https://mke.lt/api.php?action=feedcontributions&user=78.58.116.97&feedformat=atomMažeikių krašto enciklopedija - Naudotojo indėlis [lt]2024-03-28T15:04:11ZNaudotojo indėlisMediaWiki 1.37.1https://mke.lt/index.php?title=Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija&diff=37394Merkelio Račkausko gimnazija2012-05-13T15:24:38Z<p>78.58.116.97: /* Gimnazija 1925-1949 m. */</p>
<hr />
<div>{{rašomas}}<br />
{{tvarkomas}}<br />
{{Mokykla|<br />
foto = M.Rackausko gimnazija. MKE.JPG|<br />
size = |<br />
pavad = {{PAGENAME}}|<br />
adresas = LT 89223 [[Mažeikiai]], [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 10|<br />
telfaxas = 8-443-26137|<br />
tinklapis = [http://www.rackauskas.lt]|<br />
direktorius = Asta Žukauskienė (nuo 2009-10-01) |<br />
mokiniuskaicius = 652 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
mokytojuskaicius = 53, iš jų 7 ekspertai, 28 metodininkai, 11 vyr. mokyt. <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
klkompl = 25 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
|}} <br />
[[Vaizdas:M.Rackausko gimnazija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|200x|Iš kiemo pusės]]<br />
'''MERKELIO RAČKAUKO GIMNAZIJA''', '''Mažeikių M.Račkausko gimnazija, Mažeikių gimnazija''', '''Mažeikių vidurinė mokykla'''.<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Vidurinė mokykla (1919-11-11 - 1923-07-31), progimnazija (1923-08-01 - 1925-07-31), gimnazija (1925-08-01 - 1930 m.), valdžios gimnazija (1930 m. - 1936-08-31), valstybinė gimnazija (1936-09-01 - 1940-09-30), vidurinė mokykla (1940-10-01 - 1941 m.), gimnazija (1941 - 1944 m.).<br />
<br />
Dar žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija: svarbiausių įvykių datos|Svarbiausių įvykių datos]].<br />
== Mokyklos įkūrimas ==<br />
<br />
Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.<br />
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg|thumb|left|200px|Centriniai gimanzijos rūmai]]<br />
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
<br />
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.<br />
<br />
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.<br />
<br />
Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.<br />
<br />
Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis. <br />
<br />
1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. - 49, II kl. - 30, III kl. - 32, IV kl. - 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.<br />
<br />
1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.<br />
<br />
== Progimnazija 1923-1925 m. ==<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu 6 kl. progimnazija 1925-06-15.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių 6 kl. progimnazija, 1925-06-15]]<br />
<br />
1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija. <br />
<br />
Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. - 72, III kl. - 62 mokiniai).<br />
<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]]<br />
<br />
== Gimnazija 1925-1949 m. ==<br />
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.<br />
<br />
1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų. 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. <br />
<br />
Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.<br />
<br />
Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.<br />
<br />
== Vidurinė mokykla 1949-1993 m. ==<br />
1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu.<br />
<br />
1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]).<br />
<br />
== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==<br />
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.<br />
<br />
== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==<br />
1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.<br />
<br />
== Renovacija ==<br />
[[Vaizdas:Gimnazijos renovacija.MKE.2011-05-27.jpg|thumb|right|260px|Gimnazijos renovacija 2011 m.]]<br />
<br />
2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.<br />
<br />
2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>. <br />
<br />
Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.<br />
<br />
== Veikla ==<br />
1924 m. įkurtas literatūros mėgėjų ratelis, 1934 m. - Maironio literatūrininkų būrelis. Gimnazijoje veikia akredituotas Profesinio informavimo taškas, 2010 m. susibūrė vaikinų vokalinis ansamblis [[Brazers|„Brazers"]] (vad. Laimonas Terasius).<br />
<br />
== Mokyklos direktoriai ==<br />
[[Vaizdas:Asta Zukauskiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|230px|Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, 2011 m.]]<br />
<br />
* [[Bimba Petras|Petras Bimba]] (1919-1923) <br />
* [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] (1923-1927) <br />
* [[Vaitkevičius Steponas|Steponas Vaitkevičius]] (1927- 1927-08-01)<br />
* [[Totorius Stasys|Stasys Totorius]] (1927-1933) <br />
* [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]] (1933-1938) <br />
* [[Štuopis Povilas|Povilas Štuopis]] (1938-1940) <br />
* [[Bucevičius Henrikas|Henrikas Bucevičius]] (1940-1941) <br />
* [[Babilius Mykolas|Mykolas Babilius]] (1941-1943)<br />
* [[Sprindys Juozas|Juozas Sprindys]] (1943-1944) <br />
* [[Pupšys Kostas|Kostas Pupšys]] (1945) <br />
* [[Sidabras Jonas (pedagogas)|Jonas Sidabras]] (1945-1946) <br />
* [[Ženova Raisa|Raisa Ženova]] (1946-1949) <br />
* [[Taurusevičius Titas|Titas Taurusevičius]] (1949 01-1949 10 mėn.)<br />
* [[Karpis Stasys|Stasys Karpis]] (1949-1953) <br />
* [[Jundulaitė Kazimiera|Kazimiera Jundulaitė]] (1953-1961) <br />
* [[Virvičienė Liongina|Liongina Virvičienė]] (1961-1968) <br />
* [[Paulauskas Justinas|Justinas Paulauskas]] (1968-1975 ir 1979-1984) <br />
* [[Adakauskas Dionizas|Dionizas Adakauskas]] (1975-1979) <br />
* [[Žiaurinė Mirdza|Mirdza Žiaurienė]] (1984-2009)<br />
* [[Žukauskienė Asta|Asta Žukauskienė]] (nuo 2009 m.)<br />
<br />
== Vicedirektoriai ==<br />
*Vlada Stasiulytė (1923-1926)<br />
*Rene de la Croix (1926-1934)<br />
*Apolinaras Opulskis (1926-1927)<br />
*Antanas Svetlauskas (1931-1932)<br />
*Antanas Januševičius (1934-1939)<br />
*Petras Gaurys (1939-1940)<br />
<br />
== Mokiniai ==<br />
Mokyklą baigė: 1927 m. - 14 (I-oji abiturientų laida), 1928 m. - 10, 1929 m. - 13, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1940 m. - 18 (paskutinė Nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida), 1941 m. - 57.<br />
<br />
* Sonata Jasmontaitė, 2007 m. Kanados Saskatūno mieste vykusioje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnė bronzos medalį<ref>Varkalytė K. Iš Kanados gimnazistė parsivežė bronzos medalį // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 1, 2.</ref>. <br />
* Gintarė Eidimtaitė, vienuoliktokė, 2004 m. laimėjo Italijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko mokytis į Adrijos jūros jungtinį pasaulio koledžą Mančesteryje, kurį baigė ir įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro diplomą <ref> Janina Sučylienė. Gyvenimo universitetas - bendravimas ir rūpinimasis kitais // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 7.</ref>.<br />
* Ieva Nagytė 2010 m. iš valstybinių egzaminų gavo 4 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų. 2010-07-21 dalyvavo Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus LR Vyriausybės rūmuose surengtame priėmime 2010 metų abiturientams, gavusiems tris ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. I. Nagytę į Vyriausybės rūmus lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras [[Džiugelis Vilhelmas|Vilhelmas Džiugelis]].<br />
* Eimantas Abelkis 2011 m. iš valstybinių egzaminų gavo 3 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų iš lietuvių k., biologijos ir chemijos.<br />
Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.<br />
<br />
===Žymiausi mokiniai===<br />
Mokėsi arba baigė.<br />
<br />
* 1919-1922 m. - [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], kompozitorius, dirigentas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Nevardauskas Alfonsas|Alfonsas Nevardauskas]], spaudos bendradarbis, visuomenininkas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Reivytis Vytautas|Vytautas Reivytis]], policijos pareigūnas, žurnalistas, spaudos darbuotojas. <br />
* 1922 m. - [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], provizorė.<br />
* 1922-1928 m. - mokėsi [[Nagius Juozas|Juozas Nagius]], pedagogas, muziejininkas.<br />
* 1923 m. - [[Andriuška Kazimieras|Kazimieras Andriuška]], kunigas.<br />
* 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.<br />
* 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.<br />
* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.<br />
* 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.<br />
* 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.<br />
* 1928 m. - [[Pūnis Vladas|Vladas Pūnis]], pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės"]] įkūrėjas, gydytojas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Umbražiūnas Zigmas|Zigmas Umbražiūnas]], žurnalistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Vilimas Liudas|Liudas Vilimas]], dailininkas grafikas, akvarelistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Šaulys Kipras|Kipras Šaulys]], dailininkas grafikas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]], kunigas, visuomenininkas.<br />
* 1929 m. - [[Remys Bronius|Bronius Remys]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1929 m. - [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]], buvęs dviejų institutų rektorius, gyveno JAV.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Gedgaudas Vytautas|Vytautas Gedgaudas]], žurnalistas.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Januta Kazys|Kazys Januta]], teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. <br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], literatas, politinis kalinys. <br />
* apie 1930 m. - mokėsi [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], farmacininkė provizorė. <br />
* 1930 m. - [[Rataiškis Vaclovas|Vaclovas Ratas-Rataiškis]], dailininkas grafikas. <br />
* 1930 m. - [[Remys Juozas|Juozas Remys]], pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos kariuomenės karininkas. <br />
* 1930 m. - [[Kęsgaila-Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila-Kenstavičius]], teisininkas.<br />
* 1930 m. - [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]], Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas.<br />
* apie 1930-1932 m. - [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė]], poetė neoromantikė, dailininkė.<br />
* 1933 m. - [[Plenys Kazys|Kazys Plenys]], Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas. <br />
* 1933 m. - [[Osteika Antanas|Antanas Osteika]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1934 m. - [[Mažonas Kazys|Kazys Mažonas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras. <br />
* 1934 m. - [[Laučis Augustinas|Augustinas Laučis]], gydytojas. <br />
* 1934 m. - [[Tautvaišas Povilas (1916)|Povilas Tautvaišas]], lietuvių šachmatų meistras.<br />
* 1935-1938 m. - mokėsi [[Čepys Albinas|Albinas Čepys]], architektas.<br />
* apie 1935-1939 m. - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]], muzikologas, pedagogas, radijo laidų vedėjas.<br />
* 1938 m. - [[Maskolenka Jonas|Jonas Maskolenka]], Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių rinktinės ir vietos rinktinės narys.<br />
* 1939 m. - [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]], gydytoja chirurgė. <br />
* 1939 m. - [[Trigubovas Avsejus|Avsejus Trigubovas]], diplomatas.<br />
* apie 1940 m. - [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, pedagogas.<br />
* apie 1940 m. - mokesi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* 1940 m. - [[Lipskis Antanas|Antanas Lipskis]], medicinos mokslų daktaras, poetas, dailininkas, gyveno JAV.<br />
* 1940 m. - [[Žilėnas Alfonsas|Alfonsas Žilėnas]], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas. <br />
* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.<br />
* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas. <br />
* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.<br />
* 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas. <br />
* 1942 m. - [[Mikailienė Eugenija|Eugenija Ganusevičiūtė-Mikailienė]], technikos mokslų daktarė, chemikė.<br />
* 1943 m. - [[Jonušas Antanas|Antanas Jonušas]], monsinjoras, gyveno Romoje, Vatikane.<br />
* 1943 m. - [[Daniulytė Genovaitė|Genovaitė Daniulytė]], gamtos mokslų daktarė, biologė.<br />
* iki 1943 m. - [[Gailius Pranas|Pranas Gailius]], dailininkas tapytojas, grafikas.<br />
* apie 1943 m. - mokėsi [[Gaučienė Emilija|Emilija Semenavičiūtė-Gaučienė]], muzikos mokytoja.<br />
* iki 1944 m. - [[Baužinskaitė Aldona|Aldona Baužinskaitė-Kairienė]], poetė, žurnalistė.<br />
* iki 1944 m. - [[Remys Donius|Donius Remys]], poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius.<br />
* iki 1944 m. - [[Danielius Vladas|Vladas Danielius]], pedagogas, konstruktorius.<br />
* 1944 m. - [[Žukas Stasys|Stasys Žukas]], smuikininkas, chorvedys, Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas, lietuviškų dainų šioje šalyje propaguotojas.<br />
* 1944 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1944 m. - [[Adomaitienė Ona|Ona Daukšytė - Adomaitienė]], JAV lietuvių bendruomenės veikėja.<br />
* 1944 m. - [[Miltenienė Emilija|Emilija Juzumaitė - Miltenienė]], pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.<br />
* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.<br />
* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas. <br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Kazys|Kazys Švažas]], skulptorius.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Vytautas|Vytautas Klova]], kompozitorius, pedagogas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.<br />
* 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.<br />
* 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.<br />
* 1945 m. - [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]], dailininkė tekstilininkė, grafikė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. <br />
* 1945 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas.<br />
* (?) 1946 m. - [[Bunkus Alfonsas|Alfonsas Bunkus]], ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas.<br />
* 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas. <br />
* 1948 m. - [[Sabonienė Regina|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.<br />
* 1949 m. - [[Arnastauskienė Eugenija|Eugenija Tamara Musteikytė - Arnastauskienė]], gamtos mokslų daktarė, biologė veterinarė.<br />
* 1949 m. - [[Slavėnienė Irena|Irena Laimutė Gražina Musteikytė - Slavėnienė]], gamtos mokslų daktarė, docentė, Lietuvos morfologų draugijos narė.<br />
* 1949 m. - [[Poškus Dionizas|Dionizas Poškus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1949 m. - [[Kaikarienė Zita|Zita Beinoravičiūtė - Kaikarienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1949 m. - [[Kaikaris Petras|Petras Kaikaris]], chemijos mokslų daktaras.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Dapkus Karolis|Karolis Dapkus]], teatro aktorius.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* nuo 1950 m. - mokėsi [[Skeivys Rimantas|Rimantas Skeivys]], literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras. <br />
* 1950 m. - [[Šiurkus Jonas|Jonas Šiurkus]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1950 m. - [[Stančienė Danutė|Danutė Kačerauskaitė - Stančienė]], pedagogė, šokių ratelių vadovė. Respublikos nusipelniusi mokytoja. <br />
* 1951 m. - [[Juraška Vytautas Pijus|Vytautas Pijus Juraška]], technikos mokslų daktaras.<br />
* 1953 m. - [[Latonaitė Loreta|Loreta Latonaitė]], gydytoja okulistė. <br />
* 1954 m. - [[Nemanienė Bronislava Daliutė|Bronislava Daliutė Velcaitė - Nemanienė]], [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja.<br />
* 1954 m. - [[Norkus Vladislovas Gediminas|Vladislovas Gediminas Norkus]], inžinierius hidrotechnikas, docentas. <br />
* 1954 m. - [[Levickas Antanas|Antanas Levickas]], zoologas, docentas, biologijos mokslų kandidatas.<br />
* 1954 m. - [[Adomavičienė Vida Eugenija|Vida Eugenija Pociūtė-Adomavičienė]], gydytoja okulistė.<br />
* 1954 m. - [[Čerepanovas Jurijus|Jurijus Čerepanovas]], inžinierius radiotechnikas.<br />
* 1954 m. - [[Dulevičius Zenonas|Zenonas Dulevičius]], gydytojas, medicinos mokslų daktaras, docentas. <br />
* 1954-1961 m. - mokėsi [[Kupliauskis Zigmantas|Zigmantas Kupliauskis]], fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* apie 1955 m. - mokėsi [[Gaigalienė Birutė|Birutė Svetlauskaitė - Gaigalienė]], medicinos mokslų daktarė, profesorė<br />
* 1956 m. - [[Dargienė Irutė Zinaida|Zinaida Dargienė]], dailininkė tekstilininkė, pedagogė.<br />
* 1957 m. - [[Girdenis Aleksas|Aleksas Girdenis]], habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.<br />
* 1957 m. - [[Lipskis Arūnas Leonas|Arūnas Leonas Lipskis]], gamtos mokslų daktaras, chemikas.<br />
* 1958 m. - [[Pocius Adomas|Adomas Pocius]], gamtos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Balandis Alfredas|Alfredas Balandis]], technikos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]], poetas, vertėjas.<br />
* 1960 m. - [[Girkontaitė Ramutė|Ramutė Girkontaitė]], poetė.<br />
* 1960 m. - [[Kimtys Liudvikas|Liudvikas Kimtys]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1960 m. - [[Laurinavičius Albertas|Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos valstybinės premijos laureatas. <br />
* 1960 m. - [[Lisaitis Vladas|Vladas Lisinas-Lisaitis]], dailininkas grafikas, akvarelistas, tapytojas, dizaineris.<br />
* 1960 m. - [[Lisinas Helmutas|Helmutas Lisinas]], stalo teniso sporto meistras, klubo „Ping-Pong" vadovas.<br />
* 1960 m. - [[Pocevičiūtė Olga|Olga Pocevičiūtė]], aktorė.<br />
* 1960 m. - [[Vesėliūnas Jonas|Jonas Vesėliūnas]], biomedicinos mokslų daktaras, VU onkologijos instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kelių medicinos mokslinių draugijų narys.<br />
* 1961-1970 m. - mokėsi [[Linkevičienė Nijolė|Nijolė Linkevičienė]].<br />
* 1961 m. - [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]], docentas, socialinių mokslų daktaras.<br />
* 1961 m. - [[Mikulskis Pranas|Pranas Mikulskis]], fizikos mokslų daktaras.<br />
* 1963 m. - [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]], žurnalistas. <br />
* 1965 m. - [[Liaučius Jonas|Jonas Liaučius]], teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.<br />
* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.<br />
* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.<br />
* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.<br />
* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.<br />
* 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.<br />
