Smilginis strazdas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
21:12, 23 spalio 2008 versija, sukurta Deivis (Aptarimas | įnašas)

(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Smilginis strazdas
P1170651-SmilgStrazd.jpg
Smilginis strazdas (Turdus pilaris)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Strazdiniai
Turdidae
Gentis Srazdai
Turdus
Rūšis Smilginis strazdas
Turdus pilaris
Linnaeus, 1758

SMILGINIS STRAZDAS (Turdus pilaris), strazdinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pirmosiomis dienomis. Peri kolonijomis nuo kelių iki keliasdešimt porų. Didelėse kolonijose kartais aptinkama po keletą lizdų, sukrautų tame pačiame medyje. Lizdą krauna patelė iš sausų žolių stiebelių (smilgų), šakelių, šaknelių ir drėgnos žemės. Gūžtą iškloja sausų žolių lapeliais. Lizdai aptinkami įvairių medžių rūšių kamienų ir šakų išsišakojimuose, ant stuobrių, inkilų stogų. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 4 – 8 (dažniausiai 4 – 6) žalsvus, išmargintus rudomis dėmelėmis ir šlakeliais kiaušinius. Gegužės – birželio mėnesį aptinkamos pakartotinos ar antrosios dėtys. Peri tik patelė 12 – 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Suaugę paukščiai (ypač patinai) aktyviai drauge gina kolonijos teritoriją nuo priešų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. Per vasarą dažniausiai išveda dvi jauniklių vadas.

Minta daugiausiai sliekais, įvairiais žemės paviršiuje gyvenančiais vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais. Sulesa gana daug uogų (ypač šermukšnių).

Biotopai

Peri įvairiuose medynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės. Apsigyvena lapuočiais medžiais apaugusiose upių ir upelių pakrantėse, nedideliuose miškeliuose, kapinėse, parkuose, soduose, didesnių miškų pakraščiuose. Mėgsta vietoves su atviro vandens ar drėgnos žemės lopinėliais.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 80000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.

Radimvietės

Didžiausios kolonijos įsikūrusios Varduvos tvenkinio, Ventos, Vadaksties upių pakrančių želdiniuose, Mažeikių, Plinkšių parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.