Birutės gatvė
BIRUTĖS GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda nuo Laižuvos gatvės ir tęsiasi iki Sienos gatvės. Ilgis apie 2 km.
Susiformavo apie 1922 m. Tuo metu tai buvo viena iš turgavietę ribojančių gatvių. Iki šių dienų liko nepakeistas gatvės pavadinimas. Birutės gatvėje daug individualių gyvenamųjų namų. Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje ir vėliau gyveno daug Mažeikių miesto šviesuomenės: matematikos mokytojai Emalda Nagiuvienė, Petras Savickas, muzikos mokytoja Valerija Dapšienė, gydytoja Valtaitė. Tarpukario metais Nr. 6 besiribojusiam su turgaus aikšte Alfonsas Čijunskas buvo įkūręs vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvę. Nr. 7 name gyveno advokatas Alfonsas Jakubėnas, 14-ajame name buvo M. Itmano duonos ir kitų kepinių kepykla, 24-ajame name - privatus gydytojo Osejaus Krongoldo kabinetas. Pokario metais 48-ajame name gyveno gatvės seniūnė Stefanija Kazakauskienė, kurios pastangomis įvestas vandentiekis. 59-ajame name gyvena garsaus lenktynininko Vytauto Knitos šeima.
Birutės gatvėje buvo kultūrinių objektų bei visuomeninių įstaigų. Pirmasis Mažeikių ligoninės įkūrėjas Vladas Burba XX amžiaus pradžioje ligonius priiminėjo sename, nebeišlikusiame pastate Birutės gatvėje, kur dabar yra ligoninės priėmimo skyrius. 8-ajame name buvo Autoinspekcija, 28-ajame - veikė miesto biblioteka.
Kankinių kryžius
Kankinių gatvėje (dabar Mindaugo g.) buvo komendantūros pastatas. Ten caro, kaizerinių vokiečių ir kitų valdžių nuteistieji buvo varomi prie nudžiūvusios pušies netoli komendantūros ir ten sušaudomi arba pakariami. Ten pat netoli jie būdavo ir užkasami. Čia pat miškelyje buvo laidojami savanoriai ir kariškiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Jonas Motuzas ėjo pas kleboną kunigą Juozapą Dobužinskį ir aiškino, kad reikia įamžinti tą vietą. Už pušies buvo numatytas sklypas naujai bažnyčiai, ir kryžius būtų įėjęs į šventoriaus ribas. Klebonas nesutiko skirti lėšų kankinių kryžiaus statybai, bet sutiko paremti kryžiaus skirtą Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui statymą. Pastatytas betoninis kryžius pašvęstas Šv. Pranciškui Asyžiečiui, bet visi mažeikiškiai jį iki šiol vadina Kankinių kryžiumi. Kryžių su savo darbininkais 1926 m. pastatė J. Motuzas. Ant kryžiaus išlikęs gerai išskaitomas užrašas: „Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui prisiminti 1226-1926". Pasakojama, kad prie kryžiaus statymo vietos augusi pušis. Prie jos buvoš audomi žmonės. Statant kryžių pušis buvusi į jį įbetonuota [1].
Bažnyčiai sklypą kitoje gatvės pusėje parinko po trejų metų atvykęs klebonas Strika, kur bažnyčia ir pastatyta. Pokario metais buvo naikinamos minimos kapinės. Apie 1960 m. planuota nugriauti ir tą kryžių, įverčiant jį iškastą duobę. Prie pat kryžiaus buvo atkastas medinis raudonai dažytas karstas. Išsiaiškinta, kad tai buvo kapas aukšto Raudonosios Armijos kariškio, kuris žuvo Kuršo (Latvija) fronte. Buvo nutarta kapą palikti, nebeversti ir kryžiaus. Kryžių supa ir sušaudytuosius mena balti beržai ir pušys, kur buvo pakasti sušaudytieji ir laidojami savanoriai - dabar sporto aikštynas [2].
Birutės gatvė dabar
- Nr. 5 - individuali parduotuvė „Eglė",
- Nr. 8 - IĮ „Jonarta",
- Nr. 10 - „Kompiuterinis langas"
- Nr. 14 - Ž.Ruginio IĮ „Žydrius ir KO",
- Nr. 37 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
- Nr. 49 - pavyzdingai tvarkoma sodyba,
- Nr. 59 - pavyzdingai tvarkoma sodyba.
- Ties sankryža su Laižuvos gatve, skverelyje, yra paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1940-1990".
Šaltiniai