* 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.<br />
* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.<br />
* 1980 m. - [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.<br />
* 1983 m. - [[Miliauskaitė Jūratė|Jūratė Miliauskaitė]], estrados dainininkė, grupės „Sekmadienis“ vokalistė, vaikų dainavimo grupių „Linksmasis Do“, „Saulės vaikai“, „Caca“ įkūrėja.<br />
* 1996 m. - [[Bučinskytė Ilona|Ilona Bučinskytė-Strumickienė]], istorijos, kultūros istorijos tyrinėtoja, istorijos mokslų daktarė. <br />
* [[Gedvilas Leonas|Leonas Gedvilas]], filologijos mokslų habilituotas daktaras, pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius.<br />
* [[Granauskas Romualdas|Romualdas Granauskas]], rašytojas.<br />
* [[Liutkus Alfredas|Alfredas Liutkus]], dailėtyrininkas.<br />
* Edgaras Lisinas, choreografas.<br />
* [[Jackaitė Eglė|Eglė Jackaitė]], aktorė. Mokykloje mokėsi 7 metus.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 1919-1999 metų istorija. Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai: Saulės delta, 1999. - 168 p. ISBN 9986-899-39-7<br />
{{reflist}}<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija<br />
*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.<br />
*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.<br />
*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]<br />
<br />
[[Kategorija: Mokyklos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija&diff=37393Merkelio Račkausko gimnazija2012-05-13T15:12:22Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>{{rašomas}}<br />
{{tvarkomas}}<br />
{{Mokykla|<br />
foto = M.Rackausko gimnazija. MKE.JPG|<br />
size = |<br />
pavad = {{PAGENAME}}|<br />
adresas = LT 89223 [[Mažeikiai]], [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 10|<br />
telfaxas = 8-443-26137|<br />
tinklapis = [http://www.rackauskas.lt]|<br />
direktorius = Asta Žukauskienė (nuo 2009-10-01) |<br />
mokiniuskaicius = 652 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
mokytojuskaicius = 53, iš jų 7 ekspertai, 28 metodininkai, 11 vyr. mokyt. <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
klkompl = 25 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
|}} <br />
[[Vaizdas:M.Rackausko gimnazija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|200x|Iš kiemo pusės]]<br />
'''MERKELIO RAČKAUKO GIMNAZIJA''', '''Mažeikių M.Račkausko gimnazija, Mažeikių gimnazija''', '''Mažeikių vidurinė mokykla'''.<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Vidurinė mokykla (1919-11-11 - 1923-07-31), progimnazija (1923-08-01 - 1925-07-31), gimnazija (1925-08-01 - 1930 m.), valdžios gimnazija (1930 m. - 1936-08-31), valstybinė gimnazija (1936-09-01 - 1940-09-30), vidurinė mokykla (1940-10-01 - 1941 m.), gimnazija (1941 - 1944 m.).<br />
<br />
Dar žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija: svarbiausių įvykių datos|Svarbiausių įvykių datos]].<br />
== Mokyklos įkūrimas ==<br />
<br />
Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.<br />
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg|thumb|left|200px|Centriniai gimanzijos rūmai]]<br />
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
<br />
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.<br />
<br />
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.<br />
<br />
Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.<br />
<br />
Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis. <br />
<br />
1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. - 49, II kl. - 30, III kl. - 32, IV kl. - 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.<br />
<br />
1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.<br />
<br />
== Progimnazija 1923-1925 m. ==<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu 6 kl. progimnazija 1925-06-15.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių 6 kl. progimnazija, 1925-06-15]]<br />
<br />
1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija. <br />
<br />
Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. - 72, III kl. - 62 mokiniai).<br />
<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]]<br />
<br />
== Gimnazija 1925-1949 m. ==<br />
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.<br />
<br />
1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų. 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. <br />
<br />
Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.<br />
<br />
Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.<br />
<br />
== Vidurinė mokykla 1949-1993 m. ==<br />
1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu.<br />
<br />
1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]).<br />
<br />
== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==<br />
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.<br />
<br />
== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==<br />
1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.<br />
<br />
== Renovacija ==<br />
[[Vaizdas:Gimnazijos renovacija.MKE.2011-05-27.jpg|thumb|right|260px|Gimnazijos renovacija 2011 m.]]<br />
<br />
2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.<br />
<br />
2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>. <br />
<br />
Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.<br />
<br />
== Veikla ==<br />
1924 m. įkurtas literatūros mėgėjų ratelis, 1934 m. - Maironio literatūrininkų būrelis. Gimnazijoje veikia akredituotas Profesinio informavimo taškas, 2010 m. susibūrė vaikinų vokalinis ansamblis [[Brazers|„Brazers"]] (vad. Laimonas Terasius).<br />
<br />
== Mokyklos direktoriai ==<br />
[[Vaizdas:Asta Zukauskiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|230px|Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, 2011 m.]]<br />
<br />
* [[Bimba Petras|Petras Bimba]] (1919-1923) <br />
* [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] (1923-1927) <br />
* [[Vaitkevičius Steponas|Steponas Vaitkevičius]] (1927- 1927-08-01)<br />
* [[Totorius Stasys|Stasys Totorius]] (1927-1933) <br />
* [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]] (1933-1938) <br />
* [[Štuopis Povilas|Povilas Štuopis]] (1938-1940) <br />
* [[Bucevičius Henrikas|Henrikas Bucevičius]] (1940-1941) <br />
* [[Babilius Mykolas|Mykolas Babilius]] (1941-1943)<br />
* [[Sprindys Juozas|Juozas Sprindys]] (1943-1944) <br />
* [[Pupšys Kostas|Kostas Pupšys]] (1945) <br />
* [[Sidabras Jonas (pedagogas)|Jonas Sidabras]] (1945-1946) <br />
* [[Ženova Raisa|Raisa Ženova]] (1946-1949) <br />
* [[Taurusevičius Titas|Titas Taurusevičius]] (1949 01-1949 10 mėn.)<br />
* [[Karpis Stasys|Stasys Karpis]] (1949-1953) <br />
* [[Jundulaitė Kazimiera|Kazimiera Jundulaitė]] (1953-1961) <br />
* [[Virvičienė Liongina|Liongina Virvičienė]] (1961-1968) <br />
* [[Paulauskas Justinas|Justinas Paulauskas]] (1968-1975 ir 1979-1984) <br />
* [[Adakauskas Dionizas|Dionizas Adakauskas]] (1975-1979) <br />
* [[Žiaurinė Mirdza|Mirdza Žiaurienė]] (1984-2009)<br />
* [[Žukauskienė Asta|Asta Žukauskienė]] (nuo 2009 m.)<br />
<br />
== Vicedirektoriai ==<br />
*Vlada Stasiulytė (1923-1926)<br />
*Rene de la Croix (1926-1934)<br />
*Apolinaras Opulskis (1926-1927)<br />
*Antanas Svetlauskas (1931-1932)<br />
*Antanas Januševičius (1934-1939)<br />
*Petras Gaurys (1939-1940)<br />
<br />
== Mokiniai ==<br />
Mokyklą baigė: 1927 m. - 14 (I-oji abiturientų laida), 1928 m. - 10, 1929 m. - 13, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1940 m. - 18 (paskutinė Nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida), 1941 m. - 57.<br />
<br />
* Sonata Jasmontaitė, 2007 m. Kanados Saskatūno mieste vykusioje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnė bronzos medalį<ref>Varkalytė K. Iš Kanados gimnazistė parsivežė bronzos medalį // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 1, 2.</ref>. <br />
* Gintarė Eidimtaitė, vienuoliktokė, 2004 m. laimėjo Italijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko mokytis į Adrijos jūros jungtinį pasaulio koledžą Mančesteryje, kurį baigė ir įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro diplomą <ref> Janina Sučylienė. Gyvenimo universitetas - bendravimas ir rūpinimasis kitais // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 7.</ref>.<br />
* Ieva Nagytė 2010 m. iš valstybinių egzaminų gavo 4 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų. 2010-07-21 dalyvavo Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus LR Vyriausybės rūmuose surengtame priėmime 2010 metų abiturientams, gavusiems tris ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. I. Nagytę į Vyriausybės rūmus lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras [[Džiugelis Vilhelmas|Vilhelmas Džiugelis]].<br />
* Eimantas Abelkis 2011 m. iš valstybinių egzaminų gavo 3 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų iš lietuvių k., biologijos ir chemijos.<br />
Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.<br />
<br />
===Žymiausi mokiniai===<br />
Mokėsi arba baigė.<br />
<br />
* 1919-1922 m. - [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], kompozitorius, dirigentas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Nevardauskas Alfonsas|Alfonsas Nevardauskas]], spaudos bendradarbis, visuomenininkas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Reivytis Vytautas|Vytautas Reivytis]], policijos pareigūnas, žurnalistas, spaudos darbuotojas. <br />
* 1922 m. - [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], provizorė.<br />
* 1922-1928 m. - mokėsi [[Nagius Juozas|Juozas Nagius]], pedagogas, muziejininkas.<br />
* 1923 m. - [[Andriuška Kazimieras|Kazimieras Andriuška]], kunigas.<br />
* 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.<br />
* 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.<br />
* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.<br />
* 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.<br />
* 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.<br />
* 1928 m. - [[Pūnis Vladas|Vladas Pūnis]], pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės"]] įkūrėjas, gydytojas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Umbražiūnas Zigmas|Zigmas Umbražiūnas]], žurnalistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Vilimas Liudas|Liudas Vilimas]], dailininkas grafikas, akvarelistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Šaulys Kipras|Kipras Šaulys]], dailininkas grafikas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]], kunigas, visuomenininkas.<br />
* 1929 m. - [[Remys Bronius|Bronius Remys]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1929 m. - [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]], buvęs dviejų institutų rektorius, gyveno JAV.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Gedgaudas Vytautas|Vytautas Gedgaudas]], žurnalistas.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Januta Kazys|Kazys Januta]], teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. <br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], literatas, politinis kalinys. <br />
* apie 1930 m. - mokėsi [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], farmacininkė provizorė. <br />
* 1930 m. - [[Rataiškis Vaclovas|Vaclovas Ratas-Rataiškis]], dailininkas grafikas. <br />
* 1930 m. - [[Remys Juozas|Juozas Remys]], pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos kariuomenės karininkas. <br />
* 1930 m. - [[Kęsgaila-Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila-Kenstavičius]], teisininkas.<br />
* 1930 m. - [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]], Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas.<br />
* apie 1930-1932 m. - [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė]], poetė neoromantikė, dailininkė.<br />
* 1933 m. - [[Plenys Kazys|Kazys Plenys]], Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas. <br />
* 1933 m. - [[Osteika Antanas|Antanas Osteika]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1934 m. - [[Mažonas Kazys|Kazys Mažonas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras. <br />
* 1934 m. - [[Laučis Augustinas|Augustinas Laučis]], gydytojas. <br />
* 1934 m. - [[Tautvaišas Povilas (1916)|Povilas Tautvaišas]], lietuvių šachmatų meistras.<br />
* 1935-1938 m. - mokėsi [[Čepys Albinas|Albinas Čepys]], architektas.<br />
* apie 1935-1939 m. - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]], muzikologas, pedagogas, radijo laidų vedėjas.<br />
* 1938 m. - [[Maskolenka Jonas|Jonas Maskolenka]], Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių rinktinės ir vietos rinktinės narys.<br />
* 1939 m. - [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]], gydytoja chirurgė. <br />
* 1939 m. - [[Trigubovas Avsejus|Avsejus Trigubovas]], diplomatas.<br />
* apie 1940 m. - [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, pedagogas.<br />
* apie 1940 m. - mokesi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* 1940 m. - [[Lipskis Antanas|Antanas Lipskis]], medicinos mokslų daktaras, poetas, dailininkas, gyveno JAV.<br />
* 1940 m. - [[Žilėnas Alfonsas|Alfonsas Žilėnas]], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas. <br />
* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.<br />
* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas. <br />
* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.<br />
* 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas. <br />
* 1942 m. - [[Mikailienė Eugenija|Eugenija Ganusevičiūtė-Mikailienė]], technikos mokslų daktarė, chemikė.<br />
* 1943 m. - [[Jonušas Antanas|Antanas Jonušas]], monsinjoras, gyveno Romoje, Vatikane.<br />
* 1943 m. - [[Daniulytė Genovaitė|Genovaitė Daniulytė]], gamtos mokslų daktarė, biologė.<br />
* iki 1943 m. - [[Gailius Pranas|Pranas Gailius]], dailininkas tapytojas, grafikas.<br />
* apie 1943 m. - mokėsi [[Gaučienė Emilija|Emilija Semenavičiūtė-Gaučienė]], muzikos mokytoja.<br />
* iki 1944 m. - [[Baužinskaitė Aldona|Aldona Baužinskaitė-Kairienė]], poetė, žurnalistė.<br />
* iki 1944 m. - [[Remys Donius|Donius Remys]], poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius.<br />
* iki 1944 m. - [[Danielius Vladas|Vladas Danielius]], pedagogas, konstruktorius.<br />
* 1944 m. - [[Žukas Stasys|Stasys Žukas]], smuikininkas, chorvedys, Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas, lietuviškų dainų šioje šalyje propaguotojas.<br />
* 1944 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1944 m. - [[Adomaitienė Ona|Ona Daukšytė - Adomaitienė]], JAV lietuvių bendruomenės veikėja.<br />
* 1944 m. - [[Miltenienė Emilija|Emilija Juzumaitė - Miltenienė]], pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.<br />
* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.<br />
* iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas. <br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Kazys|Kazys Švažas]], skulptorius.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Vytautas|Vytautas Klova]], kompozitorius, pedagogas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.<br />
* 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.<br />
* 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.<br />
* 1945 m. - [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]], dailininkė tekstilininkė, grafikė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. <br />
* 1945 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas.<br />
* (?) 1946 m. - [[Bunkus Alfonsas|Alfonsas Bunkus]], ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas.<br />
* 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas. <br />
* 1948 m. - [[Sabonienė Regina|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.<br />
* 1949 m. - [[Arnastauskienė Eugenija|Eugenija Tamara Musteikytė - Arnastauskienė]], gamtos mokslų daktarė, biologė veterinarė.<br />
* 1949 m. - [[Slavėnienė Irena|Irena Laimutė Gražina Musteikytė - Slavėnienė]], gamtos mokslų daktarė, docentė, Lietuvos morfologų draugijos narė.<br />
* 1949 m. - [[Poškus Dionizas|Dionizas Poškus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1949 m. - [[Kaikarienė Zita|Zita Beinoravičiūtė - Kaikarienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1949 m. - [[Kaikaris Petras|Petras Kaikaris]], chemijos mokslų daktaras.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Dapkus Karolis|Karolis Dapkus]], teatro aktorius.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* nuo 1950 m. - mokėsi [[Skeivys Rimantas|Rimantas Skeivys]], literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras. <br />
* 1950 m. - [[Šiurkus Jonas|Jonas Šiurkus]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1950 m. - [[Stančienė Danutė|Danutė Kačerauskaitė - Stančienė]], pedagogė, šokių ratelių vadovė. Respublikos nusipelniusi mokytoja. <br />
* 1951 m. - [[Juraška Vytautas Pijus|Vytautas Pijus Juraška]], technikos mokslų daktaras.<br />
* 1953 m. - [[Latonaitė Loreta|Loreta Latonaitė]], gydytoja okulistė. <br />
* 1954 m. - [[Nemanienė Bronislava Daliutė|Bronislava Daliutė Velcaitė - Nemanienė]], [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja.<br />
* 1954 m. - [[Norkus Vladislovas Gediminas|Vladislovas Gediminas Norkus]], inžinierius hidrotechnikas, docentas. <br />
* 1954 m. - [[Levickas Antanas|Antanas Levickas]], zoologas, docentas, biologijos mokslų kandidatas.<br />
* 1954 m. - [[Adomavičienė Vida Eugenija|Vida Eugenija Pociūtė-Adomavičienė]], gydytoja okulistė.<br />
* 1954 m. - [[Čerepanovas Jurijus|Jurijus Čerepanovas]], inžinierius radiotechnikas.<br />
* 1954 m. - [[Dulevičius Zenonas|Zenonas Dulevičius]], gydytojas, medicinos mokslų daktaras, docentas. <br />
* 1954-1961 m. - mokėsi [[Kupliauskis Zigmantas|Zigmantas Kupliauskis]], fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* apie 1955 m. - mokėsi [[Gaigalienė Birutė|Birutė Svetlauskaitė - Gaigalienė]], medicinos mokslų daktarė, profesorė<br />
* 1956 m. - [[Dargienė Irutė Zinaida|Zinaida Dargienė]], dailininkė tekstilininkė, pedagogė.<br />
* 1957 m. - [[Girdenis Aleksas|Aleksas Girdenis]], habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.<br />
* 1957 m. - [[Lipskis Arūnas Leonas|Arūnas Leonas Lipskis]], gamtos mokslų daktaras, chemikas.<br />
* 1958 m. - [[Pocius Adomas|Adomas Pocius]], gamtos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Balandis Alfredas|Alfredas Balandis]], technikos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]], poetas, vertėjas.<br />
* 1960 m. - [[Girkontaitė Ramutė|Ramutė Girkontaitė]], poetė.<br />
* 1960 m. - [[Kimtys Liudvikas|Liudvikas Kimtys]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1960 m. - [[Laurinavičius Albertas|Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos valstybinės premijos laureatas. <br />
* 1960 m. - [[Lisaitis Vladas|Vladas Lisinas-Lisaitis]], dailininkas grafikas, akvarelistas, tapytojas, dizaineris.<br />
