07-20 įkelta 1500-oji nuotrauka - Laižuvos žydų kapinės.
• 2008-04-30 parašytas 1500-asis straipsnis - Skinderis Antanas.
• 2008-01-17 atliktas 10 000-asis keitimas - papildytas Gudų malūno straipsnis.
• 2007-10-26 parašytas 1000-asis straipsnis - Paulianka.
• 2007-10-22 įkelta 1000-oji nuotrauka - Paprastoji kiaulpienė.
• 2007-06-16 parašytas 500-asis straipsnis - Viksvinė hesperija.

• Žiūrėti pilną sąrašą

Ukrinai. J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"

UKRINAI, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka Kvistė, rytiniu pakraščiu - Varduva, šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su Pocaičių k.

Yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (past. 1857 m.), veikia pagrindinė mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 488 gyventojai), biblioteka, paštas, UAB „Stepono baldai", „Rapsoila", „Žemaitijos deguonis", 1997-2006 m. veikė UAB „Ukrinų duona". Šalia kapinių stovi Stepono Gailevičiaus sukurtas baudžiavos panaikinimo akmeninis koplytstulpis.

Šviesinė drugių gaudyklė Krakiuose

DRUGIAI (Lepidoptera, vietine tarme - pleštekės), vabzdžių būrys.

Mažeikių krašto drugiai sistemingai ilgą laiką nebuvo tiriami. Pavienės rūšys aptiktos ir paskelbtos įvairiuose šaltiniuose atsitiktinių išvykų metu. 1999 m. vykdant biologinės įvairovės tyrimus rajone aptiktos 64 dieninių drugių rūšys, priklausančios 6 šeimoms. 2005 m. Lietuvos entomologų draugijos narys Giedrius Švitra kompleksiškai ištyrė drugių paplitimą bei gausumą dviejose vietose - Renave ir Krakiuose. Tyrimai buvo vykdomi nuo balandžio iki lapkričio mėn. Tam buvo pastatytos dvi automatinės Jalas tipo šviesinės gaudyklės. Šių tyrimų metu aptikta xx drugių rūšių.

2008-08-23 Renave, Lietuvos gamtos fotografų plenero metu, prie šviesos gaudyklės užregistruotos 28 rūšys iš šių šeimų: Hepialidae - 1, Drepanidae - 1, Geometridae - 9, Noctuidae - 17 (G. Švitra).

Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla, 1934 m.

Tas pats pastatas dabar; čia yra įsikūrusi muzikos mokykla

MAŽEIKIŲ TUMO-VAIŽGANTO PRADŽIOS MOKYKLA, Mažeikių pradžios mokykla Nr. 1, pradinį išsilavinimą teikusi mokykla Mažeikiuose.

Mokykla iki I-ojo pasaulinio karo buvo vadinama „Saulės", po to tiesiog mokykla. 1919 m. pradinė mokykla turėjo du komplektus, kurie buvo perpildyti, todėl buvo dirbama dviem pamainomis. Kasmet buvo įsteigiama vis po naują komplektą. 1924/1926 m.m. veikė septyni komplektai, turintys 400 mokinių. 1926/1927 mokslo metais buvo sudarytos dvi pradinės mokyklos Nr. 1 (iš 3 komplektų) ir Nr. 2 (iš 4 komplektų). Nuo 1926 m. ši mokykla buvo vadinama Nr. 1, nuo 1934 m. - Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla. Toliau mokykla vėl augo, ir 1930 m. veikė vėl 7 komplektai. Vidutiniškai mokyklą lankė 315 mokinių. Mokykla buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas.

Mažeikių mieste padidėjus mokinių skaičiui ir kad esančiose mokyklose trūko vietų bei jos išsimėčiusios 2-3 atskiruose pastatuose, Mažeikių apskrities taryba priėmė mokyklų inspektoriaus ir apskrities valdybos pasiūlymą statyti 8 komplektų mūrinį pastatą. Statyba pradėta 1933 m. pavasarį. Pamatuose įmūrytas kertinio akmens pašventinimo aktas. 1934 m. rugpjūčio mėn. mokykla pastatyta ir nuo 1934-09-01 pašventinta ir atidaryta. 1935 m. Švietimo ministerija patvirtino mokyklai suteiktą Tumo-Vaižganto vardą. Mokykloje įrengtas vandentiekis, centralinis apšildymas, 10 klasių, sporto-vaidinimų salė, erdvūs koridoriai, 300 vietų mokinių rūbinė, mokytojų, mokslo priemonių, žaidimų kabinetai ir skaitykla. Mokyklos trečiame aukšte buvo įrengta 10x16 m dydžio salė muziejui (plačiau žr. Mažeikių muziejus).

Leonas Skabeika

SKABEIKA LEONAS (g. 1904-08-20 Žiogaičių k. - m. 1936-01-22 ten pat, palaidotas Viekšnių kapinėse), poetas.

Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi Viekšnių progimnazijoje. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje.

Moto klubas „Samogitia"

„SAMOGITIA MC", Žemaitijos motoklubas. Klubo prezidentas Žydrūnas Ruškys (Guolis). Įsikūręs prie buvusios Elektrotechnikos gamyklos administracinio pastato, kur turi savo patalpas, salę.

Įkurtas 2000 m. liepos mėn. Apima Plungės, Mažeikių, Rietavo raj. Iš pradžių Mažeikiuose buvo penki, Plungėje - trys, Rietave - vienas narys. 2009 m. Mažeikiuose buvo 3 nariai. Organizuoja ne tik keliones, bet ir šventes, susirinkimus, susibūrimus. Tradiciškai pavasarį ir rudenį vyksta sezono atidarymai ir uždarymai. Pradedant balandžio mėn ir baigiant spalio mėn. skirtinguose miestuose vyksta šventės, klubų jubiliejai.