Pradžia

Milių bunkeris

MILIŲ (KRAKIŲ) BUNKERIS. Milių k., Jonuškio miškelyje, bunkeryje slapstėsi 3 Lietuvos laisvės kovotojai: Pranas Šiuipys, Albertas Švažas ir Leonas Jonuškis. Bunkeris buvo įrengtas iš storų rąstų. Nors slėptuvių vėliau pasidarę ne vieną, bet ši vietovė juos traukusi labiausiai. Vienoje pusėje Venta, kitoje – Ubagyno ir Maigų miškai. Arti ėjęs keliukas, nudėtas didžiuliais akmenimis, kuriais nueidavę į Viekšnių-Mažeikių miškelį, nepalikę sniege pėdsakų. Milių, Krakių, Maigų ir Lėlaičių kaimuose turėję savo globėjų. Jonas Silkinis (gyv. Krakių k.) slėptuvei parūpindavo akumuliatorių, duodavo miltų, kruopų, rūkalų. Vėliau prie šios trijulės prisijungė ir KGB užverbuotas Simonas Čiužas (slapyv. Stasys) iš Pakalupės kaimo.

1947 m. rugpjūčio mėn. A.Švažas artimiau susipažino su Milių kaimo gyventoja mokytoja Ona Virkutyte. Ši buvo Akmenės rajone, Dabikinės vaikų namuose, įsikūrusios pogrindinės antitarybinės organizacijos „Lietuvos demokratinė kovos sąjunga” 43-ojo skyriaus narė – ryšininkė. Jos dėka A.Švažas du kartus susitiko su LLA Žemaičių apygardos štabo ryšininku A.Preibiu (slap. „Aušra”). A.Švažas parašė keletą antitarybinių lapelių tekstų, kuriuos įdavė O.Virkutytei, o ši perdavė į Dabikinę, pogrindinės organziacijos štabą.

XX a. pr. intelegento buto ekspozicija

VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS, Mažeikių muziejaus padalinys Viekšnių mstl., Tilto g. 3. Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė.

Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo Kazimieras Aleksandravičius perpirko savo sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas Juozas Aleksandravičius surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.

Česlovas Panceržinskis

PANCERŽINSKIS ČESLOVAS, Česlovas Pančerinskis (g. 1854-07-19 Ašvėnų dvare - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.

1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose.

Tėvas - Valerijonas Panceržinskis, Ašvėnų dvaro dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas.

Jonas Zubinas, 1937 m.

ZUBINAS JONAS (g. 1907-12-13 Buknaičių k. - sušaudytas 1942-02-27 Novosibirske), karys savanoris.

Baigė Kauno Policijos mokyklą ir Klaipėdoje tarnavo krašto apsaugos sistemoje. 1933 m. vedė Elzbietą Kviecinskaitę iš Mosėdžio. 1939 m. Klaipėdoje už dalyvavimą pasipriešinime jam su šeima buvo įsakyta per 24 val. apleisti Klaipėdą. Apsigyveno Šiaulių mieste, kur tarnavo kriminalinėje policijoje. 1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus sovietinei armijai, su šeima sugrįžo į Buknaičius, į tėvo jam užrašytą ūkį. Gyvendamas Buknaičiuose Zubinas Jonas neretai būdavo kviečiamas į Mažeikių NKVD skyrių, kur jį kiekvieną kartą užlaikydavo kelioms paroms uždarydami į kalėjimą. Ten jis buvo tardomas. Galiausiai su kalėjimo draugais 1941-06-10 nusprendė pasitraukti į Vakarus. Tačiau birželio 18 d. Šventojoje kartu su kelių žmonių būrelių jie užėjo ant sovietinių pasieniečių paspestos pasalos ir visi buvo sulaikyti. Po arešto Zubinas Jonas pradžioje kalėjo Liepojos kalėjime, o vėliau buvo išgabentas į Novosibirsko miesto kalėjimą. Ten už priešinimąsį sovietinei valdžiai ir darbininkų santvarkai pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsio 1 dalį (už tėvynės išdavimą) ir 13 dalį (už pasipriešinimą darbininkų valdžiai) Zubinas Jonas s. Jono buvo nuteistas mirčiai (sušaudymui); nuosprendis įvykdytas 1942-02-27.

