Kentaučiai
| Kentaučiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Židikų seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 17 (2001 m.) | ||
KENTAUČIAI, kaimas Židikų seniūnijoje, į pietryčius nuo Lūšės. Vakaruose ribojasi su Dautarų, rytuose - su Kugių k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis, iš pietų pusės priena Naudvario (Strikinės) miškas. Per kaimą teka Švarcupis, yra Beržynės miškas.
Istorinės žinios
1902 m. gyventojų surašyme kaimas dar vadinamas Gruobių k. Tarpukaryje kaime buvo 52 kiemai: Kazimiero Lenkausko, Stepono Lenkausko, Konstantino Lenkausko, Liegaudo, Gurausko, Dominyko Lenkausko, Ignaco Lauraičio, Kupliauskienės, Kleopo Kačerausko, Mikulskio, Osvaldo Mucininko, Ernesto Mucininko, Buivydienė (pusdaktarė, gydė rožę), Vinco, Jono, Leono ir Andriejaus Želvių. Daugiausia Kentaučiuose buvo Želvių, Lenkauskų ir Lauraičių. Visi gyventojai turėjo pravardes. Didžiausi ūkiai (turėjo virš 20 ha) buvo Želvio (Raudonojo; taip buvo vadinamas dėl pomėgio išgerti)ir kito Želvio (Pakapio; gyveno netoli kaimo kapelių). Raudonojo Želvio sodyboje buvo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra, prie kurios kaimo gyventojai rinkdavosi melstis per kryžaunas dienas ir gegužines. Zonienė buvo vedančioji gieduotoja. Nuo tos koplytėlės giedodami eidavo prie kapelių, o po to prie senkapių[1].
XIX a. Kentaučių kaime veikė slapta mokykla, kurioje daraktaravo vietos valstietis Ignas Želvys. 1897 m. knygnešys Kazys Ercupas šiai mokyklai pristatydavo lietuviškų knygų[2].
Kentaučių kaime nuo 1925 m. iki 1965 veikė mokykla, kuri dar buvo vadinama Beržinės mokykla. Iš pradžių mokykla buvo pradinė, vėliau tapo aštuonmete. Ji atidaryta buv. Naudvarės dvarui priklaususiame palivarke, 1880 m. pastatytame pastate. Šis pastatas priklausė dvarininkui Uščiui. 1923 m. palivarko žemė išparduota, o pastatas atiteko pradinei mokyklai. Pirmoji šios mokyklos mokytoja buvo Paltarokaite, vėliau dirbo Šlaustas, Ežerskytė, Rimkai, Gudynai, Markevičius ir kt.
Kaime yra dvejos kapinaitės (žr. Kentaučių kaimo I-osios kapinės, Kentaučių kaimo II-osios kapinės). 1999 m. Zenonas Baubonis ištyrė 33,5 kv. m. spėjamo senkapio, kuris vadinamas Pruncelės kapeliais. Rastos 4 apdėtų akmenimis kryžių vietos [3], [4].
1900-1914 metų laikotarpyje Kentaučių k. Vincentas Želvys, pakėlęs akmenį savo darže, rado XVII a. tris senovines plonas monetas. Vienoje monetoje matėsi karūna[5].
Etimologija
Pavadinimas kilęs nuo žodžio „kentėti". Mat, kaime buvęs dvarininkas, kuris negailestingai išnaudojęs valstiečius, kurie kentė jo priespaudą.
Kiti staripsniai
Šaltiniai
- ↑ Pasakojo Juzefa Strikauskytė-Norvaišienė, g. 1923 m. Kentaučių k. Užrašė Janina Limantienė, 1998 m.
- ↑ V. Lauraitis. Kentaučių kaimo švietėjas // Krašotyra. - V., 1970. - P. 85 - 89.
- ↑ Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 624.
- ↑ Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.
- ↑ E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 326.