Strepetys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: {{taxobox animal | {{PAGENAME}}| | {{PAGENAME}} (''Leuciscus leuciscus'')}} {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} {{Taxobox sous-embranchement |...)
 
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
17 eilutė: 17 eilutė:
Vidutinio dydžio, pailgi, iš išorės panašūs į [[šapalas|šapalus]]. Nugara apvali, tamsiai pilka, šonai pilkšvai mėlyni arba gelsvi, pereinantys į sidabrinę spalvą. Nugariniai ir uodeginiai pelekai tamsiai pilki, analiniai, pilviniai ir krūtininiai - pilkšvai gelsvi. Auga lėtai, dažniausiai esti 20-25 cm ilgio ir 50-150 g svorio, retai siekia 30 cm ir 300-400 g, gyvena apie 7 m.
Vidutinio dydžio, pailgi, iš išorės panašūs į [[šapalas|šapalus]]. Nugara apvali, tamsiai pilka, šonai pilkšvai mėlyni arba gelsvi, pereinantys į sidabrinę spalvą. Nugariniai ir uodeginiai pelekai tamsiai pilki, analiniai, pilviniai ir krūtininiai - pilkšvai gelsvi. Auga lėtai, dažniausiai esti 20-25 cm ilgio ir 50-150 g svorio, retai siekia 30 cm ir 300-400 g, gyvena apie 7 m.


Neršia upių pakraščiuose, seklumose ant žvirgždo, balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 6-8°C. Jaunikliai minta planktoniniais organizamis, suaugę - vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, augaliniu maistu, neretai kitų žuvų ikrais ir jų mailiumi.
Neršia upių pakraščiuose, seklumose ant žvirgždo, balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 6-8 °C. Jaunikliai minta planktoniniais organizamis, suaugę - vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, augaliniu maistu, neretai kitų žuvų ikrais ir jų mailiumi.


Gyvena tuntais upėse, mėgsta sraunumas, tačiau kartais strepečių galima aptikti pratakiuose tvenkiniuose ir net ežeruose. Strepečiai reikšmingi mėgėjiškai žūklei.
Gyvena tuntais upėse, mėgsta sraunumas, tačiau kartais strepečių galima aptikti pratakiuose tvenkiniuose ir net ežeruose. Strepečiai reikšmingi mėgėjiškai žūklei.


== Paplitimas Mažeikių rajone ==
== Paplitimas Mažeikių rajone ==
Rajono vandens telkiniuose dažna rūšis, tačiau populiacijos negausios. Paplitę [[Venta|Ventoje]] ir didesniuose intakuose - [[Varduva|Varduvoje]], [[Šerkšnė|Šerkšnėje]], [[Kvistė|Kvistėje]], [[Virvytė|Virvytėje]], [[Vadakstis|Vadakstyje]], [[Viešetė|Viešetėje]], [[Ašva|Ašvoje]]. Kvistės upėje gausumas siekia 15,8 ind./ha, biomasė - 3,32 kg/ha.
Rajono vandens telkiniuose dažna rūšis, tačiau populiacijos negausios. Paplitę [[Venta|Ventoje]] ir didesniuose intakuose - [[Varduva|Varduvoje]], [[Šerkšnė]]je, [[Kvistė]]je, [[Virvytė]]je, [[Vadakstis|Vadakstyje]], [[Viešetė]]je, [[Ašva|Ašvoje]]. Kvistės upėje gausumas siekia 15,8 ind./ha, biomasė - 3,32 kg/ha.


== Apsauga ==
== Apsauga ==
29 eilutė: 29 eilutė:
<small>
<small>
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
* Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 32. ISBN 9986-875-48-x.
* Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 32. ISBN 9986-875-48-X.
</small>
</small>


[[Kategorija:Žuvys]]
[[Kategorija:Žuvys]]

Dabartinė 18:16, 2 gruodžio 2013 versija

Strepetys
Nuotraukos laikinai nėra
Strepetys (Leuciscus leuciscus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Žuvys
Pisces
Būrys Karpžuvės
Cypriniformes
Šeima Karpinės
Cyprinidae
Gentis Strepečiai
Leuciscus
Rūšis Strepetys
Leuciscus leuciscus
(Linnaeus, 1758)

STREPETYS (Leuciscus leuciscus), karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis.

Statusas

Rajono teritorijoje gyvena ir veisiasi.

Morfologija ir biologija

Vidutinio dydžio, pailgi, iš išorės panašūs į šapalus. Nugara apvali, tamsiai pilka, šonai pilkšvai mėlyni arba gelsvi, pereinantys į sidabrinę spalvą. Nugariniai ir uodeginiai pelekai tamsiai pilki, analiniai, pilviniai ir krūtininiai - pilkšvai gelsvi. Auga lėtai, dažniausiai esti 20-25 cm ilgio ir 50-150 g svorio, retai siekia 30 cm ir 300-400 g, gyvena apie 7 m.

Neršia upių pakraščiuose, seklumose ant žvirgždo, balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 6-8 °C. Jaunikliai minta planktoniniais organizamis, suaugę - vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, augaliniu maistu, neretai kitų žuvų ikrais ir jų mailiumi.

Gyvena tuntais upėse, mėgsta sraunumas, tačiau kartais strepečių galima aptikti pratakiuose tvenkiniuose ir net ežeruose. Strepečiai reikšmingi mėgėjiškai žūklei.

Paplitimas Mažeikių rajone

Rajono vandens telkiniuose dažna rūšis, tačiau populiacijos negausios. Paplitę Ventoje ir didesniuose intakuose - Varduvoje, Šerkšnėje, Kvistėje, Virvytėje, Vadakstyje, Viešetėje, Ašvoje. Kvistės upėje gausumas siekia 15,8 ind./ha, biomasė - 3,32 kg/ha.

Apsauga

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 32. ISBN 9986-875-48-X.