* 1960 m. - [[Lisinas Helmutas|Helmutas Lisinas]], stalo teniso sporto meistras, klubo „Ping-Pong" vadovas.<br />
* 1960 m. - [[Pocevičiūtė Olga|Olga Pocevičiūtė]], aktorė.<br />
* 1960 m. - [[Vesėliūnas Jonas|Jonas Vesėliūnas]], biomedicinos mokslų daktaras, VU onkologijos instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kelių medicinos mokslinių draugijų narys.<br />
* 1961-1970 m. - mokėsi [[Linkevičienė Nijolė|Nijolė Linkevičienė]].<br />
* 1961 m. - [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]], docentas, socialinių mokslų daktaras.<br />
* 1961 m. - [[Mikulskis Pranas|Pranas Mikulskis]], fizikos mokslų daktaras.<br />
* 1963 m. - [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]], žurnalistas. <br />
* 1965 m. - [[Liaučius Jonas|Jonas Liaučius]], teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.<br />
* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.<br />
* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.<br />
* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.<br />
* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.<br />
* 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.<br />
* 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.<br />
* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.<br />
* 1980 m. - [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.<br />
* 1983 m. - [[Miliauskaitė Jūratė|Jūratė Miliauskaitė]], estrados dainininkė, grupės „Sekmadienis“ vokalistė, vaikų dainavimo grupių „Linksmasis Do“, „Saulės vaikai“, „Caca“ įkūrėja.<br />
* 1996 m. - [[Bučinskytė Ilona|Ilona Bučinskytė-Strumickienė]], istorijos, kultūros istorijos tyrinėtoja, istorijos mokslų daktarė. <br />
* [[Gedvilas Leonas|Leonas Gedvilas]], filologijos mokslų habilituotas daktaras, pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius.<br />
* [[Granauskas Romualdas|Romualdas Granauskas]], rašytojas.<br />
* [[Liutkus Alfredas|Alfredas Liutkus]], dailėtyrininkas.<br />
* Edgaras Lisinas, choreografas.<br />
* [[Jackaitė Eglė|Eglė Jackaitė]], aktorė. Mokykloje mokėsi 7 metus.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 1919-1999 metų istorija. Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai: Saulės delta, 1999. - 168 p. ISBN 9986-899-39-7<br />
{{reflist}}<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija<br />
*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.<br />
*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.<br />
*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]<br />
<br />
[[Kategorija: Mokyklos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37392Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T15:11:35Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1951 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37391Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T15:11:09Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1951 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]].<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Aloyzo_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37390Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia2012-05-13T14:54:55Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1951 m. Pastatas nugriautas 1951 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnytėlę. <br />
<br />
1940 m. Šv. Aloyzo bažnyčia uždaryta, joje įrengiamas sandėlis, o visa vidaus įranga išvežta į [[Leckava|Leckavą]]. Čia, po gaisro atstačius bažnyčią, visa buvusi bažnytėlės įranga panaudota [[Leckavos bažnyčia|Leckavos maldos namams]].<br />
<br />
1951 m. bažnytėlė buvo visai nugriauta. Nugriovus gotikinio stiliaus buvusią koplytėlę prie bažnyčios, jos dalys liko po civilinės metrikacijos biuro pamatais. Buvo nutrauktas kapelionų darbas, nebedėstoma tikyba.<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Aloyzo_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37389Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia2012-05-13T14:53:34Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1951 m. Pastatas nugriautas 1951 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnytėlę. <br />
<br />
1940 m. Šv. Aloyzo bažnyčia uždaryta, joje įrengiamas sandėlis, o visa vidaus įranga išvežta į [[Leckava|Leckavą]]. Čia, po gaisro atstačius bažnyčią, visa buvusi bažnytėlės įranga panaudota [[Leckavos bažnyčia|Leckavos maldos namams]].<br />
<br />
1951 m. bažnytėlė buvo visai nugriauta. Nugriovus gotikinio stiliaus buvusią koplytėlę prie bažnyčios, jos dalys liko po civilinės metrikacijos biuro pamatais. Buvo nutrauktas kapelionų darbas, nebedėstoma tikyba.<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Aloyzo_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37388Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia2012-05-13T14:36:29Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1961 m. Pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. <br />
<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Aloyzo_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37387Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia2012-05-13T14:26:51Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1961 m. Pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Aloyzo_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37386Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia2012-05-13T14:26:31Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: [[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. ka...</p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1961 m. Pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Dievo_Motinos_Dangun_%C4%97mimo_cerkv%C4%97&diff=37385Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė2012-05-13T14:08:11Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Mazeikiu cerkve. MKE.jpg|right|thumb|260px|Mažeikių cerkvė (past. 1930 m.)]]<br />
[[Vaizdas:Sventikas.MKE.2009-09-25.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių Dievo Motinos Dangun Ėmimo cekvės šventikas igumenas N. Šmidtas]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu cerkve.MKE.2007-01-25.jpg|thumb|right|260px|]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu cerkve.1930m.MKE.jpg|thumb|260px|right|Cerkvė 1930 m.]]<br />
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis prie [[Merkelio Račkausko gimnazija|M. Račkausko gimnazijos]] sporto salės su užrašu: „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia".]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ DIEVO MOTINOS DANGUM ĖMIMO CERKVĖ''' (rus. '''Храм в честь Успения Божией Матери''') yra Mažeikiuose, [[Respublikos gatvė|Respublikos g.]] 50.<br />
<br />
== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
== Dabartinė cerkvė ==<br />
1929 m. stačiatikių bendruomenėje buvo apie 300 tikinčiųjų. Naujos cerkvės statybai stačiatikių bendruomenė sukaupė per 12000 litų. Vyriausybė nemokamai paskyrė žemės sklypą ir 5000 litų. Cerkvės komitetas buvo sukaupęs statybinės medienos. Ją pardavus buvo gauta apie 5000 litų.<br />
<br />
1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, Vladas Burba ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve.<br />
<br />
Prieškario metais cerkvė buvo gausiai lankoma, turėjo didelį chorą. Susivieniję Viekšnių ir Mažeikių cerkvių chorai 1936 m. rugpjūčio 16 ir 23 dienomis surengė viešus koncertus. Jungtiniam chorui vadovavo Kauno stačiatikių eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės ir dainos. Įvyko ypatingai iškilmingi atlaidai Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui pažymėti. Buvo suburta šv.Sergiejaus Radonež seserija. Ji rūpinosi senelių ir beglobių vaikų priežiūra. Tą patį 1936 metų rudenį Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse lankėsi Amerikos lietuvių bendruomenės vyskupas Steponas Giniotis. Kartą per metus cerkvėje lankydavosi Kauno stačiatikių eparchijos Metropolitas.<br />
<br />
Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė.<br />
<br />
Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis.<br />
<br />
== Šventikai ==<br />
* Aleksandras Družilovskis, pirmasis naujosios cerkvės šventikas 1930 m. .<br />
* Nikolajus Savickis, po metų pakeitė A. Družilovskį ir tarnavo iki 1935 m.<br />
* [[Černaj Aleksandras|Aleksandras Černiajus]], nuo 1935 m. Jam padėjo antrasis šventikas Viktoras Kurilovičius, kartu buvo ir [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvės]] šventikas; Mažeikių cerkvėje tarnavo iki 1943 m. rudens, po to emigravo į Ameriką. Po karo jis buvo Pietų Afrikos regiono stačiatikių cerkvės vyskupas.<br />
* Piotras Česnokovas.<br />
* Anatolijus Stalbovskis, pradėjo tarnauti atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Tarnavo ir Mažeikiuose, ir Viekšniuose. 1991 m. metropolitas Chrizostomas paskyrė A. Stalbovskį Kauno soboro Blagoveščenskij šventiku. Dar trejetą metų jis važinėjoiš Kauno į Mažeikiuse ir Viekšnius, kur cerkvėse aukojo Mišias.<br />
* igumenas Nestoras, nuo 1994 m. Jo pastangomis parapijiečiai ėmėsi atkurti prieškarines cerkvės tradicijas. Jam tarnaujant cerkvė ir jos aplinka stipriai pasikeitė. Kitokia tapo stogo forma, iš naujo nudažytas ir pats pastatas, atnaujintas visas vidaus interjeras, įrengta vieta chorui. Atliekant visus šiuos darbus, daug pastangų įdėjo ilgametis cerkvės seniūnas Adamas Navaričius.<br />
<br />
Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6<br />
<br />
== Šaltiniai ==<br />
<small><br />
*Muturas A. Labas, mes jūsų kaimynai. // Būdas žemaičių. - 2002. - Gegužės 17. - Nr. 55.<br />
*Muturas A. Istorijos nesuklastoti. // Būdas žemaičių. - 2000. - Gruodžio 8. - Nr. 93.<br />
*Marius Stonys. Mažeikių cerkvė traukia ne tik mažeikiškius // Vakarų Lietuva. - 2011. - Nr. 26. - P. 1-2.<br />
</small><br />
<br />
== Kiti straipsniai ==<br />
* [[Viekšnių cerkvė]]<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://74.125.39.104/search?q=cache:HSPhi6-uVEEJ:www.klaipeda.mid.ru/doc/Majeikyi.doc+%D0%A5%D1%80%D0%B0%D0%BC+%D0%B2%D0%BE+%D0%B8%D0%BC%D1%8F+%D0%BF%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%BE%D0%B4%D0%BE%D0%B1%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%BE%D0%BD%D0%B5%D0%B6%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE,+%D0%92%D0%B5%D0%BA%D1%88%D0%BD%D1%8F%D0%B9&hl=lt&ct=clnk&cd=2&gl=lt Мажейкяй: Церковь в честь Успения Пресвятой Богородицы]<br />
*[http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,164 Orthodoxy.lt: Храм в честь Успения Божией Матери, Мажейкяй (1933 г.)]<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37384Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T14:05:02Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]].<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].<br />
<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37383Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T14:02:03Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]].<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]] (architekt. V. Kopylovas). Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37382Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T13:58:38Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]].<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]] (architekt. V. Kopylovas). Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borsas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37381Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T13:57:14Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]].<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]] (architekt. V. Kopylovas). Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37380Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T13:47:19Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimanzija|Mažeikių Merkelio račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių savivaldybė|Savivaldybės]] pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia]], pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas]].<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje [[laisvės gatvė|Laisvės gatvėje]] tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]] (architekt. V. Kopylovas). Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37379Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T13:38:09Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės Mažeikių Merkelio račkausko gimanzijos sporto salės ir Savivaldybės pastato ir veikė 1894-1926; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyačia]], pastatas nugriautas m. Jo vietoje pastaytas stogastulpis.<br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]] (architekt. V. Kopylovas). Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37378Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T13:34:17Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS STAČIATIKIŲ CERKVĖ'''. Buvo tarp dabartinės Mažeikių Merkelio račkausko gimanzijos sporto salės ir Savivaldybės pastato ir veikė 1894-1926; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyačia]], pastatas nugriautas m. <br />
<br />
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. <br />
<br />
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. <br />
<br />
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.<br />
<br />
== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==<br />
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. <br />
<br />
1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Dvasios_sta%C4%8Diatiki%C5%B3_cerkv%C4%97&diff=37377Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė2012-05-13T13:24:27Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: '''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS STAČIATIKIŲ CERKVĖ''' (1894, 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyačia Kategorija: Kulto pastatai</p>
<hr />
<div>'''MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS STAČIATIKIŲ CERKVĖ''' (1894, 1926 m. atiduota gimnazijai ir konskruota [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyačia]]<br />
<br />
[[Kategorija: Kulto pastatai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Penkiata%C5%A1k%C4%97_boru%C5%BE%C4%97&diff=37350Penkiataškė boružė2012-05-08T19:55:29Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>{{taxobox animal | Penkiataškė boružė|Penkiataske boruze.Rimvydo.090809.jpg | Penkiataškė boružė <br>(''Coccinella quinquepunctata'')}}<br />
{{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br />
{{Taxobox classe | Vabzdžiai|Insecta }}<br />
{{Taxobox ordre | Vabalai| Coleoptera }}<br />
{{Taxobox famille | Boružės|Coccinellidae }}<br />
{{Taxobox genre | Coccinella }} <br />
{{Taxobox binomial animal | Penkiataškė boružė|Coccinella quinquepunctata|}}<br />
{{Taxobox fin}}<br />
<br />
'''PENKIATAŠKĖ BORUŽĖ''' (''Coccinella quinquepunctata'') - [[boružės|boružių]] (''Coccinellidae'') šeimos vabalas. <br />
<br />
Dydis 3-5 mm. Kūnas kiek išgaubtas, žvilgantis. Priešnugarėlė juoda, priekiniai kampai, kartais tik priekis ir šonai - gelsvi. Antsparniai rausvi, ties kiekvieno vidurine dalimi yra po didelę juodą dėmę, mažesnė - užpakalinėje dalyje ir didelė dėmė prie skydelio.<br />
<br />
Žiemoja po nukritusiais lapais, sausų augalų likučiais, miško paklotėje.<br />
<br />
== Paplitimas rajone ==<br />
Dažna rūšis. Aptinkama soduose, dirvose ant ankštinių augalų. Rudenį randama ant įvairių augalų.<br />
<br />
== Šaltiniai ==<br />
<small><br />
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 123. ISBN 9986-767-02-1.<br />
</small><br />
<br />
[[Category:Boružės]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Penkiata%C5%A1k%C4%97_boru%C5%BE%C4%97&diff=37349Penkiataškė boružė2012-05-08T19:55:13Z<p>78.58.116.97: Atšauktas 78.60.103.135 (Aptarimas | įnašas) keitimas (37348 versija)</p>
<hr />
<div>{{taxobox animal | Penkiataškė boružė|Penkiataske boruze.Rimvydo.090809.jpg | Penkiataškė boružė <br>(''Coccinella quinquepunctata'')}}<br />
{{Taxobox phylum | Nariuotakojai|Arthropoda }}<br />
{{Taxobox classe | Vabzdžiai|Insecta }}<br />
{{Taxobox ordre | Vabalai| Coleoptera }}<br />
{{Taxobox famille | Boružės|Coccinellidae }}<br />
{{Taxobox genre | Coccinella }} <br />
{{Taxobox binomial animal | Penkiataškė boružė|Coccinella quinquepunctata|}}<br />
{{Taxobox fin}}<br />
<br />
'''PENKIATAŠKĖ BORUŽĖ''' (''Coccinella quinquepunctata'') - [[boružės|boružių]] (''Coccinellidae'') šeimos vabalas. <br />
<br />
Dydis 3-5 mm. Kūnas kiek išgaubtas, žvilgantis. Priešnugarėlė juoda, priekiniai kampai, kartais tik priekis ir šonai - gelsvi. Antsparniai rausvi, ties kiekvieno vidurine dalimi yra po didelę juodą dėmę, mažesnė - užpakalinėje dalyje ir didelė dėmė prie skydelio.<br />
<br />
Žiemoja po nukritusiais lapais, sausų augalų likučiais, miško paklotėje.<br />
<br />
== Paplitimas rajone ==<br />
Dažna rūšis. Aptinkama soduose, dirvose ant ankštinių augalų. Rudenį randama ant įvairių augalų.<br />
<br />
== Šaltiniai ==<br />
<small><br />
* Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 123. ISBN 9986-767-02-1.</<br />
</small><br />
<br />
[[Category:Boružės]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Palnos%C5%B3_kult%C5%ABros_namai&diff=37281Palnosų kultūros namai2012-04-23T19:34:39Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''PALNOSŲ KULTŪROS NAMAI''', [[Viekšnių kultūros centras|Viekšnių kultūros centro]] filialas. Kultūrinių renginių organizatorė Rima Šiuipienė.<br />
<br />
2012 m. surengtas šeštasis šokių festivalis „Šokių fiesta", kuriame dalyvavo apie 150 dalyvių iš Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonų (iš viso pasirodė devyni kolektyvai).<br />
<br />
[[Kategorija: Kultūra]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Sedos_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_%C4%96mimo_%C4%AF_Dang%C5%B3_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37263Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia2012-04-22T10:33:36Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Sedos baznycia.MKE. 2006-09-02.jpg|thumb|right|230px|Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, past. 1770 m.]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia.Didzioji.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia1.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia2.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia3.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia4.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia5.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Sedos baznycia6.MKE.2011-09-16.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
'''SEDOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA''' yra [[Seda|Sedoje]], Varduvos g. 1.<br />
<br />
Bažnyčia medinė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakrastijomis, 5 bokšteliais. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Jame yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe - medinė varpinė (past. 1851 m.).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