Mažeikių krašto enciklopedija pradėta kurti 2006 m. gruodžio 31 d. Kasdien papildoma 2-5 gana išsamiais straipsniais.

Rugsėjo mėnesio įvykiai.

• 2 d.: 1954-09-02 gimė rašytoja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa.
• 3 d.: 1907-09-13 Akmenės rajone gimė Dramos teatro režisierius Juozas Miltinis. 1913 m. persikėlė į Ramoniškės kaimą. 1922–1925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje. Būdamas 20 metų pradėjo dirbti Viekšnių valsčiaus raštininku.
• 7 d.: 1943-09-07 Bugeniuose gimė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Zigmas Kupliauskis.
• 9 d.: 1874-09-09 gimė architektas, suprojektavęs Mažeikių banko rūmus, Mykolas Songaila.
• 13 d.: 1934-09-13 gimė žurnalistas, fotomenininkas Apolinaras Juodpusis.
• 15 d.: 1907-09-15 Pievėnų kaime gimė skulptorius Bronius Pundzius. 1922 m. baigė Pievėnų pradinę mokyklą.
• 15 d.: 1912-09-15 Kušlėnuose gimė dailininkas Liudas Vilimas.
• 16 d.: 1913-09-16 Mažeikių rajone gimė vertėjas, kritikas Steponas Skeivys. Paskelbė straipsnių literatūros, teatro, pedagogikos klausimais.
• 19 d.: 1914-09-19 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas Pranas Montvydas.
• 20 d.: 1924-09-20 gimė muzikologė Eugenija Bimbaitė - Ragulskienė.
• 23 d.: 1904-09-23 gimė jaunesnysis leitenantas, inžinierius chemikas Emanuelis Gurvičius.

Enciklopedijos datos

• 2010-08-16 tarp 10.15-10.30 val. svetainę aplankė milijoninis lankytojas.
• 2010-05-30 parašytas 3500-asis straipsnis - Pūsliavabaliai
• 2010-05-14 įkelta 3000-oji nuotrauka - Dvispalvė donacija.
• 2009-11-27 parašytas 3000-asis straipsnis - Mažeikių rajono mokytojų ekologų klubas.
• 2009-04-06 MKE aplankė 500000-asis lankytojas.
• 2009-03-29 parašytas 2500-asis straipsnis - Violetinis gegužvabalis.
• 2009-02-16 įkelta 2000-oji nuotrauka - Strėlialapės papliauškos žiedai.
• 2008-11-22 parašytas 2000-asis straipsnis - Juozas Volskis, Viekšnių valsčiaus viršaitis.
• 2008-07-20 įkelta 1500-oji nuotrauka - Laižuvos žydų kapinės.
• 2008-04-30 parašytas 1500-asis straipsnis - Skinderis Antanas.
• 2008-01-17 atliktas 10 000-asis keitimas - papildytas Gudų malūno straipsnis.
• 2007-10-26 parašytas 1000-asis straipsnis - Paulianka.
• 2007-10-22 įkelta 1000-oji nuotrauka - Paprastoji kiaulpienė.
• 2007-06-16 parašytas 500-asis straipsnis - Viksvinė hesperija.

• Žiūrėti pilną sąrašą

Julija Gramalienė, 2008-07-26

GRAMALIENĖ - BARKAUSKAITĖ JULIJA (g. 1917-06-18 Petraičių k. - m. 2010-08-11 Židikuose), žemaičių dainininkė ir tautosakos pateikėja. Nuo 1988 m. gyveno Židikuose.

Meilę dainai ir pasakotojos talentą paveldėjo iš savo senelio giedotojo Juozapo Slyčio, kuris mirė sulaukęs 90 metų amžiaus. Taip pat daug dainų išmoko iš mamos ir senelės. Židikų kultūros namuose lankė etnografinį ansamblį, kuriame dainavo savo išmoktas dainas. Iš jos tautosaką užrašė Židikų vidurinės mokyklos mokiniai, tautosakos rinkėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Telšių, Mažeikių, Vykintas Vaitkevičius, Viktorija Daujotytė ir kt.

2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.

