Plėšrioji medšarkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
 
1 eilutė: 1 eilutė:
{{taxobox animal                | {{PAGENAME}} | |{{PAGENAME}} (''Lanius excubitor'')}}
{{taxobox animal                | {{PAGENAME}} |Plesrioji medsarke.ArturoGelzinio.jpg|{{PAGENAME}} (''Lanius excubitor'')}}
{{Taxobox phylum                | Chordiniai|Chordata }}
{{Taxobox phylum                | Chordiniai|Chordata }}
{{Taxobox sous-embranchement    | Stuburiniai| Vertebrata }}
{{Taxobox sous-embranchement    | Stuburiniai| Vertebrata }}
30 eilutė: 30 eilutė:
== Radimvietės ==
== Radimvietės ==


Veisimosi laikotarpiu: 1993 05 20, 1996 06 05 nerimaujantys 1 – 2 paukščiai stebėti Kuodžių karjero pakraštyje. Ne kasmet pavieniui (veisimosi periodu) matoma Dautarų aukštapelkėje. Migruojantys ar žiemojantys pavieniai paukščiai stebimi įvairiose (atviro kraštovaizdžio) rajono vietose.
Veisimosi laikotarpiu: 1993-0520, 1996-06-05 nerimaujantys 1 – 2 paukščiai stebėti Kuodžių karjero pakraštyje. Ne kasmet pavieniui (veisimosi periodu) matoma Dautarų aukštapelkėje. Migruojantys ar žiemojantys pavieniai paukščiai stebimi įvairiose (atviro kraštovaizdžio) rajono vietose.


== Apsauga ==
== Apsauga ==

Dabartinė 22:38, 4 sausio 2012 versija

Plėšrioji medšarkė
Plesrioji medsarke.ArturoGelzinio.jpg
Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Medšarkiniai
Laniidae
Gentis Medšarkės
Lanius
Rūšis Plėšrioji medšarkė
Lanius excubitor
Linnaeus, 1758

PLĖŠRIOJI MEDŠARKĖ (Lanius excubitor), medšarkinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje galinti perėti, stebima veisimosi laikotarpiu, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Perimvietėse pasirodo kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje. Lizdus dažniausiai suka pelkių pušelių lajose iš pernykščių žolių stiebelių, sausų pušų, beržų šakelių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, paukščių plunksnomis bei pūkais. Balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis patelė padeda 5 – 7 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė, padėjusi priešpaskutinį kiaušinį, 16 – 17 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 18 – 22 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta įvairiais stambiais vabzdžiais, peliniais graužikais, žvirbliniais paukščiais, jų jaunikliais, ropliais, varliagyviais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena didesnėse aukštapelkėse, tarpinio tipo pelkėse, apaugusiose retomis pušelėmis. Rečiau stebima drėgnose, užmirkusiose, krūmais ir pavieniais medžiais apaugusiose pievose, klampiose paežerėse.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 50 - 150 perinčių porų. Mažeikių rajone perėjimo metu labai reta, tik šiaurinėje dalyje aptinkama rūšis. Kasmet rajone gali perėti 0 – 1 pora.

Radimvietės

Veisimosi laikotarpiu: 1993-0520, 1996-06-05 nerimaujantys 1 – 2 paukščiai stebėti Kuodžių karjero pakraštyje. Ne kasmet pavieniui (veisimosi periodu) matoma Dautarų aukštapelkėje. Migruojantys ar žiemojantys pavieniai paukščiai stebimi įvairiose (atviro kraštovaizdžio) rajono vietose.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija) Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.