Pirmoji bažnyčia Sedoje pastatyta apie 1508 m. Ją pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite ir aprūpino ją beneficija. 1528 m. minimas klebonas Boguslavas.<br />
<br />
1830 m. išleistame „Žemaitijos vyskupystės aprašyme“ minima, kad Sedos parapija buvo įkurta 1508 m. Jono Bartoševičiaus dėka. Tą pačią datą mini S. Vaidotas-Žomalėniškis ir B. Kviklys – sovietinių enciklopedijų autoriai. Šių laikų lenkų istorikas Gžegožas Blaščykas pirmosios Sedos bažnyčios fundacijos data nurodo 1528 m. Vyskupas Motiejus Valančius pažymi, kad parapija, išlaikymą skyrus Jonui Bartoševičiui, įkurta 1538 m. 1538 m. bažnyčiai dovanotas [[Beržėnai|Beržėnų]] kaimas, įkurta parapinė mokykla. <br />
<br />
Istorikas A. Baliulis, remdamasis išlikusiais bažnyčios aprūpinimo dokumentų nuorašais, atmeta paskutiniąją datą, teigdamas, kad parapija buvo įkurta iki 1538 m. Jo argumentai pagrįsti, nes J.Bartoševičius, kaip tuometis bažnyčios patronas, išduoda tik naują fundacijos aktą, kadangi senasis, kurį suteikė jo tėvai Vaclovas Bartoševičius ir Elžbieta Juškaitė, dingęs. Bet yra žinoma, kad 1535 m. balandžio 8 d. sudegė dalis Žemaičių vyskupijos archyvo, kuriame buvo saugoma daug pirmųjų bažnyčių fundacijos dokumentų. Daroma prielaida, kad Sedos parapijos įsteigimo dokumentai galėjo dingti tada. J.Bartoševičius, gal nežinodamas tikslios tėvų fundacijos datos, jos neminėjo visai – tik patvirtino, kokias valdas ir pajamas suteikia bažnyčiai išlaikyti. Aprašant padovanotą Drangeliškių žemę, nurodoma, kad joje stovi bažnyčia ir klebonija, o šia valda klebonas naudojasi nuo seno. <br />
<br />
Sedos pirmoji bažnyčia buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elžbietos ir Švč. Trejybės garbei. Bažnyčios pavadinimas patvirtina faktą, kad jos steigėjai – Vaclovas ir Elžbieta Bartoševičiai. <br />
<br />
Tikslinant Sedos bažnyčios pastatymo datą, daug galėtų padėti pirmosios šventovės daiktai. Žinome, kad dabartinė šventovė pastatyta ar tik perstatyta 1770 m., o konsekruota 1774 m. Kertinis pamatų akmuo pašventintas 1769-04-24 kunigo Mykolo Jono Domaševičiaus <ref>Šverebas P. Kaltinis menas // Santarvė. - 1994. - lapkričio 3. - Nr. 127.</ref>. Pirmoji bažnyčia nesudegė, todėl atrodytų, kad į ją turėjo būti perkelti visi vertingiausi senieji reliktai. Nors į Sedos parapinę bažnyčią yra suvežtų daiktų iš Kęstaičių ir Šv. Jono Nepomuko bažnyčių, nugriautos Ketūnų ir apvogtos Grūstės koplyčių, jie siekia tik XVIII a. antrąją pusę. Bažnyčios centriniame bokštelyje kabojo 1792 m. Kristupo Lebrechto Bergene (Norvegija) nulietas varpas. <br />
<br />
1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 1911-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.<br />
<br />
Sedoje M. Brenšteinas buvo suradęs seniausią naudojamą varpą visoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikšystėje. Jis buvo nulietas XV a. pradžioje. Šio varpo tekstas buvo rašytas senąja vokeičių kalba. Šį faktą jis skelbė 1924 m. išleistoje knygoje, o duomenis mūsuose rinko, tikriausiai, 1913 m., nes yra minima, jog tais metais tyrinėtojas iškrito iš Sedos varpinės ir stipriai susižalojo. Vos vos išliko gyvas.<br />
<br />
Sugaudus Sedos didžiajam varpui: „Gyvs eso, gyvs eso", nuskendėlis atsiliepia iš pelkių gelmių: „Skėndau brolau, skėndau brolau". Mirus žmogui skamba „Kūns žemie, dušė dongou".<br />
<ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209.</ref>. <br />
<br />
Sedos bažnyčia yra vėlyvojo baroko epochos žmogaus meninės išraiškos atspindys.<br />
<br />
== Šventorius ==<br />
Pietinėje bažnyčios pusėje, šventoriuje, yra akmeninis paminklas vienuolei tretininkei 1966 m. palaidotai Plecidai Milaitei, kuri visą savo amžių mokė vaikus poterių, puošusi bažnyčią.<br />
<br />
Kryžius šventoriuje (iš K. Čerbulėno rinkinio) publikuotas: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 363. ISBN 5-415-00554-4.<br />
<br />
== Kunigai ==<br />
* Boguslavas, klebonas, minimas 1528 m.<br />
* [[Domaševičius Jonas|Jonas Domaševičius]], nuo 1765 m. Sedos klebonas, dabartinės bažnyčios statytojas. 1769-04-24 pašventino bažnyčios kertinį akemnį. Tikėtina, kad jis nuo 1770 m. atkūrė Sedos parapinę mokyklą. <br />
* [[Rovbickis Stanislovas|Stanislovas Rovbickis]], nuo 1809 m. Sedos kunigas, nuo 1815 m. parapijos klebonas iki 1836 m. 1817 m. pastatydino namą Sedos parapinei mokyklai.<br />
* Leonas Montvydas, nuo 1836 m. Sedos klebonas. Buvo neabejingas lietuvių kalbai. Jis skyrė pinigų Konstantino Sirvydo lietuviškos knygos „Punktai sakymų" pakartotiniam išleidimui ir yra pasirašęs šios 1845 m. perspausdintos knygos pratarmę <ref>Misius K. Sedos mokyklai - 460. //Būdas žemaičių. - 1998. - Gruodžio 15. - Nr. 83. - P. 4. </ref>.<br />
* Klemensas Sidaravičius, nuo 1835 m. vikaras, kunigas Sedoje. Apie 1838 m. perkeltas altarista prie [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko bažnytėlės]], tada vadintos koplyčia. Nuo 1866 m. iš Sedos iškeltas klebonu į [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnius]].<br />
* Jonas Velutis, g. 1908-10-17 Užpaliuose, tarpukaryje buvo vikaru ar kapelionu Sedoje <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 394.</ref>.<br />
* Motiejus Vilutis, Sedos kunigas <ref>Petras Katinas. „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį. - 2006. - Vasario 22. - Nr. 4 (120).</ref>.<br />
* Juozas Šiurys, 1984-06-27 -1988 m. klebonas, dabar Telšių vyskupo generalvikaras, prelatas. Prieštai 4 metus kunigavo Šilutėje. Klebono teisėmis aptarnavo ir Renavo parapiją.<br />
* Algio Genutis, 1988-1991 m. Dabar kanauninkas, Palangos dekanas. <br />
* Saulius Katkus, 1991-2000 m. Dabar Salantų klebonas.<br />
* Olijandas Jurevičius, atvyko iš Žemaičių Kalvarijos.<br />
<br />
== Kultūros paveldo objektai ==<br />
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, varpinėje ir šventoriuje yra šie valstybės saugomi kultūros paveldo objektai <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 506, 681,</ref><ref> Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - V., 1977. - P. 54.</ref>.<br />
* Varpas I (D R736).<br />
* Varpas II (D R737).<br />
* Ornamentuoti kryžiai (3) (D R738).<br />
* Ornamentuotas kryžius su vėjarode (D V1701).<br />
* Stogastulpiai (14) su stacijomis (D V1702).<br />
* Altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3723).<br />
* Dvipusis paveikslas „Kristus tarp kankinimo įrankių" ir „Pieta" (MC 21127).<br />
* Paveikslas „Šv. Barbora su apaštalu Simonu ir Judu Tadu" (MC 21128).<br />
* Paveikslas „Šv. vyskupas Stanislovas" (MC 21129).<br />
* Paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21130) ir jo rėmai (MC 21131). <br />
<br />
== Archyvas ==<br />
* Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis): 1641-1926 m. gimimo, santuokos, mirties metrikų ir priešsantuokinės apklausos knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1455, ap. 1. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]<br />
[[Kategorija: Seda]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Stanislovas_%C5%A0eirys&diff=37262Stanislovas Šeirys2012-04-21T18:23:30Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''ŠEIRYS STANISLOVAS''' (m. 1943 m.; jo kapą puošia įspūdingas paminklas su užrašu „Senosios bažnyčios steigėjas Stanislovas Šeirys)“, pirmosios bažnyčios [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] statybos iniciatorius, globėjas bei mecenatas.<br />
<br />
1901 m. priklausė komitetui, kurio tikslas - pastatyti Mažeikiuose bažnyčią ir įkurti parapiją. Tarnavo geležinkelio depe, Mažeikiuose turėjo dvejus namus. Vienus vėliau užleido klebonijai. Jis rūpinosi leidimu bažnyčios statybai, pats vyko pas Vilniaus generalgubernatorių S. Mirskį, pas vyskupą dėl kunigo paskyrimo, rūpinosi kunigais. Ilgus metus buvo bažnyčios ir jos tarnų globėjas bei mecenatas.<br />
<br />
Su žmona Rozalija išaugino septynis vaikus. <br />
<br />
== Šaltiniai ==<br />
<small><br />
* Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.<br />
</small><br />
<br />
[[Kategorija: Biografijos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Pranci%C5%A1kaus_Asy%C5%BEie%C4%8Dio_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37261Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia2012-04-21T18:17:48Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>{{tvarkomas}}<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia naujoji.MKE.2005-11-02.jpg|thumb|right|210px|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m. lapkričio mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu Pranciskaus Asyziecio baznycia.MKE.2006-05-10.jpg|thumb|right|210px|2006 m. gegužės mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-10-04.jpg|thumb|right|210px|Pamaldos]]<br />
[[Vaizdas:Senoji Mazeikiu baznycia.MKE.jpg|thumb|right|210px|Mažeikių pirmoji katalikų bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:1905 pirmoji mazeikiu baznycia1MKE.jpg|right|210px|thumb|Daukanto gatvės pietinė dalis ir bažnyčios apie 1925 m.]]<br />
[[Vaizdas:Kryzius.MKE.2008-02-13.jpg|thumb|right|210px|Kryžius prie bažnyčios]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO BAŽNYČIA'''<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
Apie katalikų bažnyčią Mažeikiuose pradėta galvoti dar XIX a. pabaigoje. 1900 m. spaudoje pasirodė žinutė, kurioje apie Mažeikius rašoma: „Per ilgą laiką visgi susitarėm ir pranešėm Jo Milystai Žemaičių vyskupui, kuris patarė aprinkti vietą, pasidirbdinti plianą ir... gauti fundatorių. O kur tokį rasti? Geri žmonės patarė mums pulti po kojų Jo Milystos kunigaikščio Oginskio iš Rietavo, kurs, sako, yra Dievą ir tėvynę mylįs. Koks-gi mums buvo džiaugsmas, kad neatsisakė. Ant jo pareikalavimo surašėme prigulėsiančių į tą bažnyčią į 4000 asabų, kurios apsiėmė kunigui mokėti 300 rublių algos ir duoti pašaro keletai gyvulių". Toje korespondencijoje teigiama, kad J. Molis paaukojęs būsimai bažnyčiai dešimtinę žemės, o mažeikiškiai laukiantys šventovės projekto. Ar buvo parengtas Mažeikių bažnyčios projektas, ar jos statybai Bogdanas Oginskis prašė caro leidimo, jokių archyvinių žinių neaptikta. Jeigu B.Oginskis ir prašė valdžios leidimo statyti Mažeikiuose bažnyčią, jo tikriausiai negavo.<br />
<br />
Galima manyti, kad pasitarus su vyskupu, bandyta eiti kitu keliu: pasistatyti neva privačias patalpas, o vėliau prašyti valdžios leidimo ten įrengti koplyčią ir joje laikyti pamaldas. 1902 m., atrodo, kaip privati kepykla Mažeikiuose buvo pastatytas namas su sale. <br />
<br />
1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas, kuriam priklausė septyni mažeikiškiai - K. Krasauskas, Drakevičius, [[Šeirys Stanislovas|Stanislovas Šeirys]], Jonas Bernotas, Antanas Kesminas, Jonas Radeckis ir Liudvikas Smilgys<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.</ref><ref>Marija Eidimtienė. Spaudos atgavimas paskatino bažnyčios staybą // Būdas žemaičių. - 2004. - Kovo 24. - Nr. 34. - P. 4.</ref>.Jau per pirmąjį susirinkimą tarp komiteto narių kilo nesutarimai - darbų pradžiai reikėjo pinigų, o pasiturintys Krasauskas ir Drakevičius atsisakė paskolinti 100 rublių ir iš komiteto pasitraukė. Tuos pinigus reikėjo sumokėti kaip rankpinigius L. Smilgiui už medieną ir už statybos sklypo nuomą. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą. <br />
<br />
Pradžioje mažeikiškiai norėjo, kad kartą ar du per mėnesį pas juos atlikti bažnytines apeigas atvyktų kunigas. Prasidėjo kelerius metus trukęs susirašinėjimas dėl valdžios leidimo ir su vyskupu, kad jis paskirtų į Mažeikius kunigą. Mažeikiškiai pageidavo, kad būtų paskirtas Notėnų klebonas M. Šaikūnas, bet vyskupas jo nepatvirtino. Vyskupas dirbti Mažeikiuose skyrė vikarą Bijeikį iš Šiaulių, bet jo nepatvirtino valdžia.<br />
<br />
1903 m. rudenį, kai dar buvo draudžama lietuviška spauda, mažeikiškiai nusiuntė vyskupui tokį prašymą: „Gavom žinoti, kad szvesiausis viskupas rupinas apej mumis, ir musu prazymus norė iszpilditi ir iszkalusiti, nes kaip jutom žadiejo parediti, kad szventoms dienoms atvažiotu į Mažejkius kunigas. Labaj diekavojam ir už tą milestą nes ir tas del musu giara ir brangiu dajktu; bet kad atvažiavimas kuniga į Mažejkius tik ant nedeldenio neiszpilda ir negal iszpilditi nei mažoses puses musu rejkalu, užtat turem sau uždidžiausi rejkalą atnaujinti sava praszimus, paaijszkindami apej kasdieninius neapsejtinus dvasiszkus rejkalus. Visupirmu del musu rejkalingas kunigas daugiausej nelaimingose atsitikimuose, t.y. pri serganciu ir pri apkryksztijimo gimusiu. Tokie atsitikimaj tarp musu žmoniu, usidarbaujencziu pri gelžinkeleo ir po fabrikas nutik labaj tankiej ir nežinomo dieno nej adino, ir pri abeju rejkalu, palaukima – niera. O antra, mias pradiejome rupinties apej maldos namus, ir apej užlajkima kuniga ir tam daliki nors maža žingsneli pažengem, bet tolaus ir pri visudidžiausi nora negalesem ejti, nes neturem dvasiszka vadova, o be to mias asam silpni ir menki. Nors trumpaj apsakem apej rejkalus dvasiszkus nužiaminti meldžeme tos dydžios mylestos, kad szvesiausis viskupas dotu mums vieton kuniga, o igaven kuniga mias galesim tikietis kad istejgsim ir Bažnycze”. Šį prašymą pasirašė dešimt asmenų: Jonas Janonis, Juozapas Gabalis, Bronislovas Valinskas, Antanas Kirminas ir kiti. <br />
<br />
Gauti valdžios leidimą įrengti koplyčiai privačiame name buvo paprasčiau. Jeigu tikėsime žinute spaudoje, Viekšnių klebonas nenorėjo, kad parapija sumažėtų. Todėl 1904 m. „prašė gubernatoriaus neleisti atidengti Mažeikiuose naujai pastatytą bažnyčią – šopą”. <br />
<br />
1904 m. spalį vidaus reikalų ministras leido Muravjovo kaime, privačiame name, įrengti katalikų koplyčią. Toliau buvo paprasčiau. Į Mažeikius 1905-04-25 paskiriamas kunigas [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]]. Šiame formaliai privačiame name pradedamos laikyti pamaldos. 1905 m. balandžio 29 d. koplyčia buvo pašventinta ir dedikuota Pranciškaus Asyžiečio garbei, o 1906 m. perstatyta - iš šonų prijungtos dar dvi patalpos, prailginta, pristatytas bobinčius su bokšteliu. Faktiškai buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 d.(21) iškilmingai pašventinta. Tais pačiais metais buvo pastyta 10 sieksnių ilgio ir 5 sieksnių pločio klebonija, o 1907 m. – špitolė. Joje du kambariai buvo skirti mokyklai, kurią įkūrė „Saulės" draugija.<br />
<br />
1905 m. į varpinę įkeliami du varpai - 30 ir 19 pūdų, o vienas - tik pūdą sveriantis - įkeltas į bažnyčios bokštelį. Per I pasaulinį karą vokiečiai varpus išsivežė ir jų likimas nežinomas. Mažeikiškė Saikauskienė (gal Sarakauskienė?) 1905 m. Krokuvoje nupirko ir bažnyčiai padovanojo Aušros vartų Dievo Motinos paveikslą. Šoniniuose altoriuose stovėjo Šv. Jėzaus širdies ir Dievo Motinos Sopulingosios statulos, todėl buvo švenčiami Aušros vartų arba Globos atlaidai, o nuo 1920 m. su Sopulingosios atlaidais buvo jungiamos Šv. Sakramento rekolekcijos. Mažeikių parapijos didieji atlaidai buvo paskelbti Pranciškaus Asyžiečio - pagal bažnyčios titulą. Atskiru popiežiaus raštu leista sekmadieniais po rugpjūčio 2 dienos švęsti Parcinkulio atlaidus. Spėjama, kad pirmosios bažnyčios iniciatoriaus Stanislovo Šeiriaus garbei įvesti Šv. Stanislovo atlaidai (šventojo paveikslėlis buvo pakabintas didžiojo altoriaus viršutinėje dalyje).<br />
<br />
1905 m. gegužės 1 d. padarytas pirmas įrašas parapijos metrikų knygoje - pakrikštytas Jonas Bernotas. Tais pačiais metais mirę parapijiečiai pradėti laidoti naujose kapinėse ant Ventos kranto (žr. [[Mažeikių kapinės]]), kurioms ūkininkė Visminienė padovanojo žemės. Prieš tai mirusieji buvo laidojami antroje kelio pusėje buvusiuose mažuose, vadinamuosiuose Skurvydo kapeliuose (dabar čia miesto stadionas ir tvenkiniai)<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>. <br />
<br />
1907 m. Mažeikių filijai suteiktos parapijos teisės ir surašyti 3244 tikintieji katalikai. Prie geležinkelio stoties gyvenantys lenkiškai kalbantys žmonės surinko 300 parašų ir išsireikalavo, kad sekmadieniais bažnyčioje evangelija būtų skaitoma lenkiškai. <br />
<br />
Atrodo, daugiausia triūso ir lėšų Mažeikių bažnyčios statybai skyrė Stasys Šeirys, kuris vadinamas bažnyčios statytoju. 1910 m. pradžioje šios bažnyčios gyvenviečių atstovų susirinkime nutarta rinkti nuo kiekvieno asmens kataliko po 12 kapeikų atsilyginti bažnyčios statytojui S. Šeiriui. Stanislovas Šeirys 800 rublių, kuriuos buvo investavęs į statybą, atsisakė ir paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Apie 1906 m. pastatyta klebonija su ūkiniais pastatais ir prieglauda. Pastarasis namas suplanuotas mokyklai, įrengti kambariai dviem mokytojams. 1908 m. spalio 10 d. Mažeikių bažnyčia buvo apiplėšta – pagrobti keturi liturginiai reikmenys, iš jų dvi taurės. <br />
<br />
Pirmasis kunigas P. Meškauskas buvo aktyvus visuomenininkas. Jo rūpesčiu 1907 m. įsteigtas švietimo „Saulės” draugijos skyrius su biblioteka ir lietuviška pradžios mokykla. 1912 m. rugsėjo mėnesį kun. P. Meškausko pastangomis įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris veikė iki 1914 m. ir turėjo 70 narių. Valdybos pirmininku išrinktas kun. P. Meškauskas, o pavaduotoju Juozas Lapašinskas. Skyriaus valdyba planavo atidaryti arbatinę. <br />
<br />
Palikęs ryškų pėdsaką pastoracinėje ir kultūrinėje veikloje kun. P. Meškauskas 1912 m. pabaigoje iš Mažeikių išvyko. Jį pakeitė kun. Pranas Vasiliauskas, kuris irgi buvo aktyvus visuomenininkas. <br />
<br />
1918 m. vyskupas Pranciškus Karevičius aplankė Mažeikius ir čia aukojo iškilmingas šv. mišias bei suteikė sutvirtinimo sakramentą 1699 katalikams. Sekmadieniais ir švenčių dienomis medinė bažnyčia nesutalpindavo visų maldininkų. 1922 m. į Mažeikius antrą kartą atvykęs vyskupas Pranciškus Karevičius palinkėjo, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Birutės gatvėje jai buvo paskirtas skypas, tačiau parapijiečiai dėl šio reikalo nesutarė: vieni norėjo, kad nauji maldos namai būtų pastatyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti pageidavo ją statyti kitoje geležinkelio pusėje. Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurių parduotuvės buvo [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios gatvėje]] ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus (plačiau žr. [[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]). <br />
<br />
1937 m. bažnyčia buvo suremontuota - apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas S. Budvytis po naujosios bažnyčios pašventinimo nutraukė pamaldas senojoje, kurioje nei sekmadieniais, nei laidotuvių metu jokie patarnavimai nebuvo atliekami. Toks kunigo sprendimas sukėlė žmonių pyktį ir senosios bei naujosios parapijos parapijiečių nesutarimus. 1939 m. klebonas Vladislovas Baltiejus atnaujino pamaldas. Per II pasaulinį karą kaip ir naujoji bažnyčia taip ir ši nukentėjo - kampą kliudė sviedinys, išbyrėjo langai, buvo apdraskytas špitolės pastato galas. <br />
