Šaukštasnapė antis

Šaukštasnapė antis
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žąsiniai paukščiai Anseriformes
Šeima	Antiniai Anatidae
Gentis	Plaukiojančios antys Anas
Rūšis	Šaukštasnapė antis Anas clypeata (Linnaeus, 1758)

ŠAUKŠTASNAPĖ ANTIS (Anas clypeata), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje tikriausiai perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Lizdus krauna salose, aukštapelkių plynėse, pievose, ant žemės netoli vandens. Lizde daug pūkų, kuriais užklostomi paliekami lizde kiaušiniai. Kiaušinius deda paskutinėmis balandžio dienomis – gegužės pradžioje. Dėtyje 8 – 14 balsvai gelsvų ovalių kiaušinių. Patelė vidutiniškai peri 23 paras. Ką tik išsiritę jaunikliai labai judrūs: vikriai bėgioja, plaukioja ir nardo (suaugę paukščiai nenardo). Ančiukai skraidyti pradeda sulaukę 50 dienų amžiaus.

Šaukštasnapės antys savo nepaprastai plataus snapo pagalba maitinasi beveik tik gyvūninės kilmės maistu: planktoniniais vėžiagyviais, moliuskais, vandens vabzdžių lervomis ir lėliukėmis. Tik trūkstant gyvūninio maisto, minta vandens augalais.

Biotopai

Gyvena atviruose vandens telkiniuose. Pamėgusi seklius vandenų pakraščius, užmirkusias pievas, pelkes.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: apie 150 - 300 perinčių porų. Mažeikių rajone labai reta, sporadiškai paplitusi rūšis. Veisimosi laikotarpiu pavienės poros ar paukščiai stebimi šiaurinėje ir pietinėje rajono dalyse. Kasmet rajone gali perėti 1 – 2 poros.

Radimvietės

Tikriausiai peri Plinkšių ežere. Varduvos, Pašerkšnės, Tulnikių tvenkiniuose stebimi pavieniai, neperintys paukščiai (daugiausiai patinai). 2011-05-12 stebėta tvenkiniuose prie Didžiamiškio (R. Kinduris).

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.