Cecilija Pračkauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Pračkauskaitė Cecilija į Cecilija Pračkauskaitė: vp) |
|||
(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''PRAČKAUSKAITĖ CECILIJA''' (g. 1910-07-02 [[Buknaičiai|Buknaičių]] k. - m. 1956-03- | [[Vaizdas:Prackauskaite Cecilija.MKE.2012-07-04.jpg|thumb|right|180px|Cecilija Pračkauskaitė, 1926 m.]] | ||
'''PRAČKAUSKAITĖ CECILIJA''' (g. 1910-07-02 [[Buknaičiai|Buknaičių]] k. - m. 1956-03-22 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], palaidota [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), prozininkė. | |||
Kilusi iš darbininkų. Baigė Mažeikių pradinės mokyklos tris skyrius. 1927-1931 m. dirbo žemės ūkio darbus Latvijoje. Nuo 1931 m. Mažeikiuose, Skuode, Šilutėje, Šiauliuose vertėsi atsitiktiniais darbais, platino komunistinę literatūrą. Per II pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, dirbo Jaroslavlyje, Gorkyje siuvyklose. 1945-1952 m. dirbo partinį darbą Šiauliuose. | Kilusi iš darbininkų. Būdama vienuolikos metų kartu su tėvais atsikėlė gyventi į Mažeikius, kur jos tėvas Jurgis Pračkauskas dirbo prie geležinkelio. Baigė Mažeikių pradinės mokyklos tris skyrius. 1927-1931 m. dirbo žemės ūkio darbus Latvijoje. Nuo 1931 m. Mažeikiuose, Skuode, Šilutėje, Šiauliuose vertėsi atsitiktiniais darbais, platino komunistinę literatūrą. Per II pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, dirbo Jaroslavlyje, Gorkyje siuvyklose. 1945-1952 m. dirbo partinį darbą Šiauliuose, vadovavo Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos bibliotekai. | ||
Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960 m.). Artima poeto [[Nagys Henrikas|Henriko Nagio]] giminaitė. | Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960 m.). Artima poeto [[Nagys Henrikas|Henriko Nagio]] giminaitė. | ||
8 eilutė: | 9 eilutė: | ||
<small> | <small> | ||
* Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1968. - T. 2. - P. 896. | * Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1968. - T. 2. - P. 896. | ||
* Jonas Laurinavičius. Iš albumo // Švyturys. - 1983. - Nr. 24. - P. 30. | |||
* V. Beniušienė. „Kumečio dukters" autorė Cecilija Pračkauskaitė // Mažeikių rajono savivaldybės Viešoji biblioteka. - Mažeikiai. - 21 p. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Rašytojai]] | [[Kategorija: Rašytojai]] | ||
[[Kategorija: Buknaičiai]] | [[Kategorija: Buknaičiai]] |
Dabartinė 23:56, 30 lapkričio 2013 versija
PRAČKAUSKAITĖ CECILIJA (g. 1910-07-02 Buknaičių k. - m. 1956-03-22 Mažeikiuose, palaidota Mažeikių kapinėse), prozininkė.
Kilusi iš darbininkų. Būdama vienuolikos metų kartu su tėvais atsikėlė gyventi į Mažeikius, kur jos tėvas Jurgis Pračkauskas dirbo prie geležinkelio. Baigė Mažeikių pradinės mokyklos tris skyrius. 1927-1931 m. dirbo žemės ūkio darbus Latvijoje. Nuo 1931 m. Mažeikiuose, Skuode, Šilutėje, Šiauliuose vertėsi atsitiktiniais darbais, platino komunistinę literatūrą. Per II pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, dirbo Jaroslavlyje, Gorkyje siuvyklose. 1945-1952 m. dirbo partinį darbą Šiauliuose, vadovavo Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos bibliotekai.
Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960 m.). Artima poeto Henriko Nagio giminaitė.
Šaltiniai
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1968. - T. 2. - P. 896.
- Jonas Laurinavičius. Iš albumo // Švyturys. - 1983. - Nr. 24. - P. 30.
- V. Beniušienė. „Kumečio dukters" autorė Cecilija Pračkauskaitė // Mažeikių rajono savivaldybės Viešoji biblioteka. - Mažeikiai. - 21 p.