<br />
[[Vaizdas:Pirmosios baznycios vieta.MKE.2006-04-27.JPG|thumb|left|210px|Paminklas, žymintis pirmosios bažnyčios vietą: „Čia 1905-1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei]]<br />
<br />
Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia|Leckavos bažnyčiai]], o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia|Rubikų bažnyčiai]]. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.<br />
<br />
== Dabartinė bažnyčia ==<br />
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. Šiai grupei priklausė architektas Remigijus Kazlauskas, poetė Sofija Šviesaitė, parapijiečiai Jokimas Raila ir Vytautas Gargasas, kunigas Tadas Poška (grupės pirmininkas). 1993-01-16 ši grupė Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo trisdešimt du lapai tikinčiųjų parašų. 1993-01-26 buvo sudaryta tarpžinybinė komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Buvo pasirinktas dabartinis bažnyčios sklypas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, nes buvo tvirtinama, kad šis sklypas visiškai netinka naujosios bažnyčios sttaybai. 1995-04-04 Mažeikių muziejuje įvyko naujosios bažnyčios projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu. 1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996-05-12 naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, buvo laikomos pirmosios Šv. Mišios, kurias laikė Telšių Vyskupas Antanas Vaičius. Tą pačią dieną buvo pašventintas ir šios bažnyčios kertinis akmuo.<ref>Živilė Ruikienė. Statoma bažnyčia // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 30.</ref>.<br />
<br />
===Varpai===<br />
<br />
2005-09-08 Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta palaimino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios 25 m aukščio bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekracijos dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių miesto naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti. Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiauosiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą. <br />
<br />
Bažnyčios bokšte varpų pakabinimo konstrukcijas sumontavio AB „Mažeikių nafta“ specialistai. Varpų kėlimo ir montavimo darbams vadovavo iš Vokietijos atvykęs varpų specialistas Hoigenas.<br />
<br />
== Choras ==<br />
Bažnyčios choras suburtas 2005 m. Iš pradžių chorui vadovavo Edita ir Rolandas Dauniai, nuo 2008 m. - jam vadovauja muzikos mokytoja Virginija Letukienė. 2010 m. chore buvo 25 žmonės, iš jų 11 gieda nuo pat choro įkūrimo. Prie choro įsteigtas ir muzikos mokytojų ansambliukas - jis gieda sudėtingesnes giesmes, per kai kurias šventes po pamaldų pakoncertuoja <ref>Vytautas Malūkas. Bažnyčios choro vadovė: giedodami šv. Mišiose, choristai meldžiasi dvigubai // Santarvė. - 2010. - Birželio 3.</ref>.<br />
<br />
== Kunigai ==<br />
<br />
* [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]] (nuo 1905-04-25 iki 1912-12-12)<br />
* [[Turauskas Pranciškus|Pranciškus Turauskas]] (1912-1913 m.), buvo geras oratorius, iškeltas į Uteną. <br />
* [[Vasiliauskas Pranas|Pranas Vasiliauskas]] (1913-1916 m.)<br />
* Jonas Strikas (1916-1919 m.), klebonas. Buvo geras diplomatas, siekė kompromiso su valdžia.<br />
* Dominykas Žukauskas (1919-1923 m.)<br />
* Juozapas Dobužinskis (1923 m.), klebonas<br />
* Juozapas Tautkus (1924-1934 m.), vikaras, kapelionas.<br />
* Vaclovas Martinkus (1934-1940 m.), vikaras<br />
* Antanas Strazdas (1927-03 mėn. - 1929 m.), kunigas klebonas, naujos bažnyčios Mažeikiuose statytojas. Mirė 1938 m, palaidotas Labūnavoje.<br />
* [[Tamašauskas Julijonas|Julijonas Tamašauskas]] (1947-1949 m.), vikaras.<br />
* Zigmantas Šimkus (1949-1951 m.), paskutinis bažnyčios kunigas. iškeltas į Ylakius.<br />
<br />
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. dekano pareigas eina kunigas Zenonas Degutis (g. 1952-07-21, įšventinimas 1982-06-06). Vikaras nuo 2008 m. gruodžio 29 d. – Sigitas Valauskis (g.1974-01-31, įšventinimas 2002-08-31).<br />
<br />
== Zakrastijonai ==<br />
<br />
* Vincentas Vilimas, nuo 1929 m.<br />
<br />
== Varpininkai ==<br />
<br />
* Domininkas Pačerinskis<br />
<br />
== Vargonininkai ==<br />
<br />
* [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] (1905 - 1956 m.)<br />
* Juozas Šaulinskas<br />
<br />
== Archyvas ==<br />
* 1905-1913 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1594, ap. 1. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v%C4%8D._J%C4%97zaus_%C5%A0irdies_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37260Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia2012-04-21T18:15:51Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-07-06.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE. 1936 08 02.jpg|thumb|right|260px|Naujos bažnyčios statyba, 1936-08-02]]<br />
[[Vaizdas:Velyku procesija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|260px|Velykų procesija, 2009-04-12]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2009-09-25.jpg|thumb|right|260px|Senovinės muzikos koncertas bažnyčioje]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA''' yra [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus]] g. 18.<br />
<br />
Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 narvų, šoninės žemesnės.<br />
<br />
== Istorija ==<br />
1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai skypas paskirtas [[Birutės gatvė|Birutės gatvėje]]. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti - kitoje geležinkelio pusėje (Senamiestyje). Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Be to, naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų. <br />
<br />
1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.<br />
<br />
1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų. <br />
<br />
1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.<br />
<br />
Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - iš visų buvo buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujaktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėn. vėl joje atlaikytos pamaldos<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.</ref>. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas. <br />
<br />
Nuo 1936 m. giedojojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klavitūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas vargonus suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.<br />
<br />
1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.<br />
<br />
== Šventorius ==<br />
1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.<br />
<br />
== Altoriai ==<br />
1938 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas Kalpokas <ref>Žemaičių prietelius. - 1938. - Nr. 13. </ref>.Po II-ojo pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, buvo sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 2. - Nr. 88. - P. 8.</ref>.1958 m. pagal Aloyzo Vilimo projektą Didžiajame altoriuje buvo pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus širdies statula (aut. Kazimieras Švažas). Altorių statė meistras Jonas Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau ją nudažė. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir Šv. Magdalena. Altorėlį, skirtą kryžiaus relikvijoms laikyti, 1959 m. per Šv. Pranciškaus atlaidus pašventino kanauninkas J. Valaitis<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>.<br />
<br />
== Bokšto kryžius ==<br />
[[Vaizdas:Baznycios kryzius.MKE.2007-10-11.jpg|thumb|right|210px|Banyčios bokšto kryžius]]<br />
<br />
Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934-1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos gatvėje]]. Jam už darbą buvo sumokėta 250 Lt. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m - iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis - 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Rugs. 27. - Nr. 111. - P. 9.</ref>.<br />
<br />
== Kultūros paveldo objektai ==<br />
Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą įrašyta skulptūra „Pieta" <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 679.</ref>. <br />
<br />
== Klebonai ==<br />
{{tvarkomas}}<br />
* [[Budvytis Stanislovas|Stanislovas Budvytis]] (g. 1896-05-05), klebonas, kunigas kanauninkas. Į Mažeikių parapiją atkeltas 1929 m. spalio 5 d. Pakeitus projektą vykdė bažnyčios statybą. 1939 m. iškeltas į [[Leckavos bažnyčia|Leckavą]], 1945 m. - į Plungę. 1948-1217 buvo NKVD suimtas ir nusteistas 25 metams lagerio. 1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią. Mirė 1961-10-23<ref> Šviesaitė S. Bažnyčios ir jos statytojo jubiliejus // Santarvė. - 1996. - Rugpjūčio 8 d. - Nr. 90. - P. 1.</ref>.<br />
* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.<br />
* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.<br />
* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas.<br />
* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.<br />
* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)<br />
* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.<br />
<br />
[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg|thumb|right|200px|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]<br />
<br />
== Kunigai vikarai, altaristos ==<br />
<br />
* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.<br />
* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?)<br />
* Adolfas Vainauskas, vikaras<br />
* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.<br />
* Alfonsas Klimavičius, kapelionas<br />
* Bronislovas Jurgutis. 1943-1944 m.paskirtas kapelionu žemesnėms mokyklos klasėms. 1944 m. artėjant frontui Mažeikių ligoninėje buvusiais ligoniais pasirūpino Algirdo gatvėje buvusios pradinės mokyklos tikybos mokytojas kunigas B. Jurgutis ir mokytoja Jakštienė. Jie pasistengė, kad visi šie ligoniai būtų saugiai išvežti į Kalnėnų kaimą ir apgyvendinti pas ūkininkus. Po keleto dienų kunigas ir mokytoja nešę į kaimą jiems maisto, tačiau žuvo 1944-10-17 per bombordavimą [[Reivyčiai|Reivyčių]] k., Liutkienės ūkyje. Jie buvo palaidoti Reivyčių kaime. Praėjus metams, 1945 m. pavasarį kunigas Rašimas organizavo žuvusių perlaidojimą <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 20010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. Palaidoti [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]. Ant jų kapų stovi betoniniai paminklai.<br />
* Alfonsas Sirys vikaras (1944-1947), neoficialiai metus klebonavo<br />
* Jonas Pakalniškis (1923-2010), vikaras, 1948 m. suimtas, paleistas 1956 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 74.</ref>. 1977-05-24 – 1980-04-21 Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras.<br />
<br />
Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. bažnyčioje klebono ir vicedekano pareigas eina Rimvydas Marozas (g.1964-10-20, įšventinimas 1991-05-27). Vikarai: nuo 2004 m. gruodžio 18 d. Vytautas Norbutas (g. 1975-06-03, įšventinimas 2004-12-18), nuo 2002 balandžio 1 d. Vytautas Dvaržeckis (g. 1967-03-01, įšventinimas 1996-05-26). Nuo 2002 birželio 3 d. rezidentas jubiliatas Antanas Jurgaitis (g.1926-04-28, įšventinimas 1950-06-24).<br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v%C4%8D._J%C4%97zaus_%C5%A0irdies_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37259Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia2012-04-21T18:08:24Z<p>78.58.116.97: /* Klebonai */</p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-07-06.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE. 1936 08 02.jpg|thumb|right|260px|Naujos bažnyčios statyba, 1936-08-02]]<br />
[[Vaizdas:Velyku procesija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|260px|Velykų procesija, 2009-04-12]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2009-09-25.jpg|thumb|right|260px|Senovinės muzikos koncertas bažnyčioje]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA''' yra [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus]] g. 18.<br />
<br />
Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 narvų, šoninės žemesnės.<br />
<br />
== Istorija ==<br />
1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai skypas paskirtas [[Birutės gatvė|Birutės gatvėje]]. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti - kitoje geležinkelio pusėje (Senamiestyje). Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Be to, naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų. <br />
<br />
1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.<br />
<br />
1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų. <br />
<br />
1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.<br />
<br />
Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - iš visų buvo buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujaktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėn. vėl joje atlaikytos pamaldos<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.</ref>. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas. <br />
<br />
Nuo 1936 m. giedojojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klavitūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas vargonus suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.<br />
<br />
1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.<br />
<br />
== Šventorius ==<br />
1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.<br />
<br />
== Altoriai ==<br />
1938 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas Kalpokas <ref>Žemaičių prietelius. - 1938. - Nr. 13. </ref>.Po II-ojo pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, buvo sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 2. - Nr. 88. - P. 8.</ref>.1958 m. pagal Aloyzo Vilimo projektą Didžiajame altoriuje buvo pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus širdies statula (aut. Kazimieras Švažas). Altorių statė meistras Jonas Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau ją nudažė. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir Šv. Magdalena. Altorėlį, skirtą kryžiaus relikvijoms laikyti, 1959 m. per Šv. Pranciškaus atlaidus pašventino kanauninkas J. Valaitis<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>.<br />
<br />
== Bokšto kryžius ==<br />
[[Vaizdas:Baznycios kryzius.MKE.2007-10-11.jpg|thumb|right|210px|Banyčios bokšto kryžius]]<br />
<br />
Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934-1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos gatvėje]]. Jam už darbą buvo sumokėta 250 Lt. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m - iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis - 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Rugs. 27. - Nr. 111. - P. 9.</ref>.<br />
<br />
== Kultūros paveldo objektai ==<br />
Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą įrašyta skulptūra „Pieta" <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 679.</ref>. <br />
<br />
== Klebonai ==<br />
{{tvarkomas}}<br />
* [[Budvytis Stanislovas|Stanislovas Budvytis]] (g. 1896-05-05), klebonas, kunigas kanauninkas. Į Mažeikių parapiją atkeltas 1929 m. spalio 5 d. Pakeitus projektą vykdė bažnyčios statybą. 1939 m. iškeltas į [[Leckavos bažnyčia|Leckavą]], 1945 m. - į Plungę. 1948-1217 buvo NKVD suimtas ir nusteistas 25 metams lagerio. 1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią. Mirė 1961-10-23<ref> Šviesaitė S. Bažnyčios ir jos statytojo jubiliejus // Santarvė. - 1996. - Rugpjūčio 8 d. - Nr. 90. - P. 1.</ref>.<br />
* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.<br />
* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.<br />
* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas.<br />
* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.<br />
* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)<br />
* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.<br />
<br />
[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg|thumb|right|200px|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]<br />
<br />
== Kunigai vikarai, altaristos ==<br />
<br />
* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.<br />
* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?)<br />
* Adolfas Vainauskas, vikaras<br />
* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.<br />
* Alfonsas Klimavičius, kapelionas<br />
* Bronislovas Jurgutis. 1943-1944 m.paskirtas kapelionu žemesnėms mokyklos klasėms. 1944 m. artėjant frontui Mažeikių ligoninėje buvusiais ligoniais pasirūpino Algirdo gatvėje buvusios pradinės mokyklos tikybos mokytojas kunigas B. Jurgutis ir mokytoja Jakštienė. Jie pasistengė, kad visi šie ligoniai būtų saugiai išvežti į Kalnėnų kaimą ir apgyvendinti pas ūkininkus. Po keleto dienų kunigas ir mokytoja nešę į kaimą jiems maisto, tačiau žuvo 1944-10-17 per bombordavimą [[Reivyčiai|Reivyčių]] k., Liutkienės ūkyje. Jie buvo palaidoti Reivyčių kaime. Praėjus metams, 1945 m. pavasarį kunigas Rašimas organizavo žuvusių perlaidojimą <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 20010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. Palaidoti [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]. Ant jų kapų stovi betoniniai paminklai.<br />
* Alfonsas Sirys vikaras (1944-1947), neoficialiai metus klebonavo<br />
* Jonas Pakalniškis (1923-2010), vikaras, 1948 m. suimtas, paleistas 1956 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 74.</ref>. 1977-05-24 – 1980-04-21 Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras.<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Pranci%C5%A1kaus_Asy%C5%BEie%C4%8Dio_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37258Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia2012-04-21T18:03:32Z<p>78.58.116.97: /* Kunigai */</p>
<hr />
<div>{{tvarkomas}}<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia naujoji.MKE.2005-11-02.jpg|thumb|right|210px|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m. lapkričio mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu Pranciskaus Asyziecio baznycia.MKE.2006-05-10.jpg|thumb|right|210px|2006 m. gegužės mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-10-04.jpg|thumb|right|210px|Pamaldos]]<br />
[[Vaizdas:Senoji Mazeikiu baznycia.MKE.jpg|thumb|right|210px|Mažeikių pirmoji katalikų bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:1905 pirmoji mazeikiu baznycia1MKE.jpg|right|210px|thumb|Daukanto gatvės pietinė dalis ir bažnyčios apie 1925 m.]]<br />
[[Vaizdas:Kryzius.MKE.2008-02-13.jpg|thumb|right|210px|Kryžius prie bažnyčios]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO BAŽNYČIA'''<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
