Jerubė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{taxobox animal | Jerubė | |Jerubė (''Bonasa bonasia'')}} | {{taxobox animal | Jerubė |Jerubė.jpg |Jerubė (''Bonasa bonasia'')}} | ||
{{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} | {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} | ||
{{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }} | {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }} | ||
| 15 eilutė: | 15 eilutė: | ||
== Biologija == | == Biologija == | ||
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdą krauna ant žemės prie medžio kamieno, šalia vėjovartos ar po krūmais. Gerai paslėptą lizdą iškloja smulkiomis žolelėmis ir lapais. Balandžio pabaigoje – gegužės viduryje patelė padeda 6 –14 rusvai gelsvus išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė 22 – 27 paras. Perintis paukštis labai drąsus – kartais jį galima net ranka paliesti. Patinas visada laikosi netoli lizdo. Dažniausiai birželio mėnesį išsiritę jaunikliai, misdami daugiausiai vabzdžiais ir jų lervomis, tėvų dydį pasiekia po mėnesio. | Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdą krauna ant žemės prie medžio kamieno, šalia vėjovartos ar po krūmais. Gerai paslėptą lizdą iškloja smulkiomis žolelėmis ir lapais. Balandžio pabaigoje – gegužės viduryje patelė padeda 6 –14 rusvai gelsvus išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė 22 – 27 paras. Perintis paukštis labai drąsus – kartais jį galima net ranka paliesti. Patinas visada laikosi netoli lizdo. Dažniausiai birželio mėnesį išsiritę jaunikliai, misdami daugiausiai vabzdžiais ir jų lervomis, tėvų dydį pasiekia po mėnesio. | ||
Suaugusios jerubės daugiau sulesa įvairaus augalinio maisto nei vabzdžių. | Suaugusios jerubės daugiau sulesa įvairaus augalinio maisto nei vabzdžių. | ||
Dabartinė 21:41, 28 kovo 2015 versija
| Jerubė | |
|---|---|
 | |
| Jerubė (Bonasa bonasia) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Vištiniai paukščiai Galliformes |
| Šeima | Tetervininiai Tetraonidae |
| Gentis | Jerubės Bonasa |
| Rūšis | Jerubė Bonasa bonasia (Linnaeus, 1758) |
|
| |
JERUBĖ (Bonasa bonasia), tetervininių šeimos vištinis paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdą krauna ant žemės prie medžio kamieno, šalia vėjovartos ar po krūmais. Gerai paslėptą lizdą iškloja smulkiomis žolelėmis ir lapais. Balandžio pabaigoje – gegužės viduryje patelė padeda 6 –14 rusvai gelsvus išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė 22 – 27 paras. Perintis paukštis labai drąsus – kartais jį galima net ranka paliesti. Patinas visada laikosi netoli lizdo. Dažniausiai birželio mėnesį išsiritę jaunikliai, misdami daugiausiai vabzdžiais ir jų lervomis, tėvų dydį pasiekia po mėnesio.
Suaugusios jerubės daugiau sulesa įvairaus augalinio maisto nei vabzdžių.
Biotopai
Gyvena mišriuose miškuose. Mėgsta užmirkusius su vėjovartomis eglynus su beržų, alksnių, lazdynų priemaiša. Pasirenka tankiu pomiškiu, paparčiais, mėlynėmis ar kitais uogakrūmiais apaugusias vietas.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 10000 - 20000 perinčių porų. Mažeikių rajone nedažna, tolygiai paplitusi rūšis. Peri beveik visuose miškuose (išskyrus sausus pušynus). Kasmet rajone peri 100 – 150 porų.
Radimvietės
Dažniausiai aptinkama Purvių, Mažeikių, Felisbergo, Maigų, Karaliaučiaus, Dautarų miškuose, Sedos girioje. Aptikta ne tik didesniuose miškuose, bet ir kai kuriuose mažuose, bevardžiuose miškeliuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.