Pelkinė vingiorykštė

Pelkinė vingiorykštė
Nuotraukos laikinai nėra
Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Erškėtiečiai Rosales
Šeima	Erškėtiniai Rosaceae
Gentis	Vingiorykštė
Rūšis	Pelkinė vingiorykštė Filipendula ulmaria (L.) Maxim.

PELKINĖ VINGIORYKŠTĖ (Filipendula ulmaria), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su storu šakniastiebiu.

Aukštis 0,6-1,5 m. Stiebas status, briaunotas, viršutinėje dalyje dažniausiai šakotas. Lapai viršutinėje pusėje žali, pliki, apatinėje - balsvi, gausiai pūkuoti. Plunksniški lapai sudaryti iš 2-5 porų lapelių. Lapeliai stambūs, 3 cm ilgio, viršūninis lapelis stambesnis už kitus, plaštakiškai suskaldytas į 3-5 dalis. Lapeliai kiaušiniški, smailiaviršūniai, pjūkliškais dantytais kraštais. Žiedynas - gausiažiedė šluotelė su pailgėjusiomis šoninėmis šakomis. Žiedai 6-8 mm skersmens, kvepiantys karčiaisiais migdolais, su 5 vos pastebimais taurėlapiais ir 5 kiaušiniškais vainiklapiais. Vainiklapiai gelsvai balti. Žydi birželio - liepos mėn. Vaisius sutelktinis. Vaisiukai vienasėkliai, apie 3-4 mm ilgio, pliki, spirališkai susisukę. Dauginasi sėklomis.

Savybės ir panaudojimas

Augalas vaistinis. Lapuose ir šaknyse yra rauginių medžiagų, iš jų gaunami juodi dažai. Liaudies medicinoje vartojami džiovinti augalo žiedai nuo reumatizmo, peršalimo, kosulio, kraujavimo ir kitų ligų; vartojami gerklei skalauti, žaizdoms gydyti. Žiedų nektarą renka bitės ir kiti vabzdžiai. Išvesta dekoratyvinių veislių, kurios auginamos kaip dekoratyviniai augalai.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga drėgnose užliejamose pievose ir krūmynuose, upių ir ežerų krantuose, drėgnuose ir šlapiuose miškuose, grioviuose.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.