Apie katalikų bažnyčią Mažeikiuose pradėta galvoti dar XIX a. pabaigoje. 1900 m. spaudoje pasirodė žinutė, kurioje apie Mažeikius rašoma: „Per ilgą laiką visgi susitarėm ir pranešėm Jo Milystai Žemaičių vyskupui, kuris patarė aprinkti vietą, pasidirbdinti plianą ir... gauti fundatorių. O kur tokį rasti? Geri žmonės patarė mums pulti po kojų Jo Milystos kunigaikščio Oginskio iš Rietavo, kurs, sako, yra Dievą ir tėvynę mylįs. Koks-gi mums buvo džiaugsmas, kad neatsisakė. Ant jo pareikalavimo surašėme prigulėsiančių į tą bažnyčią į 4000 asabų, kurios apsiėmė kunigui mokėti 300 rublių algos ir duoti pašaro keletai gyvulių". Toje korespondencijoje teigiama, kad J. Molis paaukojęs būsimai bažnyčiai dešimtinę žemės, o mažeikiškiai laukiantys šventovės projekto. Ar buvo parengtas Mažeikių bažnyčios projektas, ar jos statybai Bogdanas Oginskis prašė caro leidimo, jokių archyvinių žinių neaptikta. Jeigu B.Oginskis ir prašė valdžios leidimo statyti Mažeikiuose bažnyčią, jo tikriausiai negavo.<br />
<br />
Galima manyti, kad pasitarus su vyskupu, bandyta eiti kitu keliu: pasistatyti neva privačias patalpas, o vėliau prašyti valdžios leidimo ten įrengti koplyčią ir joje laikyti pamaldas. 1902 m., atrodo, kaip privati kepykla Mažeikiuose buvo pastatytas namas su sale. <br />
<br />
1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas, kuriam priklausė septyni mažeikiškiai - K. Krasauskas, Drakevičius, [[Šeirys Stanislovas|Stanislovas Šeirys]], Jonas Bernotas, Antanas Kesminas, Jonas Radeckis ir Liudvikas Smilgys<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.</ref><ref>Marija Eidimtienė. Spaudos atgavimas paskatino bažnyčios staybą // Būdas žemaičių. - 2004. - Kovo 24. - Nr. 34. - P. 4.</ref>.Jau per pirmąjį susirinkimą tarp komiteto narių kilo nesutarimai - darbų pradžiai reikėjo pinigų, o pasiturintys Krasauskas ir Drakevičius atsisakė paskolinti 100 rublių ir iš komiteto pasitraukė. Tuos pinigus reikėjo sumokėti kaip rankpinigius L. Smilgiui už medieną ir už statybos sklypo nuomą. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą. <br />
<br />
Pradžioje mažeikiškiai norėjo, kad kartą ar du per mėnesį pas juos atlikti bažnytines apeigas atvyktų kunigas. Prasidėjo kelerius metus trukęs susirašinėjimas dėl valdžios leidimo ir su vyskupu, kad jis paskirtų į Mažeikius kunigą. Mažeikiškiai pageidavo, kad būtų paskirtas Notėnų klebonas M. Šaikūnas, bet vyskupas jo nepatvirtino. Vyskupas dirbti Mažeikiuose skyrė vikarą Bijeikį iš Šiaulių, bet jo nepatvirtino valdžia.<br />
<br />
1903 m. rudenį, kai dar buvo draudžama lietuviška spauda, mažeikiškiai nusiuntė vyskupui tokį prašymą: „Gavom žinoti, kad szvesiausis viskupas rupinas apej mumis, ir musu prazymus norė iszpilditi ir iszkalusiti, nes kaip jutom žadiejo parediti, kad szventoms dienoms atvažiotu į Mažejkius kunigas. Labaj diekavojam ir už tą milestą nes ir tas del musu giara ir brangiu dajktu; bet kad atvažiavimas kuniga į Mažejkius tik ant nedeldenio neiszpilda ir negal iszpilditi nei mažoses puses musu rejkalu, užtat turem sau uždidžiausi rejkalą atnaujinti sava praszimus, paaijszkindami apej kasdieninius neapsejtinus dvasiszkus rejkalus. Visupirmu del musu rejkalingas kunigas daugiausej nelaimingose atsitikimuose, t.y. pri serganciu ir pri apkryksztijimo gimusiu. Tokie atsitikimaj tarp musu žmoniu, usidarbaujencziu pri gelžinkeleo ir po fabrikas nutik labaj tankiej ir nežinomo dieno nej adino, ir pri abeju rejkalu, palaukima – niera. O antra, mias pradiejome rupinties apej maldos namus, ir apej užlajkima kuniga ir tam daliki nors maža žingsneli pažengem, bet tolaus ir pri visudidžiausi nora negalesem ejti, nes neturem dvasiszka vadova, o be to mias asam silpni ir menki. Nors trumpaj apsakem apej rejkalus dvasiszkus nužiaminti meldžeme tos dydžios mylestos, kad szvesiausis viskupas dotu mums vieton kuniga, o igaven kuniga mias galesim tikietis kad istejgsim ir Bažnycze”. Šį prašymą pasirašė dešimt asmenų: Jonas Janonis, Juozapas Gabalis, Bronislovas Valinskas, Antanas Kirminas ir kiti. <br />
<br />
Gauti valdžios leidimą įrengti koplyčiai privačiame name buvo paprasčiau. Jeigu tikėsime žinute spaudoje, Viekšnių klebonas nenorėjo, kad parapija sumažėtų. Todėl 1904 m. „prašė gubernatoriaus neleisti atidengti Mažeikiuose naujai pastatytą bažnyčią – šopą”. <br />
<br />
1904 m. spalį vidaus reikalų ministras leido Muravjovo kaime, privačiame name, įrengti katalikų koplyčią. Toliau buvo paprasčiau. Į Mažeikius 1905-04-25 paskiriamas kunigas [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]]. Šiame formaliai privačiame name pradedamos laikyti pamaldos. 1905 m. balandžio 29 d. koplyčia buvo pašventinta ir dedikuota Pranciškaus Asyžiečio garbei, o 1906 m. perstatyta - iš šonų prijungtos dar dvi patalpos, prailginta, pristatytas bobinčius su bokšteliu. Faktiškai buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 d.(21) iškilmingai pašventinta. Tais pačiais metais buvo pastyta 10 sieksnių ilgio ir 5 sieksnių pločio klebonija, o 1907 m. – špitolė. Joje du kambariai buvo skirti mokyklai, kurią įkūrė „Saulės" draugija.<br />
<br />
1905 m. į varpinę įkeliami du varpai - 30 ir 19 pūdų, o vienas - tik pūdą sveriantis - įkeltas į bažnyčios bokštelį. Per I pasaulinį karą vokiečiai varpus išsivežė ir jų likimas nežinomas. Mažeikiškė Saikauskienė (gal Sarakauskienė?) 1905 m. Krokuvoje nupirko ir bažnyčiai padovanojo Aušros vartų Dievo Motinos paveikslą. Šoniniuose altoriuose stovėjo Šv. Jėzaus širdies ir Dievo Motinos Sopulingosios statulos, todėl buvo švenčiami Aušros vartų arba Globos atlaidai, o nuo 1920 m. su Sopulingosios atlaidais buvo jungiamos Šv. Sakramento rekolekcijos. Mažeikių parapijos didieji atlaidai buvo paskelbti Pranciškaus Asyžiečio - pagal bažnyčios titulą. Atskiru popiežiaus raštu leista sekmadieniais po rugpjūčio 2 dienos švęsti Parcinkulio atlaidus. Spėjama, kad pirmosios bažnyčios iniciatoriaus Stanislovo Šeiriaus garbei įvesti Šv. Stanislovo atlaidai (šventojo paveikslėlis buvo pakabintas didžiojo altoriaus viršutinėje dalyje).<br />
<br />
1905 m. gegužės 1 d. padarytas pirmas įrašas parapijos metrikų knygoje - pakrikštytas Jonas Bernotas. Tais pačiais metais mirę parapijiečiai pradėti laidoti naujose kapinėse ant Ventos kranto (žr. [[Mažeikių kapinės]]), kurioms ūkininkė Visminienė padovanojo žemės. Prieš tai mirusieji buvo laidojami antroje kelio pusėje buvusiuose mažuose, vadinamuosiuose Skurvydo kapeliuose (dabar čia miesto stadionas ir tvenkiniai)<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>. <br />
<br />
1907 m. Mažeikių filijai suteiktos parapijos teisės ir surašyti 3244 tikintieji katalikai. Prie geležinkelio stoties gyvenantys lenkiškai kalbantys žmonės surinko 300 parašų ir išsireikalavo, kad sekmadieniais bažnyčioje evangelija būtų skaitoma lenkiškai. <br />
<br />
Atrodo, daugiausia triūso ir lėšų Mažeikių bažnyčios statybai skyrė Stasys Šeirys, kuris vadinamas bažnyčios statytoju. 1910 m. pradžioje šios bažnyčios gyvenviečių atstovų susirinkime nutarta rinkti nuo kiekvieno asmens kataliko po 12 kapeikų atsilyginti bažnyčios statytojui S. Šeiriui. Stanislovas Šeirys 800 rublių, kuriuos buvo investavęs į statybą, atsisakė ir paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Apie 1906 m. pastatyta klebonija su ūkiniais pastatais ir prieglauda. Pastarasis namas suplanuotas mokyklai, įrengti kambariai dviem mokytojams. 1908 m. spalio 10 d. Mažeikių bažnyčia buvo apiplėšta – pagrobti keturi liturginiai reikmenys, iš jų dvi taurės. <br />
<br />
Pirmasis kunigas P. Meškauskas buvo aktyvus visuomenininkas. Jo rūpesčiu 1907 m. įsteigtas švietimo „Saulės” draugijos skyrius su biblioteka ir lietuviška pradžios mokykla. 1912 m. rugsėjo mėnesį kun. P. Meškausko pastangomis įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris veikė iki 1914 m. ir turėjo 70 narių. Valdybos pirmininku išrinktas kun. P. Meškauskas, o pavaduotoju Juozas Lapašinskas. Skyriaus valdyba planavo atidaryti arbatinę. <br />
<br />
Palikęs ryškų pėdsaką pastoracinėje ir kultūrinėje veikloje kun. P. Meškauskas 1912 m. pabaigoje iš Mažeikių išvyko. Jį pakeitė kun. Pranas Vasiliauskas, kuris irgi buvo aktyvus visuomenininkas. <br />
<br />
1918 m. vyskupas Pranciškus Karevičius aplankė Mažeikius ir čia aukojo iškilmingas šv. mišias bei suteikė sutvirtinimo sakramentą 1699 katalikams. Sekmadieniais ir švenčių dienomis medinė bažnyčia nesutalpindavo visų maldininkų. 1922 m. į Mažeikius antrą kartą atvykęs vyskupas Pranciškus Karevičius palinkėjo, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Birutės gatvėje jai buvo paskirtas skypas, tačiau parapijiečiai dėl šio reikalo nesutarė: vieni norėjo, kad nauji maldos namai būtų pastatyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti pageidavo ją statyti kitoje geležinkelio pusėje. Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurių parduotuvės buvo [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios gatvėje]] ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus (plačiau žr. [[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]). <br />
<br />
1937 m. bažnyčia buvo suremontuota - apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas S. Budvytis po naujosios bažnyčios pašventinimo nutraukė pamaldas senojoje, kurioje nei sekmadieniais, nei laidotuvių metu jokie patarnavimai nebuvo atliekami. Toks kunigo sprendimas sukėlė žmonių pyktį ir senosios bei naujosios parapijos parapijiečių nesutarimus. 1939 m. klebonas Vladislovas Baltiejus atnaujino pamaldas. Per II pasaulinį karą kaip ir naujoji bažnyčia taip ir ši nukentėjo - kampą kliudė sviedinys, išbyrėjo langai, buvo apdraskytas špitolės pastato galas. <br />
<br />
[[Vaizdas:Pirmosios baznycios vieta.MKE.2006-04-27.JPG|thumb|left|210px|Paminklas, žymintis pirmosios bažnyčios vietą: „Čia 1905-1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei]]<br />
<br />
Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia|Leckavos bažnyčiai]], o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia|Rubikų bažnyčiai]]. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.<br />
<br />
== Dabartinė bažnyčia ==<br />
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. Šiai grupei priklausė architektas Remigijus Kazlauskas, poetė Sofija Šviesaitė, parapijiečiai Jokimas Raila ir Vytautas Gargasas, kunigas Tadas Poška (grupės pirmininkas). 1993-01-16 ši grupė Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo trisdešimt du lapai tikinčiųjų parašų. 1993-01-26 buvo sudaryta tarpžinybinė komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Buvo pasirinktas dabartinis bažnyčios sklypas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, nes buvo tvirtinama, kad šis sklypas visiškai netinka naujosios bažnyčios sttaybai. 1995-04-04 Mažeikių muziejuje įvyko naujosios bažnyčios projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu. 1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996-05-12 naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, buvo laikomos pirmosios Šv. Mišios, kurias laikė Telšių Vyskupas Antanas Vaičius. Tą pačią dieną buvo pašventintas ir šios bažnyčios kertinis akmuo.<ref>Živilė Ruikienė. Statoma bažnyčia // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 30.</ref>.<br />
<br />
===Varpai===<br />
<br />
2005-09-08 Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta palaimino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios 25 m aukščio bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekracijos dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių miesto naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti. Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiauosiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą. <br />
<br />
Bažnyčios bokšte varpų pakabinimo konstrukcijas sumontavio AB „Mažeikių nafta“ specialistai. Varpų kėlimo ir montavimo darbams vadovavo iš Vokietijos atvykęs varpų specialistas Hoigenas.<br />
<br />
== Choras ==<br />
Bažnyčios choras suburtas 2005 m. Iš pradžių chorui vadovavo Edita ir Rolandas Dauniai, nuo 2008 m. - jam vadovauja muzikos mokytoja Virginija Letukienė. 2010 m. chore buvo 25 žmonės, iš jų 11 gieda nuo pat choro įkūrimo. Prie choro įsteigtas ir muzikos mokytojų ansambliukas - jis gieda sudėtingesnes giesmes, per kai kurias šventes po pamaldų pakoncertuoja <ref>Vytautas Malūkas. Bažnyčios choro vadovė: giedodami šv. Mišiose, choristai meldžiasi dvigubai // Santarvė. - 2010. - Birželio 3.</ref>.<br />
<br />
== Kunigai ==<br />
<br />
* [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]] (nuo 1905-04-25 iki 1912-12-12)<br />
* [[Turauskas Pranciškus|Pranciškus Turauskas]] (1912-1913 m.), buvo geras oratorius, iškeltas į Uteną. <br />
* [[Vasiliauskas Pranas|Pranas Vasiliauskas]] (1913-1916 m.)<br />
* Jonas Strikas (1916-1919 m.), klebonas. Buvo geras diplomatas, siekė kompromiso su valdžia.<br />
* Dominykas Žukauskas (1919-1923 m.)<br />
* Juozapas Dobužinskis (1923 m.), klebonas<br />
* Juozapas Tautkus (1924-1934 m.), vikaras, kapelionas.<br />
* Vaclovas Martinkus (1934-1940 m.), vikaras<br />
* Antanas Strazdas (1927-03 mėn. - 1929 m.), kunigas klebonas, naujos bažnyčios Mažeikiuose statytojas. Mirė 1938 m, palaidotas Labūnavoje.<br />
* [[Tamašauskas Julijonas|Julijonas Tamašauskas]] (1947-1949 m.), vikaras.<br />
* Zigmantas Šimkus (1949-1951 m.), paskutinis bažnyčios kunigas. iškeltas į Ylakius.<br />
<br />
== Zakrastijonai ==<br />
<br />
* Vincentas Vilimas, nuo 1929 m.<br />
<br />
== Varpininkai ==<br />
<br />
* Domininkas Pačerinskis<br />
<br />
== Vargonininkai ==<br />
<br />
* [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] (1905 - 1956 m.)<br />
* Juozas Šaulinskas<br />
<br />
== Archyvas ==<br />
* 1905-1913 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1594, ap. 1. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Pranci%C5%A1kaus_Asy%C5%BEie%C4%8Dio_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37257Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia2012-04-21T18:01:47Z<p>78.58.116.97: /* Kunigai */</p>
<hr />
<div>{{tvarkomas}}<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia naujoji.MKE.2005-11-02.jpg|thumb|right|210px|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m. lapkričio mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu Pranciskaus Asyziecio baznycia.MKE.2006-05-10.jpg|thumb|right|210px|2006 m. gegužės mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-10-04.jpg|thumb|right|210px|Pamaldos]]<br />
[[Vaizdas:Senoji Mazeikiu baznycia.MKE.jpg|thumb|right|210px|Mažeikių pirmoji katalikų bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:1905 pirmoji mazeikiu baznycia1MKE.jpg|right|210px|thumb|Daukanto gatvės pietinė dalis ir bažnyčios apie 1925 m.]]<br />
[[Vaizdas:Kryzius.MKE.2008-02-13.jpg|thumb|right|210px|Kryžius prie bažnyčios]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO BAŽNYČIA'''<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
Apie katalikų bažnyčią Mažeikiuose pradėta galvoti dar XIX a. pabaigoje. 1900 m. spaudoje pasirodė žinutė, kurioje apie Mažeikius rašoma: „Per ilgą laiką visgi susitarėm ir pranešėm Jo Milystai Žemaičių vyskupui, kuris patarė aprinkti vietą, pasidirbdinti plianą ir... gauti fundatorių. O kur tokį rasti? Geri žmonės patarė mums pulti po kojų Jo Milystos kunigaikščio Oginskio iš Rietavo, kurs, sako, yra Dievą ir tėvynę mylįs. Koks-gi mums buvo džiaugsmas, kad neatsisakė. Ant jo pareikalavimo surašėme prigulėsiančių į tą bažnyčią į 4000 asabų, kurios apsiėmė kunigui mokėti 300 rublių algos ir duoti pašaro keletai gyvulių". Toje korespondencijoje teigiama, kad J. Molis paaukojęs būsimai bažnyčiai dešimtinę žemės, o mažeikiškiai laukiantys šventovės projekto. Ar buvo parengtas Mažeikių bažnyčios projektas, ar jos statybai Bogdanas Oginskis prašė caro leidimo, jokių archyvinių žinių neaptikta. Jeigu B.Oginskis ir prašė valdžios leidimo statyti Mažeikiuose bažnyčią, jo tikriausiai negavo.<br />
<br />
Galima manyti, kad pasitarus su vyskupu, bandyta eiti kitu keliu: pasistatyti neva privačias patalpas, o vėliau prašyti valdžios leidimo ten įrengti koplyčią ir joje laikyti pamaldas. 1902 m., atrodo, kaip privati kepykla Mažeikiuose buvo pastatytas namas su sale. <br />
<br />
1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas, kuriam priklausė septyni mažeikiškiai - K. Krasauskas, Drakevičius, [[Šeirys Stanislovas|Stanislovas Šeirys]], Jonas Bernotas, Antanas Kesminas, Jonas Radeckis ir Liudvikas Smilgys<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.</ref><ref>Marija Eidimtienė. Spaudos atgavimas paskatino bažnyčios staybą // Būdas žemaičių. - 2004. - Kovo 24. - Nr. 34. - P. 4.</ref>.Jau per pirmąjį susirinkimą tarp komiteto narių kilo nesutarimai - darbų pradžiai reikėjo pinigų, o pasiturintys Krasauskas ir Drakevičius atsisakė paskolinti 100 rublių ir iš komiteto pasitraukė. Tuos pinigus reikėjo sumokėti kaip rankpinigius L. Smilgiui už medieną ir už statybos sklypo nuomą. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą. <br />
<br />
Pradžioje mažeikiškiai norėjo, kad kartą ar du per mėnesį pas juos atlikti bažnytines apeigas atvyktų kunigas. Prasidėjo kelerius metus trukęs susirašinėjimas dėl valdžios leidimo ir su vyskupu, kad jis paskirtų į Mažeikius kunigą. Mažeikiškiai pageidavo, kad būtų paskirtas Notėnų klebonas M. Šaikūnas, bet vyskupas jo nepatvirtino. Vyskupas dirbti Mažeikiuose skyrė vikarą Bijeikį iš Šiaulių, bet jo nepatvirtino valdžia.<br />
<br />
1903 m. rudenį, kai dar buvo draudžama lietuviška spauda, mažeikiškiai nusiuntė vyskupui tokį prašymą: „Gavom žinoti, kad szvesiausis viskupas rupinas apej mumis, ir musu prazymus norė iszpilditi ir iszkalusiti, nes kaip jutom žadiejo parediti, kad szventoms dienoms atvažiotu į Mažejkius kunigas. Labaj diekavojam ir už tą milestą nes ir tas del musu giara ir brangiu dajktu; bet kad atvažiavimas kuniga į Mažejkius tik ant nedeldenio neiszpilda ir negal iszpilditi nei mažoses puses musu rejkalu, užtat turem sau uždidžiausi rejkalą atnaujinti sava praszimus, paaijszkindami apej kasdieninius neapsejtinus dvasiszkus rejkalus. Visupirmu del musu rejkalingas kunigas daugiausej nelaimingose atsitikimuose, t.y. pri serganciu ir pri apkryksztijimo gimusiu. Tokie atsitikimaj tarp musu žmoniu, usidarbaujencziu pri gelžinkeleo ir po fabrikas nutik labaj tankiej ir nežinomo dieno nej adino, ir pri abeju rejkalu, palaukima – niera. O antra, mias pradiejome rupinties apej maldos namus, ir apej užlajkima kuniga ir tam daliki nors maža žingsneli pažengem, bet tolaus ir pri visudidžiausi nora negalesem ejti, nes neturem dvasiszka vadova, o be to mias asam silpni ir menki. Nors trumpaj apsakem apej rejkalus dvasiszkus nužiaminti meldžeme tos dydžios mylestos, kad szvesiausis viskupas dotu mums vieton kuniga, o igaven kuniga mias galesim tikietis kad istejgsim ir Bažnycze”. Šį prašymą pasirašė dešimt asmenų: Jonas Janonis, Juozapas Gabalis, Bronislovas Valinskas, Antanas Kirminas ir kiti. <br />
<br />
Gauti valdžios leidimą įrengti koplyčiai privačiame name buvo paprasčiau. Jeigu tikėsime žinute spaudoje, Viekšnių klebonas nenorėjo, kad parapija sumažėtų. Todėl 1904 m. „prašė gubernatoriaus neleisti atidengti Mažeikiuose naujai pastatytą bažnyčią – šopą”. <br />
