Žalioji meleta: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (Atmestas 203.114.120.77 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 78.58.46.114 versija) |
S (robotas: smulkūs taisymai) |
||
17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
== Biologija == | == Biologija == | ||
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pačių išsikaltuose uoksuose, lapuočių medžiuose, rečiau – pušyse. Gegužės pabaigoje patelė sudeda 4 – 8 | Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pačių išsikaltuose uoksuose, lapuočių medžiuose, rečiau – pušyse. Gegužės pabaigoje patelė sudeda 4 – 8 baltus blizgančius kiaušinius. Deda kasdien. Peri abu porelės nariai vidutiniškai 16 parų. Tamsiuoju paros metu peri beveik vien tik patinas. Jaunikliai uoksą palieka būdami 23 – 25 dienų amžiaus. Patinas ir patelė atskirai globoja po 2 – 3 skraidančius jauniklius. | ||
Minta beveik vien tik rudosiomis skruzdėmis, jų perais. | Minta beveik vien tik rudosiomis skruzdėmis, jų perais. | ||
== Biotopas == | == Biotopas == | ||
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena nedideliuose paupių miškeliuose, senuose soduose, parkuose. Aptinkama ir | Veisimosi laikotarpiu apsigyvena nedideliuose paupių miškeliuose, senuose soduose, parkuose. Aptinkama ir didesnių miškų masyvuose išsibarsčiusiuose kaimuose, vienkiemiuose. Labiausiai mėgsta mišrius medynus, rečiau – eglynus. | ||
== Paplitimas ir gausumas == | == Paplitimas ir gausumas == |
Dabartinė 19:20, 2 gruodžio 2013 versija
Žalioji meleta | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Žalioji meleta (Picus viridis) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Geniniai paukščiai Piciformes |
Šeima | Geniniai Picidae |
Gentis | Žaliosios meletos Picus |
Rūšis | Žalioji meleta Picus viridis |
|
ŽALIOJI MELETA (Picus viridis), geninių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, dalinai sėsli rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pačių išsikaltuose uoksuose, lapuočių medžiuose, rečiau – pušyse. Gegužės pabaigoje patelė sudeda 4 – 8 baltus blizgančius kiaušinius. Deda kasdien. Peri abu porelės nariai vidutiniškai 16 parų. Tamsiuoju paros metu peri beveik vien tik patinas. Jaunikliai uoksą palieka būdami 23 – 25 dienų amžiaus. Patinas ir patelė atskirai globoja po 2 – 3 skraidančius jauniklius. Minta beveik vien tik rudosiomis skruzdėmis, jų perais.
Biotopas
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena nedideliuose paupių miškeliuose, senuose soduose, parkuose. Aptinkama ir didesnių miškų masyvuose išsibarsčiusiuose kaimuose, vienkiemiuose. Labiausiai mėgsta mišrius medynus, rečiau – eglynus.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 500 - 800 perinčių porų. Mažeikių rajone labai reta rūšis. Kasmet rajone peri 2 - 5 poros.
Radimvietės
Perimvietės yra Ventos, Varduvos, upių pakrančių miškeliuose, Dautarų, Grauminalio miškuose, Plinkšių kaimo apylinkėje.
Apsauga
Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.