Juozapas Mileška: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Mileška Juozapas į Juozapas Mileška: vp)
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''MIELEŠKA SIMFORIJONAS JUOZPAS''' (g. 1804-06-01 [[Knabikai|Knabikų]] k. - m. 1868-08-09 ten pat; palaidotas [[Leckavos kapinės|Leckavoje]]), kunigas domininkonas.
'''MILEŠKA SIMFORIJONAS JUOZPAS''' (g. 1804-06-01 [[Knabikai|Knabikų]] k. - m. 1868-08-09 ten pat; palaidotas [[Leckavos kapinės|Leckavoje]]), kunigas domininkonas.


Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje pas domininkonus. Kai vyskupas visus domininkonus iš Rygos perkėlė į Agluoną Latgaloje, 1922 m. buvo priimtas į domininkonų ordiną Simforijono vardu. Mokėjo daug kalbų, buvo iškalbus, teologiškai stiprus pamokslininkas, kunigavo Rygoje ir kt. Palaikė artimus ryšius su S. Daukantu. Parūpino lietuvių kalba maldų, giesmių. Latvių kalba parašė ir 1849 m. išleido vertingą visų metų pamokslų rinkinį „Sprediki", kuris Latvijoje buvo vartojamas iki II pasaulino karo. Be to, 1866 m. Rygoje išleido „Peespeests grehzineeks us atgreschanohs" („Nusidėjėlis priverstas atsiversti"). Lietuviškai parašė „Kningele apej Žinias Draugistes nuosituriejimo arba pamokinimas kaip rejk girtibę pamesti", kuri 1864 m. išleista Petrapilyje.
Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų vienuolių įkurtoje mokykloje. Apie 1821 m. buvo naujokas Papračių domininkonų vienuolyne. 1822 m. priimtas į domininkonų ordiną. Jam suteiktas vardas - Simforijonas. 1823-1824 m. buvo klierikas Vilniaus domininkonų vienuolyne. Vėliau jis nuo 1825 m. Rygos domininkonų mokyklos mokytojas, dar vėliau - kituose Latvijos domininkonų vienuolynuose mokėsi teologijos dalykų Gerai išmoko latvių kalbą. 1828 m. buvo įšventinas kunigu Agluonoje. Nuo 1832 vėl Rygoje. Čia jis garsėja kaip geras pamokslininkas, čia jis parengė ir Sankt Peterburge-Petrapilyje 1846 metais išleido pirmąją knygą lietuvių kalba, propaguojančią blaivybę „Knigele apej zinias draugistes nuosituriejimo arba Pamokimas, kajp rejk girtibe pamesti ir nuog arielkos gierimo, arba kitu stipru atsipratinti".
 
Palaikė artimus ryšius su S. Daukantu. Parūpino lietuvių kalba maldų, giesmių. Latvių kalba parašė ir 1849 m. išleido vertingą visų metų pamokslų rinkinį „Sprediki", kuris Latvijoje buvo vartojamas iki II pasaulino karo. Be to, 1866 m. Rygoje išleido „Peespeests grehzineeks us atgreschanohs" („Nusidėjėlis priverstas atsiversti").  


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
7 eilutė: 9 eilutė:
* Biržiška V. Aleksandrynas. - V., 1990. - T. 3. - P. 146.
* Biržiška V. Aleksandrynas. - V., 1990. - T. 3. - P. 146.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1959. - T. 18. - P. 368.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1959. - T. 18. - P. 368.
* Lietuvių dvasininkai kūrėjai. – V., 2000. – P. 652.
* Konstantinas Bužokas. Juozapas Simforijonas Milieška // Būdas žemaičių. - 2013. - birž. 14. - Nr. 45. - P. 13.
</small>
</small>


[[Kategorija: Kunigai]]
[[Kategorija: Kunigai]]
[[Kategorija: Knabikai]]
[[Kategorija: Knabikai]]

Dabartinė 23:39, 30 lapkričio 2013 versija

MILEŠKA SIMFORIJONAS JUOZPAS (g. 1804-06-01 Knabikų k. - m. 1868-08-09 ten pat; palaidotas Leckavoje), kunigas domininkonas.

Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų vienuolių įkurtoje mokykloje. Apie 1821 m. buvo naujokas Papračių domininkonų vienuolyne. 1822 m. priimtas į domininkonų ordiną. Jam suteiktas vardas - Simforijonas. 1823-1824 m. buvo klierikas Vilniaus domininkonų vienuolyne. Vėliau jis nuo 1825 m. Rygos domininkonų mokyklos mokytojas, dar vėliau - kituose Latvijos domininkonų vienuolynuose mokėsi teologijos dalykų Gerai išmoko latvių kalbą. 1828 m. buvo įšventinas kunigu Agluonoje. Nuo 1832 vėl Rygoje. Čia jis garsėja kaip geras pamokslininkas, čia jis parengė ir Sankt Peterburge-Petrapilyje 1846 metais išleido pirmąją knygą lietuvių kalba, propaguojančią blaivybę „Knigele apej zinias draugistes nuosituriejimo arba Pamokimas, kajp rejk girtibe pamesti ir nuog arielkos gierimo, arba kitu stipru atsipratinti".

Palaikė artimus ryšius su S. Daukantu. Parūpino lietuvių kalba maldų, giesmių. Latvių kalba parašė ir 1849 m. išleido vertingą visų metų pamokslų rinkinį „Sprediki", kuris Latvijoje buvo vartojamas iki II pasaulino karo. Be to, 1866 m. Rygoje išleido „Peespeests grehzineeks us atgreschanohs" („Nusidėjėlis priverstas atsiversti").

Šaltiniai

  • Biržiška V. Aleksandrynas. - V., 1990. - T. 3. - P. 146.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1959. - T. 18. - P. 368.
  • Lietuvių dvasininkai kūrėjai. – V., 2000. – P. 652.
  • Konstantinas Bužokas. Juozapas Simforijonas Milieška // Būdas žemaičių. - 2013. - birž. 14. - Nr. 45. - P. 13.