<br />
1904 m. spalį vidaus reikalų ministras leido Muravjovo kaime, privačiame name, įrengti katalikų koplyčią. Toliau buvo paprasčiau. Į Mažeikius 1905-04-25 paskiriamas kunigas [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]]. Šiame formaliai privačiame name pradedamos laikyti pamaldos. 1905 m. balandžio 29 d. koplyčia buvo pašventinta ir dedikuota Pranciškaus Asyžiečio garbei, o 1906 m. perstatyta - iš šonų prijungtos dar dvi patalpos, prailginta, pristatytas bobinčius su bokšteliu. Faktiškai buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 d.(21) iškilmingai pašventinta. Tais pačiais metais buvo pastyta 10 sieksnių ilgio ir 5 sieksnių pločio klebonija, o 1907 m. – špitolė. Joje du kambariai buvo skirti mokyklai, kurią įkūrė „Saulės" draugija.<br />
<br />
1905 m. į varpinę įkeliami du varpai - 30 ir 19 pūdų, o vienas - tik pūdą sveriantis - įkeltas į bažnyčios bokštelį. Per I pasaulinį karą vokiečiai varpus išsivežė ir jų likimas nežinomas. Mažeikiškė Saikauskienė (gal Sarakauskienė?) 1905 m. Krokuvoje nupirko ir bažnyčiai padovanojo Aušros vartų Dievo Motinos paveikslą. Šoniniuose altoriuose stovėjo Šv. Jėzaus širdies ir Dievo Motinos Sopulingosios statulos, todėl buvo švenčiami Aušros vartų arba Globos atlaidai, o nuo 1920 m. su Sopulingosios atlaidais buvo jungiamos Šv. Sakramento rekolekcijos. Mažeikių parapijos didieji atlaidai buvo paskelbti Pranciškaus Asyžiečio - pagal bažnyčios titulą. Atskiru popiežiaus raštu leista sekmadieniais po rugpjūčio 2 dienos švęsti Parcinkulio atlaidus. Spėjama, kad pirmosios bažnyčios iniciatoriaus Stanislovo Šeiriaus garbei įvesti Šv. Stanislovo atlaidai (šventojo paveikslėlis buvo pakabintas didžiojo altoriaus viršutinėje dalyje).<br />
<br />
1905 m. gegužės 1 d. padarytas pirmas įrašas parapijos metrikų knygoje - pakrikštytas Jonas Bernotas. Tais pačiais metais mirę parapijiečiai pradėti laidoti naujose kapinėse ant Ventos kranto (žr. [[Mažeikių kapinės]]), kurioms ūkininkė Visminienė padovanojo žemės. Prieš tai mirusieji buvo laidojami antroje kelio pusėje buvusiuose mažuose, vadinamuosiuose Skurvydo kapeliuose (dabar čia miesto stadionas ir tvenkiniai)<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>. <br />
<br />
1907 m. Mažeikių filijai suteiktos parapijos teisės ir surašyti 3244 tikintieji katalikai. Prie geležinkelio stoties gyvenantys lenkiškai kalbantys žmonės surinko 300 parašų ir išsireikalavo, kad sekmadieniais bažnyčioje evangelija būtų skaitoma lenkiškai. <br />
<br />
Atrodo, daugiausia triūso ir lėšų Mažeikių bažnyčios statybai skyrė Stasys Šeirys, kuris vadinamas bažnyčios statytoju. 1910 m. pradžioje šios bažnyčios gyvenviečių atstovų susirinkime nutarta rinkti nuo kiekvieno asmens kataliko po 12 kapeikų atsilyginti bažnyčios statytojui S. Šeiriui. Stanislovas Šeirys 800 rublių, kuriuos buvo investavęs į statybą, atsisakė ir paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Apie 1906 m. pastatyta klebonija su ūkiniais pastatais ir prieglauda. Pastarasis namas suplanuotas mokyklai, įrengti kambariai dviem mokytojams. 1908 m. spalio 10 d. Mažeikių bažnyčia buvo apiplėšta – pagrobti keturi liturginiai reikmenys, iš jų dvi taurės. <br />
<br />
Pirmasis kunigas P. Meškauskas buvo aktyvus visuomenininkas. Jo rūpesčiu 1907 m. įsteigtas švietimo „Saulės” draugijos skyrius su biblioteka ir lietuviška pradžios mokykla. 1912 m. rugsėjo mėnesį kun. P. Meškausko pastangomis įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris veikė iki 1914 m. ir turėjo 70 narių. Valdybos pirmininku išrinktas kun. P. Meškauskas, o pavaduotoju Juozas Lapašinskas. Skyriaus valdyba planavo atidaryti arbatinę. <br />
<br />
Palikęs ryškų pėdsaką pastoracinėje ir kultūrinėje veikloje kun. P. Meškauskas 1912 m. pabaigoje iš Mažeikių išvyko. Jį pakeitė kun. Pranas Vasiliauskas, kuris irgi buvo aktyvus visuomenininkas. <br />
<br />
1918 m. vyskupas Pranciškus Karevičius aplankė Mažeikius ir čia aukojo iškilmingas šv. mišias bei suteikė sutvirtinimo sakramentą 1699 katalikams. Sekmadieniais ir švenčių dienomis medinė bažnyčia nesutalpindavo visų maldininkų. 1922 m. į Mažeikius antrą kartą atvykęs vyskupas Pranciškus Karevičius palinkėjo, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Birutės gatvėje jai buvo paskirtas skypas, tačiau parapijiečiai dėl šio reikalo nesutarė: vieni norėjo, kad nauji maldos namai būtų pastatyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti pageidavo ją statyti kitoje geležinkelio pusėje. Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurių parduotuvės buvo [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios gatvėje]] ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus (plačiau žr. [[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]). <br />
<br />
1937 m. bažnyčia buvo suremontuota - apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas S. Budvytis po naujosios bažnyčios pašventinimo nutraukė pamaldas senojoje, kurioje nei sekmadieniais, nei laidotuvių metu jokie patarnavimai nebuvo atliekami. Toks kunigo sprendimas sukėlė žmonių pyktį ir senosios bei naujosios parapijos parapijiečių nesutarimus. 1939 m. klebonas Vladislovas Baltiejus atnaujino pamaldas. Per II pasaulinį karą kaip ir naujoji bažnyčia taip ir ši nukentėjo - kampą kliudė sviedinys, išbyrėjo langai, buvo apdraskytas špitolės pastato galas. <br />
<br />
[[Vaizdas:Pirmosios baznycios vieta.MKE.2006-04-27.JPG|thumb|left|210px|Paminklas, žymintis pirmosios bažnyčios vietą: „Čia 1905-1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei]]<br />
<br />
Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia|Leckavos bažnyčiai]], o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia|Rubikų bažnyčiai]]. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.<br />
<br />
== Dabartinė bažnyčia ==<br />
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. Šiai grupei priklausė architektas Remigijus Kazlauskas, poetė Sofija Šviesaitė, parapijiečiai Jokimas Raila ir Vytautas Gargasas, kunigas Tadas Poška (grupės pirmininkas). 1993-01-16 ši grupė Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo trisdešimt du lapai tikinčiųjų parašų. 1993-01-26 buvo sudaryta tarpžinybinė komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Buvo pasirinktas dabartinis bažnyčios sklypas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, nes buvo tvirtinama, kad šis sklypas visiškai netinka naujosios bažnyčios sttaybai. 1995-04-04 Mažeikių muziejuje įvyko naujosios bažnyčios projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu. 1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996-05-12 naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, buvo laikomos pirmosios Šv. Mišios, kurias laikė Telšių Vyskupas Antanas Vaičius. Tą pačią dieną buvo pašventintas ir šios bažnyčios kertinis akmuo.<ref>Živilė Ruikienė. Statoma bažnyčia // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 30.</ref>.<br />
<br />
===Varpai===<br />
<br />
2005-09-08 Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta palaimino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios 25 m aukščio bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekracijos dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių miesto naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti. Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiauosiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą. <br />
<br />
Bažnyčios bokšte varpų pakabinimo konstrukcijas sumontavio AB „Mažeikių nafta“ specialistai. Varpų kėlimo ir montavimo darbams vadovavo iš Vokietijos atvykęs varpų specialistas Hoigenas.<br />
<br />
== Choras ==<br />
Bažnyčios choras suburtas 2005 m. Iš pradžių chorui vadovavo Edita ir Rolandas Dauniai, nuo 2008 m. - jam vadovauja muzikos mokytoja Virginija Letukienė. 2010 m. chore buvo 25 žmonės, iš jų 11 gieda nuo pat choro įkūrimo. Prie choro įsteigtas ir muzikos mokytojų ansambliukas - jis gieda sudėtingesnes giesmes, per kai kurias šventes po pamaldų pakoncertuoja <ref>Vytautas Malūkas. Bažnyčios choro vadovė: giedodami šv. Mišiose, choristai meldžiasi dvigubai // Santarvė. - 2010. - Birželio 3.</ref>.<br />
<br />
== Kunigai ==<br />
<br />
* [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]] (nuo 1905-04-25 iki 1912-12-12)<br />
* [[Turauskas Pranciškus|Pranciškus Turauskas]] (1912-1913 m.), buvo geras oratorius, iškeltas į Uteną. <br />
* [[Vasiliauskas Pranas|Pranas Vasiliauskas]] (1913-1916 m.)<br />
* Jonas Strikas (1916-1919 m.), klebonas. Buvo geras diplomatas, siekė kompromiso su valdžia.<br />
* Dominykas Žukauskas (1919-1923 m.)<br />
* Juozapas Dobužinskis (1923 m.), klebonas<br />
* Juozapas Tautkus (1924-1934 m.), vikaras, kapelionas.<br />
* Vaclovas Martinkus (1934-1940 m.), vikaras<br />
* Antanas Strazdas (1927-1929 m.), kunigas klebonas, naujos bažnyčios Mažeikiuose statytojas. Mirė 1938 m, palaidotas Labūnavoje.<br />
* [[Tamašauskas Julijonas|Julijonas Tamašauskas]] (1947-1949 m.), vikaras.<br />
* Zigmantas Šimkus (1949-1951 m.), paskutinis bažnyčios kunigas. iškeltas į Ylakius.<br />
<br />
== Zakrastijonai ==<br />
<br />
* Vincentas Vilimas, nuo 1929 m.<br />
<br />
== Varpininkai ==<br />
<br />
* Domininkas Pačerinskis<br />
<br />
== Vargonininkai ==<br />
<br />
* [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] (1905 - 1956 m.)<br />
* Juozas Šaulinskas<br />
<br />
== Archyvas ==<br />
* 1905-1913 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1594, ap. 1. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v%C4%8D._J%C4%97zaus_%C5%A0irdies_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37256Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia2012-04-21T17:58:07Z<p>78.58.116.97: /* Klebonai */</p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-07-06.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE. 1936 08 02.jpg|thumb|right|260px|Naujos bažnyčios statyba, 1936-08-02]]<br />
[[Vaizdas:Velyku procesija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|260px|Velykų procesija, 2009-04-12]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2009-09-25.jpg|thumb|right|260px|Senovinės muzikos koncertas bažnyčioje]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA''' yra [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus]] g. 18.<br />
<br />
Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 narvų, šoninės žemesnės.<br />
<br />
== Istorija ==<br />
1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai skypas paskirtas [[Birutės gatvė|Birutės gatvėje]]. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti - kitoje geležinkelio pusėje (Senamiestyje). Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Be to, naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų. <br />
<br />
1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.<br />
<br />
1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų. <br />
<br />
1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.<br />
<br />
Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - iš visų buvo buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujaktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėn. vėl joje atlaikytos pamaldos<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.</ref>. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas. <br />
<br />
Nuo 1936 m. giedojojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klavitūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas vargonus suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.<br />
<br />
1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.<br />
<br />
== Šventorius ==<br />
1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius <ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>.<br />
<br />
== Altoriai ==<br />
1938 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas Kalpokas <ref>Žemaičių prietelius. - 1938. - Nr. 13. </ref>.Po II-ojo pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, buvo sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 2. - Nr. 88. - P. 8.</ref>.1958 m. pagal Aloyzo Vilimo projektą Didžiajame altoriuje buvo pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus širdies statula (aut. Kazimieras Švažas). Altorių statė meistras Jonas Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau ją nudažė. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir Šv. Magdalena. Altorėlį, skirtą kryžiaus relikvijoms laikyti, 1959 m. per Šv. Pranciškaus atlaidus pašventino kanauninkas J. Valaitis<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>.<br />
<br />
== Bokšto kryžius ==<br />
[[Vaizdas:Baznycios kryzius.MKE.2007-10-11.jpg|thumb|right|210px|Banyčios bokšto kryžius]]<br />
<br />
Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934-1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos gatvėje]]. Jam už darbą buvo sumokėta 250 Lt. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m - iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis - 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Rugs. 27. - Nr. 111. - P. 9.</ref>.<br />
<br />
== Kultūros paveldo objektai ==<br />
Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą įrašyta skulptūra „Pieta" <ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 679.</ref>. <br />
<br />
== Klebonai ==<br />
{{tvarkomas}}<br />
* [[Budvytis Stanislovas|Stanislovas Budvytis]] (g. 1896-05-05), klebonas, kunigas kanauninkas. Į Mažeikių parapiją atkeltas 1929 m. spalio 5 d. Pakeitus projektą vykdė bažnyčios statybą. 1939 m. iškeltas į [[Leckavos bažnyčia|Leckavą]], 1945 m. - į Plungę. 1948-1217 buvo NKVD suimtas ir nusteistas 25 metams lagerio. 1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią. Mirė 1961-10-23<ref> Šviesaitė S. Bažnyčios ir jos statytojo jubiliejus // Santarvė. - 1996. - Rugpjūčio 8 d. - Nr. 90. - P. 1.</ref>.<br />
* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.<br />
* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.<br />
* Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse.<br />
* Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.<br />
* Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)<br />
* Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.</ref>.<br />
<br />
[[Vaizdas:Jurgutis.MKE.2009-10-24.jpg|thumb|right|200px|Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse]]<br />
<br />
== Kunigai vikarai, altaristos ==<br />
<br />
* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.<br />
* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?)<br />
* Adolfas Vainauskas, vikaras<br />
* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.<br />
* Alfonsas Klimavičius, kapelionas<br />
* Bronislovas Jurgutis. 1943-1944 m.paskirtas kapelionu žemesnėms mokyklos klasėms. 1944 m. artėjant frontui Mažeikių ligoninėje buvusiais ligoniais pasirūpino Algirdo gatvėje buvusios pradinės mokyklos tikybos mokytojas kunigas B. Jurgutis ir mokytoja Jakštienė. Jie pasistengė, kad visi šie ligoniai būtų saugiai išvežti į Kalnėnų kaimą ir apgyvendinti pas ūkininkus. Po keleto dienų kunigas ir mokytoja nešę į kaimą jiems maisto, tačiau žuvo 1944-10-17 per bombordavimą [[Reivyčiai|Reivyčių]] k., Liutkienės ūkyje. Jie buvo palaidoti Reivyčių kaime. Praėjus metams, 1945 m. pavasarį kunigas Rašimas organizavo žuvusių perlaidojimą <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 20010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. Palaidoti [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]. Ant jų kapų stovi betoniniai paminklai.<br />
* Alfonsas Sirys vikaras (1944-1947), neoficialiai metus klebonavo<br />
* Jonas Pakalniškis (1923-2010), vikaras, 1948 m. suimtas, paleistas 1956 m. <ref>Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 74.</ref>. 1977-05-24 – 1980-04-21 Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras.<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_%C5%A0v._Pranci%C5%A1kaus_Asy%C5%BEie%C4%8Dio_ba%C5%BEny%C4%8Dia&diff=37255Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia2012-04-21T17:56:19Z<p>78.58.116.97: /* Kunigai */</p>
<hr />
<div>{{tvarkomas}}<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia naujoji.MKE.2005-11-02.jpg|thumb|right|210px|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m. lapkričio mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu Pranciskaus Asyziecio baznycia.MKE.2006-05-10.jpg|thumb|right|210px|2006 m. gegužės mėn.]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu baznycia.MKE.2007-10-04.jpg|thumb|right|210px|Pamaldos]]<br />
[[Vaizdas:Senoji Mazeikiu baznycia.MKE.jpg|thumb|right|210px|Mažeikių pirmoji katalikų bažnyčia]]<br />
[[Vaizdas:1905 pirmoji mazeikiu baznycia1MKE.jpg|right|210px|thumb|Daukanto gatvės pietinė dalis ir bažnyčios apie 1925 m.]]<br />
[[Vaizdas:Kryzius.MKE.2008-02-13.jpg|thumb|right|210px|Kryžius prie bažnyčios]]<br />
<br />
'''MAŽEIKIŲ ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO BAŽNYČIA'''<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
Apie katalikų bažnyčią Mažeikiuose pradėta galvoti dar XIX a. pabaigoje. 1900 m. spaudoje pasirodė žinutė, kurioje apie Mažeikius rašoma: „Per ilgą laiką visgi susitarėm ir pranešėm Jo Milystai Žemaičių vyskupui, kuris patarė aprinkti vietą, pasidirbdinti plianą ir... gauti fundatorių. O kur tokį rasti? Geri žmonės patarė mums pulti po kojų Jo Milystos kunigaikščio Oginskio iš Rietavo, kurs, sako, yra Dievą ir tėvynę mylįs. Koks-gi mums buvo džiaugsmas, kad neatsisakė. Ant jo pareikalavimo surašėme prigulėsiančių į tą bažnyčią į 4000 asabų, kurios apsiėmė kunigui mokėti 300 rublių algos ir duoti pašaro keletai gyvulių". Toje korespondencijoje teigiama, kad J. Molis paaukojęs būsimai bažnyčiai dešimtinę žemės, o mažeikiškiai laukiantys šventovės projekto. Ar buvo parengtas Mažeikių bažnyčios projektas, ar jos statybai Bogdanas Oginskis prašė caro leidimo, jokių archyvinių žinių neaptikta. Jeigu B.Oginskis ir prašė valdžios leidimo statyti Mažeikiuose bažnyčią, jo tikriausiai negavo.<br />
<br />
Galima manyti, kad pasitarus su vyskupu, bandyta eiti kitu keliu: pasistatyti neva privačias patalpas, o vėliau prašyti valdžios leidimo ten įrengti koplyčią ir joje laikyti pamaldas. 1902 m., atrodo, kaip privati kepykla Mažeikiuose buvo pastatytas namas su sale. <br />
<br />
1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas, kuriam priklausė septyni mažeikiškiai - K. Krasauskas, Drakevičius, [[Šeirys Stanislovas|Stanislovas Šeirys]], Jonas Bernotas, Antanas Kesminas, Jonas Radeckis ir Liudvikas Smilgys<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.</ref><ref>Marija Eidimtienė. Spaudos atgavimas paskatino bažnyčios staybą // Būdas žemaičių. - 2004. - Kovo 24. - Nr. 34. - P. 4.</ref>.Jau per pirmąjį susirinkimą tarp komiteto narių kilo nesutarimai - darbų pradžiai reikėjo pinigų, o pasiturintys Krasauskas ir Drakevičius atsisakė paskolinti 100 rublių ir iš komiteto pasitraukė. Tuos pinigus reikėjo sumokėti kaip rankpinigius L. Smilgiui už medieną ir už statybos sklypo nuomą. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą. <br />
