Albertas Ruginis: Skirtumas tarp puslapio versijų
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''RUGINIS ALBERTAS''' (g. 1931), politinis kalinys, pogindinės organizacijos [[Rusenantis aukuras|„Rusenantis aukuras"]] vadovas, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas. | '''RUGINIS ALBERTAS''' (g. 1931), politinis kalinys, pogindinės organizacijos [[Rusenantis aukuras|„Rusenantis aukuras"]] vadovas, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas (nuo 2001 m.). | ||
Dar besimokydamas [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]] neblogai piešė; jo klasės auklėtojas buvo būsimasis tapytojas [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], o piešimą dėstė dailininkas akvarelistas [[Kontrimas Česlovas|Česlovas Kontrimas]]. Baigęs keturias gimnazijos klases, ruošėsi stoti į Kauno dailės technikumą, bet buvo ištremtas. 1945 m. įstojo į susibūrusią pogrindinę organizaciją, kurioje buvo 7 ar 8 nariai, platino atsišaukimus. 1947 m. prie A.Ruginio (slapyvardis - Alksnis) vadovaujamos pogrindinės organizacijos prisijugė viena klase žemiau besimokančių gimnazistų grupė, kuriai vadovavo Jonas Kairys. 1949 m. suimtas, savaitei uždarytas saugumo būstinėje (pastate J. [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus gatvėje]], priešais bažnyčią), vėliau perkeltas į vidaus reikalų kalėjimą, kuris buvo dabartinio Savivaldybės pastato rūsiuose. Iš Mažeikių buvo pervežtas į Šiaulių kalėjimą, vėliau kalėjo Vilniuje, Lukiškėse. Buvo nuteistas septyneriems metams lagerio, išvežtas į Intos (Komija) lagerį; čia dirbo anglies kasykloje. 1954-12-29 paleistas. Grįžęs į Mažeikius dirbo įvairius darbus. Baigęs Mažeikių vakarinę mokyklą, įstojo į Veterinarijos akademiją, kur įgijo zootechniko specialybę. Iki pensijos dirbo Mažeikių veislininkystės stotyje. | Dar besimokydamas [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]] neblogai piešė; jo klasės auklėtojas buvo būsimasis tapytojas [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], o piešimą dėstė dailininkas akvarelistas [[Kontrimas Česlovas|Česlovas Kontrimas]]. Baigęs keturias gimnazijos klases, ruošėsi stoti į Kauno dailės technikumą, bet buvo ištremtas. 1945 m. įstojo į susibūrusią pogrindinę organizaciją, kurioje buvo 7 ar 8 nariai, platino atsišaukimus. 1947 m. prie A.Ruginio (slapyvardis - Alksnis) vadovaujamos pogrindinės organizacijos prisijugė viena klase žemiau besimokančių gimnazistų grupė, kuriai vadovavo Jonas Kairys. 1949 m. suimtas, savaitei uždarytas saugumo būstinėje (pastate J. [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus gatvėje]], priešais bažnyčią), vėliau perkeltas į vidaus reikalų kalėjimą, kuris buvo dabartinio Savivaldybės pastato rūsiuose. Iš Mažeikių buvo pervežtas į Šiaulių kalėjimą, vėliau kalėjo Vilniuje, Lukiškėse. Buvo nuteistas septyneriems metams lagerio, išvežtas į Intos (Komija) lagerį; čia dirbo anglies kasykloje. 1954-12-29 paleistas. Grįžęs į Mažeikius dirbo įvairius darbus. Baigęs Mažeikių vakarinę mokyklą, įstojo į Veterinarijos akademiją, kur įgijo zootechniko specialybę. Iki pensijos dirbo Mažeikių veislininkystės stotyje. | ||
Apie trisdešimt metų buvo Plinkšių būrelio medžiotojas. Prasidėjus Atgimimui, A. Ruginis įsijungė į [[Mažeikių | Apie trisdešimt metų buvo Plinkšių būrelio medžiotojas. Prasidėjus Atgimimui, A. Ruginis įsijungė į [[Mažeikių Sąjūdis|Sąjūdžio veiklą]], buvo Lietuvos sąjūdžio Mažeikių skyriaus sekretorius. Oranizavo komitetą Stasio Lozoraičio kandidatūrai į Lietuvos prezidentus remti, dalyvavo kuriant Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyrių, ir yra šio skyriaus pirmininkas. Dalyvauja „Laisvės kovų atminimo įamžinimo" komisijos veikloje, incijuoja paminklų statybą žuvusiems partizanams. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == |
18:22, 10 gruodžio 2011 versija
RUGINIS ALBERTAS (g. 1931), politinis kalinys, pogindinės organizacijos „Rusenantis aukuras" vadovas, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas (nuo 2001 m.).
Dar besimokydamas Mažeikių gimnazijoje neblogai piešė; jo klasės auklėtojas buvo būsimasis tapytojas Jonas Švažas, o piešimą dėstė dailininkas akvarelistas Česlovas Kontrimas. Baigęs keturias gimnazijos klases, ruošėsi stoti į Kauno dailės technikumą, bet buvo ištremtas. 1945 m. įstojo į susibūrusią pogrindinę organizaciją, kurioje buvo 7 ar 8 nariai, platino atsišaukimus. 1947 m. prie A.Ruginio (slapyvardis - Alksnis) vadovaujamos pogrindinės organizacijos prisijugė viena klase žemiau besimokančių gimnazistų grupė, kuriai vadovavo Jonas Kairys. 1949 m. suimtas, savaitei uždarytas saugumo būstinėje (pastate J. Basanavičiaus gatvėje, priešais bažnyčią), vėliau perkeltas į vidaus reikalų kalėjimą, kuris buvo dabartinio Savivaldybės pastato rūsiuose. Iš Mažeikių buvo pervežtas į Šiaulių kalėjimą, vėliau kalėjo Vilniuje, Lukiškėse. Buvo nuteistas septyneriems metams lagerio, išvežtas į Intos (Komija) lagerį; čia dirbo anglies kasykloje. 1954-12-29 paleistas. Grįžęs į Mažeikius dirbo įvairius darbus. Baigęs Mažeikių vakarinę mokyklą, įstojo į Veterinarijos akademiją, kur įgijo zootechniko specialybę. Iki pensijos dirbo Mažeikių veislininkystės stotyje.
Apie trisdešimt metų buvo Plinkšių būrelio medžiotojas. Prasidėjus Atgimimui, A. Ruginis įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo Lietuvos sąjūdžio Mažeikių skyriaus sekretorius. Oranizavo komitetą Stasio Lozoraičio kandidatūrai į Lietuvos prezidentus remti, dalyvavo kuriant Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyrių, ir yra šio skyriaus pirmininkas. Dalyvauja „Laisvės kovų atminimo įamžinimo" komisijos veikloje, incijuoja paminklų statybą žuvusiems partizanams.
Šaltiniai
- Marius Stonys. Jaunystėje gimęs patriotizmas išlikęs iki šiol // Santarvė. - 2011. - Gruod. 10. - Nr. 140. - P. 8.