Keršoji meškutė

KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.

Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.

Balėnėlis

BALĖNĖLIS, ežeras Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka Viešetė, netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka Pievys. Prie ežero yra Balėnėlių kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.

Mažeikių jaunųjų gamtininkų stotis

MAŽEIKIŲ JAUNŲJŲ GAMTININKŲ STOTIS (JGS), mokinių neformaliojo ugdymo mokykla. Nuo 2010 m. birželio 1 d. reorganizuota Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-79. Visas sukauptas turtas atiteko Moksleivių namams, priimta ten dirbti tik trys darbuotojai (iš 10).

1984 m. architektas R. Štakonas suprojektavo Gamtininkų stoties pastatą. Statybą vykdė ETG. Mažeikių vykdomojo komiteto 1985-11-06 potvarkiu Nr.433, kurį pasirašė Vykdomojo komiteto pirmininkas Z. Mačernis, nuo 1985 m. lapkričio 1 d. įsteigiama Jaunųjų gamtininkų stotis, skiriant patalpas Laisvės g. 30 a. Tačiau statybos ir remonto darbai nebuvo užbaigti, todėl JGS negalėjo normaliai dirbti. 1986-06-01 komisija, kurios sudėtytje buvo JGS direktorė Irena Varnienė (direktore paskirta 1986-03-29), ETG kapitalinės statybos viršininkas E. Radavičius ir „Lietžemūktechnikos" valdytojo pavaduotojas Gauronskis, pasirašė JGS pastato priėmimo aktą, nors dar nebuvo užbaigti vidaus ir lauko elektrifikavimo darbai. 1985-12-29 patvirtinti du etatai: direktoriaus ir metodininko, o nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. - trys. Jau 1986 m. gegužės mėn. buvo sukomplektuoti 6 būreliai, kurie veikė mokyklose.

Bugenių kaimo bendruomenės vietinės reikšmės saugomas gamtos paminklas - Bugenių ąžuolas

BUGENIŲ ĄŽUOLAS, saugomas vietinės reikšmės gamtos paminklas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Šerkšnės hidrografinio draustinio atkarpoje ties Bugenių k.

Ąžuolas yra dvikamienis. Vieno kamieno apimtis - 610 cm, kito - 380 cm. Medžio aukštis - 28 m. Yra ertmių kamieno pagrinde ir kamiene. 2010 m. šis medis pavadintas Bugenių ąžuolu ir įtrauktas į Asociacijos Bugenių kaimo bendruomenės vietinės reikšmės saugomų gamtos paminklų sąrašą.

Senieji vietos gyventojai pasakoja, jog senais laikais šis ąžuolas buvęs aptvertas apsaugine tvorele.

Viešetė

VIEŠETĖ, upė Tirkšlių seniūnijoje, Ventos kairysis intakas.

Teka į šiaurę iš Balėnėlio ežero, esančio Mažeikių-Telšių raj. pasienyje, Nevarėnų apyl., 10 km į rytus nuo Sedos. Kerta Sedos-Pievėnų, Mažeikių-Sedos, Tirkšlių-Spurganų, Tirkšlių-Geidžių kelius ir Mažeikių aplinkelį. Daubarių k. teritorijoje įteka į Ventą, 201 km nuo jos žiočių.

Ties Daubariais 1972 m. įrengtas priešerozinis tvenkinys (plotas 15 ha). Kair. krante anksčiau čia veikė dviejų aukštų malūnas, vad. Grūšo malūnėlis ir Jazdausko plytinė.

Paežerės kaimo kapinės

PAEŽERĖ, kaimas Sedos seniūnijoje, prie Sedos-Telšių kelio, apie 3,5 km įpietryčius nuo Sedos. Šiaurinėje dalyje ribojasi su Užežerės kaimu, pietvakariniu pakraščiu iš Plinkšių ežero teka Domija, kuri įteka į Sruoją, pietinėje dalyje prieina Vidgirio miškas (Sedos girininkija).

Kaime yra Paežerės senkapiai, vadinami Šilainienės kapeliai (AV-664). Kaime buvo pradinė mokykla, kurią baigė lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė, Vilniaus universiteto dėstytoja Irena Remenytė-Mažiulienė.