Ligustrinis sfinksas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
17:28, 4 rugpjūčio 2010 versija, sukurta 78.58.116.97 (Aptarimas)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Ligustrinis sfinksas
Ligustrinis sfinksas.Klim.jpg
Ligustrinis sfinksas (Sphinx ligustri)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Sfinksai
Sphingidae
Gentis Sphinx

Rūšis Ligustrinis sfinksas
Sphinx ligustri
( Linnaeus, 1758)

LIGUSTRINIS SFINKSAS (Sphinx ligustri) - sfinksų (Sphingidae) šeimos naktinis drugys.

Didžiausias Lietuvoje vietinis drugys. Atstumas tarp išskleistų priekinių sparnų 80-106 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi su brūkšniuotu piešiniu, užpakaliniai – rožinės spalvos su juodomis juostomis. Abiejų sparnų porų pamatas ryškiai rožinis. Pilvelio šonuose - juodos ir rožinės juostos. Dieną tūno ant tokio substrato, kurio spalva susilieja su jo sparnų spalva. Šiltais vakarais drugiai ieško nektaro ilgas gilias taureles turinčiuose žieduose, nes straubleliai ilgesni už pačius drugius. Skraido birželio – liepos mėn.

Drugiai kiaušinėlius deda ant ligustro, guobalapės lanksvos, alyvų, uosių, putinų, baltauogių meškyčių. Liepos - rugpjūčio mėn. randami vikšrai.

Vikšrai stambūs, piršto dydžio, žalsvos spalvos, šonuose - šviesios skersinės juostos ir oranžiniai taškeliai; ragas geltonas. Dienomis vikšrai pasyvūs, slepiasi po šakelių lapais, o naktimis apgraužia augalų maitintojų lapus. Dirvoje vikšras virsta lėliuke. Peržiemojus pavasarį, kai gerai sušyla dirva, baigiasi lėliukės stadija. Lėliukė, judėdama spyruokliuojamaisiais judesiais, atsiduria žemės paviršiuje ir virsta drugiu.

Per metus būna viena drugių generacija.

Paplitimas rajone ir gausumas

Literatūra

  • Bronius Šablevičius. Sfinksai. Pažintinė serija Gamta šalia tavęs. - Kaunas, Lututė.- 2004. - 48 p. - P. 14-16. ISBN 9955-575-37-9.
Ligustrinis sfinksas