Kopūstinis baltukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
(bDhcqRFLpXJtHYshS) |
S (Atmestas 188.40.175.159 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija) |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{taxobox animal |Kopūstinis baltukas|P1450161-PIE BRA.jpg|Kopūstinis baltukas (''Pieris brassicae'')}} | |||
{{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }} | |||
{{Taxobox classe | Vabzdžiai| Insecta }} | |||
{{Taxobox ordre | Drugiai|Lepidoptera }} | |||
{{Taxobox famille | Baltukai |Pieridae}} | |||
{{Taxobox genre | Pieris }} | |||
{{Taxobox binomial animal | Kopūstinis baltukas|Pieris brassicae|(Linnaeus, 1758)}} | |||
{{Taxobox fin}} | |||
'''KOPŪSTINIS BALTUKAS''' (''Pieris brassicae'') - [[baltukai|baltukų]] (''Pieridae'') šeimos dieninis drugys. | |||
Dydis 50-65 mm. Sparnai balti. Priekinių sparnų viršūnė juoda (ropinio baltuko ir griežtinio baltuko – pilka), patelės dar turi 2 juodas dėmes arčiau išorinio krašto. Užpakalinių sparnų priekinė dalis su juoda dėme. | |||
== Vikšras == | |||
Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė. | |||
== Lėliukė == | |||
Lėliukė gelsva ar žalsva, šonuose su 3 geltonomis juostelėmis. Žiemoja lėliukės ant medžių ir krūmų kamienų, tvorų, pastatų sienų ir pan. | |||
== Biologija ir vystymasis == | |||
Drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Pradžioje jie kurį laiką maitinasi žiedų nektaru (2-3 savaites), paskui poruojasi ir ant apatinės lapų pusės deda kiaušinėlius, kurie šviesiai geltoni, išgaubto kūgio formos, su išilginėmis briaunelėmis. Po 1-2 savaičių išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvelėmis ir skaptuoja apatinę lapoū pusę. Vėliau jie išsiskirsto po visą augalą ir graužia lapus, daugiausia nuo pakraščio. Užaugę vikšrai laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės ir nugraužia visą minkštimą, palieka tik stambesnes gyslas. Vikšrai vystosi 15-30 dienų. Lėliukėmis virsta ant augalų kamienų, stiebų, tvorų ir kitų vietų. Drugiai pradeda skaidyti antroje liepos pusėje ir skraido iki rudens. Šie drugiai kiaušinėlius deda ant kopūstų ir ant kitų bastutinių augalų. Antroji kopūstinio baltuko generacija būna daug gausesnė už pirmąją ir sugadina daug kopūstų. | |||
== Paplitimas Mažeikių rajone == | |||
Tai vienas iš dažniausiaų daržovių kenkėjų. Paplitęs visame rajone. | |||
== Šaltiniai == | |||
<small> | |||
* Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 122. ISBN 9986-767-02-1. | |||
</small> | |||
[[Vaizdas:Kopustinis baltukas.MKE.2007-08-17.jpg|thumb|left|210px|Kopūstinio baltuko vikšrai]] | |||
[[Vaizdas:Kopustinis balstukas.MKE.2010-07-21.jpg|thumb|left|210px|Kopūstinio baltuko kiaušinėliai]] | |||
== Nuorodos == | |||
* [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-1791 Lithuanian Macro gallery: Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) ♂] | |||
[[Kategorija: Baltukai]] | |||
16:42, 22 gegužės 2011 versija
| Kopūstinis baltukas | |
|---|---|
 | |
| Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Drugiai Lepidoptera |
| Šeima | Baltukai Pieridae |
| Gentis | Pieris |
| Rūšis | Kopūstinis baltukas Pieris brassicae (Linnaeus, 1758) |
|
| |
KOPŪSTINIS BALTUKAS (Pieris brassicae) - baltukų (Pieridae) šeimos dieninis drugys.
Dydis 50-65 mm. Sparnai balti. Priekinių sparnų viršūnė juoda (ropinio baltuko ir griežtinio baltuko – pilka), patelės dar turi 2 juodas dėmes arčiau išorinio krašto. Užpakalinių sparnų priekinė dalis su juoda dėme.
Vikšras
Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė.
Lėliukė
Lėliukė gelsva ar žalsva, šonuose su 3 geltonomis juostelėmis. Žiemoja lėliukės ant medžių ir krūmų kamienų, tvorų, pastatų sienų ir pan.
Biologija ir vystymasis
Drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Pradžioje jie kurį laiką maitinasi žiedų nektaru (2-3 savaites), paskui poruojasi ir ant apatinės lapų pusės deda kiaušinėlius, kurie šviesiai geltoni, išgaubto kūgio formos, su išilginėmis briaunelėmis. Po 1-2 savaičių išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvelėmis ir skaptuoja apatinę lapoū pusę. Vėliau jie išsiskirsto po visą augalą ir graužia lapus, daugiausia nuo pakraščio. Užaugę vikšrai laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės ir nugraužia visą minkštimą, palieka tik stambesnes gyslas. Vikšrai vystosi 15-30 dienų. Lėliukėmis virsta ant augalų kamienų, stiebų, tvorų ir kitų vietų. Drugiai pradeda skaidyti antroje liepos pusėje ir skraido iki rudens. Šie drugiai kiaušinėlius deda ant kopūstų ir ant kitų bastutinių augalų. Antroji kopūstinio baltuko generacija būna daug gausesnė už pirmąją ir sugadina daug kopūstų.
Paplitimas Mažeikių rajone
Tai vienas iš dažniausiaų daržovių kenkėjų. Paplitęs visame rajone.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 122. ISBN 9986-767-02-1.