<br />
Pradžioje mažeikiškiai norėjo, kad kartą ar du per mėnesį pas juos atlikti bažnytines apeigas atvyktų kunigas. Prasidėjo kelerius metus trukęs susirašinėjimas dėl valdžios leidimo ir su vyskupu, kad jis paskirtų į Mažeikius kunigą. Mažeikiškiai pageidavo, kad būtų paskirtas Notėnų klebonas M. Šaikūnas, bet vyskupas jo nepatvirtino. Vyskupas dirbti Mažeikiuose skyrė vikarą Bijeikį iš Šiaulių, bet jo nepatvirtino valdžia.<br />
<br />
1903 m. rudenį, kai dar buvo draudžama lietuviška spauda, mažeikiškiai nusiuntė vyskupui tokį prašymą: „Gavom žinoti, kad szvesiausis viskupas rupinas apej mumis, ir musu prazymus norė iszpilditi ir iszkalusiti, nes kaip jutom žadiejo parediti, kad szventoms dienoms atvažiotu į Mažejkius kunigas. Labaj diekavojam ir už tą milestą nes ir tas del musu giara ir brangiu dajktu; bet kad atvažiavimas kuniga į Mažejkius tik ant nedeldenio neiszpilda ir negal iszpilditi nei mažoses puses musu rejkalu, užtat turem sau uždidžiausi rejkalą atnaujinti sava praszimus, paaijszkindami apej kasdieninius neapsejtinus dvasiszkus rejkalus. Visupirmu del musu rejkalingas kunigas daugiausej nelaimingose atsitikimuose, t.y. pri serganciu ir pri apkryksztijimo gimusiu. Tokie atsitikimaj tarp musu žmoniu, usidarbaujencziu pri gelžinkeleo ir po fabrikas nutik labaj tankiej ir nežinomo dieno nej adino, ir pri abeju rejkalu, palaukima – niera. O antra, mias pradiejome rupinties apej maldos namus, ir apej užlajkima kuniga ir tam daliki nors maža žingsneli pažengem, bet tolaus ir pri visudidžiausi nora negalesem ejti, nes neturem dvasiszka vadova, o be to mias asam silpni ir menki. Nors trumpaj apsakem apej rejkalus dvasiszkus nužiaminti meldžeme tos dydžios mylestos, kad szvesiausis viskupas dotu mums vieton kuniga, o igaven kuniga mias galesim tikietis kad istejgsim ir Bažnycze”. Šį prašymą pasirašė dešimt asmenų: Jonas Janonis, Juozapas Gabalis, Bronislovas Valinskas, Antanas Kirminas ir kiti. <br />
<br />
Gauti valdžios leidimą įrengti koplyčiai privačiame name buvo paprasčiau. Jeigu tikėsime žinute spaudoje, Viekšnių klebonas nenorėjo, kad parapija sumažėtų. Todėl 1904 m. „prašė gubernatoriaus neleisti atidengti Mažeikiuose naujai pastatytą bažnyčią – šopą”. <br />
<br />
1904 m. spalį vidaus reikalų ministras leido Muravjovo kaime, privačiame name, įrengti katalikų koplyčią. Toliau buvo paprasčiau. Į Mažeikius 1905-04-25 paskiriamas kunigas [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]]. Šiame formaliai privačiame name pradedamos laikyti pamaldos. 1905 m. balandžio 29 d. koplyčia buvo pašventinta ir dedikuota Pranciškaus Asyžiečio garbei, o 1906 m. perstatyta - iš šonų prijungtos dar dvi patalpos, prailginta, pristatytas bobinčius su bokšteliu. Faktiškai buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 d.(21) iškilmingai pašventinta. Tais pačiais metais buvo pastyta 10 sieksnių ilgio ir 5 sieksnių pločio klebonija, o 1907 m. – špitolė. Joje du kambariai buvo skirti mokyklai, kurią įkūrė „Saulės" draugija.<br />
<br />
1905 m. į varpinę įkeliami du varpai - 30 ir 19 pūdų, o vienas - tik pūdą sveriantis - įkeltas į bažnyčios bokštelį. Per I pasaulinį karą vokiečiai varpus išsivežė ir jų likimas nežinomas. Mažeikiškė Saikauskienė (gal Sarakauskienė?) 1905 m. Krokuvoje nupirko ir bažnyčiai padovanojo Aušros vartų Dievo Motinos paveikslą. Šoniniuose altoriuose stovėjo Šv. Jėzaus širdies ir Dievo Motinos Sopulingosios statulos, todėl buvo švenčiami Aušros vartų arba Globos atlaidai, o nuo 1920 m. su Sopulingosios atlaidais buvo jungiamos Šv. Sakramento rekolekcijos. Mažeikių parapijos didieji atlaidai buvo paskelbti Pranciškaus Asyžiečio - pagal bažnyčios titulą. Atskiru popiežiaus raštu leista sekmadieniais po rugpjūčio 2 dienos švęsti Parcinkulio atlaidus. Spėjama, kad pirmosios bažnyčios iniciatoriaus Stanislovo Šeiriaus garbei įvesti Šv. Stanislovo atlaidai (šventojo paveikslėlis buvo pakabintas didžiojo altoriaus viršutinėje dalyje).<br />
<br />
1905 m. gegužės 1 d. padarytas pirmas įrašas parapijos metrikų knygoje - pakrikštytas Jonas Bernotas. Tais pačiais metais mirę parapijiečiai pradėti laidoti naujose kapinėse ant Ventos kranto (žr. [[Mažeikių kapinės]]), kurioms ūkininkė Visminienė padovanojo žemės. Prieš tai mirusieji buvo laidojami antroje kelio pusėje buvusiuose mažuose, vadinamuosiuose Skurvydo kapeliuose (dabar čia miesto stadionas ir tvenkiniai)<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Birž. 21. - Nr. 70.</ref>. <br />
<br />
1907 m. Mažeikių filijai suteiktos parapijos teisės ir surašyti 3244 tikintieji katalikai. Prie geležinkelio stoties gyvenantys lenkiškai kalbantys žmonės surinko 300 parašų ir išsireikalavo, kad sekmadieniais bažnyčioje evangelija būtų skaitoma lenkiškai. <br />
<br />
Atrodo, daugiausia triūso ir lėšų Mažeikių bažnyčios statybai skyrė Stasys Šeirys, kuris vadinamas bažnyčios statytoju. 1910 m. pradžioje šios bažnyčios gyvenviečių atstovų susirinkime nutarta rinkti nuo kiekvieno asmens kataliko po 12 kapeikų atsilyginti bažnyčios statytojui S. Šeiriui. Stanislovas Šeirys 800 rublių, kuriuos buvo investavęs į statybą, atsisakė ir paaukojo bažnyčiai.<br />
<br />
Apie 1906 m. pastatyta klebonija su ūkiniais pastatais ir prieglauda. Pastarasis namas suplanuotas mokyklai, įrengti kambariai dviem mokytojams. 1908 m. spalio 10 d. Mažeikių bažnyčia buvo apiplėšta – pagrobti keturi liturginiai reikmenys, iš jų dvi taurės. <br />
<br />
Pirmasis kunigas P. Meškauskas buvo aktyvus visuomenininkas. Jo rūpesčiu 1907 m. įsteigtas švietimo „Saulės” draugijos skyrius su biblioteka ir lietuviška pradžios mokykla. 1912 m. rugsėjo mėnesį kun. P. Meškausko pastangomis įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris veikė iki 1914 m. ir turėjo 70 narių. Valdybos pirmininku išrinktas kun. P. Meškauskas, o pavaduotoju Juozas Lapašinskas. Skyriaus valdyba planavo atidaryti arbatinę. <br />
<br />
Palikęs ryškų pėdsaką pastoracinėje ir kultūrinėje veikloje kun. P. Meškauskas 1912 m. pabaigoje iš Mažeikių išvyko. Jį pakeitė kun. Pranas Vasiliauskas, kuris irgi buvo aktyvus visuomenininkas. <br />
<br />
1918 m. vyskupas Pranciškus Karevičius aplankė Mažeikius ir čia aukojo iškilmingas šv. mišias bei suteikė sutvirtinimo sakramentą 1699 katalikams. Sekmadieniais ir švenčių dienomis medinė bažnyčia nesutalpindavo visų maldininkų. 1922 m. į Mažeikius antrą kartą atvykęs vyskupas Pranciškus Karevičius palinkėjo, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Birutės gatvėje jai buvo paskirtas skypas, tačiau parapijiečiai dėl šio reikalo nesutarė: vieni norėjo, kad nauji maldos namai būtų pastatyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti pageidavo ją statyti kitoje geležinkelio pusėje. Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurių parduotuvės buvo [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios gatvėje]] ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus (plačiau žr. [[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]). <br />
<br />
1937 m. bažnyčia buvo suremontuota - apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas S. Budvytis po naujosios bažnyčios pašventinimo nutraukė pamaldas senojoje, kurioje nei sekmadieniais, nei laidotuvių metu jokie patarnavimai nebuvo atliekami. Toks kunigo sprendimas sukėlė žmonių pyktį ir senosios bei naujosios parapijos parapijiečių nesutarimus. 1939 m. klebonas Vladislovas Baltiejus atnaujino pamaldas. Per II pasaulinį karą kaip ir naujoji bažnyčia taip ir ši nukentėjo - kampą kliudė sviedinys, išbyrėjo langai, buvo apdraskytas špitolės pastato galas. <br />
<br />
[[Vaizdas:Pirmosios baznycios vieta.MKE.2006-04-27.JPG|thumb|left|210px|Paminklas, žymintis pirmosios bažnyčios vietą: „Čia 1905-1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei]]<br />
<br />
Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia|Leckavos bažnyčiai]], o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia|Rubikų bažnyčiai]]. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.<br />
<br />
== Dabartinė bažnyčia ==<br />
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. Šiai grupei priklausė architektas Remigijus Kazlauskas, poetė Sofija Šviesaitė, parapijiečiai Jokimas Raila ir Vytautas Gargasas, kunigas Tadas Poška (grupės pirmininkas). 1993-01-16 ši grupė Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo trisdešimt du lapai tikinčiųjų parašų. 1993-01-26 buvo sudaryta tarpžinybinė komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Buvo pasirinktas dabartinis bažnyčios sklypas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, nes buvo tvirtinama, kad šis sklypas visiškai netinka naujosios bažnyčios sttaybai. 1995-04-04 Mažeikių muziejuje įvyko naujosios bažnyčios projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu. 1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996-05-12 naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, buvo laikomos pirmosios Šv. Mišios, kurias laikė Telšių Vyskupas Antanas Vaičius. Tą pačią dieną buvo pašventintas ir šios bažnyčios kertinis akmuo.<ref>Živilė Ruikienė. Statoma bažnyčia // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 30.</ref>.<br />
<br />
===Varpai===<br />
<br />
2005-09-08 Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta palaimino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios 25 m aukščio bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekracijos dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių miesto naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti. Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiauosiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą. <br />
<br />
Bažnyčios bokšte varpų pakabinimo konstrukcijas sumontavio AB „Mažeikių nafta“ specialistai. Varpų kėlimo ir montavimo darbams vadovavo iš Vokietijos atvykęs varpų specialistas Hoigenas.<br />
<br />
== Choras ==<br />
Bažnyčios choras suburtas 2005 m. Iš pradžių chorui vadovavo Edita ir Rolandas Dauniai, nuo 2008 m. - jam vadovauja muzikos mokytoja Virginija Letukienė. 2010 m. chore buvo 25 žmonės, iš jų 11 gieda nuo pat choro įkūrimo. Prie choro įsteigtas ir muzikos mokytojų ansambliukas - jis gieda sudėtingesnes giesmes, per kai kurias šventes po pamaldų pakoncertuoja <ref>Vytautas Malūkas. Bažnyčios choro vadovė: giedodami šv. Mišiose, choristai meldžiasi dvigubai // Santarvė. - 2010. - Birželio 3.</ref>.<br />
<br />
== Kunigai ==<br />
<br />
* [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]] (nuo 1905-04-25 iki 1912-12-12)<br />
* [[Turauskas Pranciškus|Pranciškus Turauskas]] (1912-1913 m.), buvo geras oratorius, iškeltas į Uteną. <br />
* [[Vasiliauskas Pranas|Pranas Vasiliauskas]] (1913-1916 m.)<br />
* Jonas Strikas (1916-1919 m.), klebonas. Buvo geras diplomatas, siekė kompromiso su valdžia.<br />
* Dominykas Žukauskas (1919-1923 m.)<br />
* Juozapas Dobužinskis (1923 m.), klebonas<br />
* Juozapas Tautkus (1924-1934 m.), vikaras, kapelionas.<br />
* Vaclovas Martinkus (1934-1940 m.), vikaras<br />
* Antanas Strazdas (1927-1929 m.), kunigas klebonas, naujos bažnyčios Mažeikiuose statytojas. Mirė 1938 m, palaidotas Labūnavoje.<br />
* [[Budvytis Stanislovas|Stanislovas Budvytis]] (1929-10-05 - 1939 m.), klebonas, kunigas kanauninkas.<br />
* [[Tamašauskas Julijonas|Julijonas Tamašauskas]] (1947-1949 m.), vikaras.<br />
* Zigmantas Šimkus (1949-1951 m.), paskutinis bažnyčios kunigas. iškeltas į Ylakius.<br />
<br />
== Zakrastijonai ==<br />
<br />
* Vincentas Vilimas, nuo 1929 m.<br />
<br />
== Varpininkai ==<br />
<br />
* Domininkas Pačerinskis<br />
<br />
== Vargonininkai ==<br />
<br />
* [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] (1905 - 1956 m.)<br />
* Juozas Šaulinskas<br />
<br />
== Archyvas ==<br />
* 1905-1913 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1594, ap. 1. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Bažnyčios]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Pikeliai&diff=37088Pikeliai2012-04-08T10:17:56Z<p>78.58.116.97: /* Istorinės žinios */</p>
<hr />
<div>{{kaimai|<br />
pavadinimas = Pikeliai|<br />
foto = Pikeliai. Koplytsulpis. MKE.JPG|<br />
size = 230px|<br />
pavad = Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.|<br />
seniunija = Židikų|<br />
gyv = 515 |<br />
metai = 2005|<br />
koor = 56° 25' 0 š.p., 22° 7' 0 r.ilg|<br />
alt = 79|<br />
|}}<br />
'''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano.<br />
<br />
Yra [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia| bažnyčia]], [[Pikelių pagrindinė mokykla|pagrindinė mokykla]], medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 462 gyventojai), [[Pikelių biblioteka|biblioteka]] (nuo 1947 m.; dokumentų fondas 6825 egz., 2004 m. 198 skaitytojai), paštas, [[Pikelių tvenkinys|vandens tvenkinys]]. <br />
<br />
== Gatvės ==<br />
Pikelių miestelyje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 0,300 km, asfaltuota), Ąžuolų (0,150 km), Juodeikėlių (1,700 km, žvyruota), Liepų (0,100 km, asfaltuota), Lūšės (0,400 km, asfaltuota), Mažeikių (0,700 km, asfaltuota), Kaubrių (0,500 km), Pievų (0,200 km), Pušyno (0,700 km), Ramybės (0,350 km, asfaltuota/žvyruota), Sodžiaus (1,000 km), Tvenkinio (1,300 km, žvyruota), Vilties (1,100 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 8,500 km.<br />
<br />
== Gyventojai ==<br />
Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.).<br />
<br />
Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. [[Adamkavičius Edvardas|Edvardas Adamkavičius]] ir jo brolis provizorius, knygnešys [[Adamkavičius Pranas|Pranas Adamkavičius]] (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras<br />
[[Ruginis Klemensas|Klemensas Ruginis]] (1893 - 1986), aktorė ir dainininkė [[Grikštaitė - Vaičkienė Morta|Morta Grikštaitė - Vaičkienė]] (1890 - 1977). Pikelių parapijos ilgamečiu klebonu (1909 – 1940) buvo kan. [[Morkys Povilas|Povilas Morkys]], daug nusipelnęs tos apylinkės švietimui. Pikelių apyl. 1932-04-03 gimė dailininkas tapytojas, skulptorius [[Jonušas Eduardas|Eduardas Jonušas]]. Gyveno knygnešys [[Kaktavičius Feliksas|Feliksas Kaktavičius]], daraktorius [[Stanevičius Antanas|Antanas Stanevičius]] (g. apie 1828 m.). <br />
* 1858 m. gimė knygrišys, knygnešių rėmėjas [[Jerkūnas Kazys|Kazys Jerkūnas]].<br />
* 1862 m. gimė draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas [[Jerkūnas Petras|Petras Jerkūnas]].<br />
* 1885-03-03 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Freimontas Jokūbas|Jokūbas Freimontas]].<br />
* 1888 m. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Šeputis Juozas|Juozas Šeputis]].<br />
* 1895-12-18 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Pocevičius Stasys|Stasys Pocevičius]].<br />
* 1902-11-13 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Buivydas Vacys|Vacys Buivydas]];<br />
* 1900-04-28 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, majoras [[Milevičius Vitalis|Vitalis Milevičius]];<br />
* 1913-01-08 gimė Lietuvos kariuomenės atsargos kavalerijos jaunesnysis leitenantas [[Adamkavičius Henrikas|Henrikas Adamkavičius]].<br />
<br />
== Istorinės žinios ==<br />
[[Vaizdas:Pikeliai.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|right|230px|Pikeliai]]<br />
[[Vaizdas:Pikeliai.MKE1.2006-05-17.JPG|thumb|right|230px|[[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]] ir paminklas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms (past. 1930 m., remontuotas 1988 m.)]]<br />
[[Vaizdas:Pikeliu baznycia1.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|230px|[[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]]]] <br />
[[Vaizdas:Pikeliai.MKE.2009-07-05.jpg|thumb|right|230px|]]<br />
[[Vaizdas:Pikeliu sauliu aikste.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|230px|[[Pikelių šaulių būrys|Pikelių šaulių aikštė]]]]<br />
<br />
1568 m. minimas Pikelių kaimas, 1598 m. - dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiui]], 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230). <br />
<br />
Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į šuaurės rytus nuo tilto per Skutulo upelį Pikelių–Naudvarės kelyje, 400 m į pietvakarius nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla). Dvarvietė apima apie 300 m ilgio R–V kryptimi pailgą iki 150 m pločio kalvą – aukštumos kyšulį į buvusį platesnį Skutulo upelio slėnį, kiek nuolaidėjantį į pietų pusę. Paskutiniai pastatai dvarvietėje stovėjo dar šio XX a. pradžioje. Pats Pikelių dvaras turėjo būti XVIII–XIX a.(G. Zabiela, 1996). <br />
<br />
1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. <br />
<br />
Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700 – 1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis palietė maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827". <br />
<br />
1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>.<br />
<br />
1805 m. minima parapinė mokykla; 1805 m. joje mokėsi 10, 1807 m. - 8 berniukai, 1815 m. - 25 berniukai ir 4 mergaitės.<ref>Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.</ref>. Ši mokykla 1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą; 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla. <br />
<br />
1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.</ref>. <br />
<br />
Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. [[Pikelių žydų bendruomenė]]), yra išlikusios [[Pikelių žydų kapinės|žydų kapinės]].<br />
<br />
1940 m. Pikeliuose susikūrė komjaunimo organizacija, į kurią įstojo Stasė ir Jadzė Račkauskaitės, Romualdas Račkauskas, Zelikas Rastovskis, Antanina Simonavičiūtė, Marcelė Rutkelaitė, sekretorius Juozas Vanagas. Miestelyje duris atvėrė klubas-skaitykla. <ref>A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr. 66. - P.3.</ref>.<br />
<br />
2009 m. birželio 13 d. Pikeliuose atkurta Lietuvos šaulių sąjungos [[Pikelių šaulių būrys|aikštė]]. Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė", atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė. <ref>Malūkas V. Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštę // Santarvė. - 2009. - Birželio 16. - Nr. 67. - P. 1-2.</ref>.<br />
<br />
Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės <ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė</ref>.<br />
<br />
2010 m. Pikelių parapijos karitietės miestelyje, bendruomenės patalpose, įkūrė paramos šeimai centrą <ref>Neringa Bogužienė. Pikeliuose duris atvėrė paramos šeimai centras // Santarvė. - 2010 . - Liepos 31. - Nr. 84. - P. 4, 10.</ref>.<br />
<br />
== Kapinės ==<br />
[[Vaizdas:Pikeliai2.MKE.2006-05-17.JPG|thumb|left|130px|Pikelių senosios kapinės. Kryžius, past. 1935 m. klebono P. Morkio iniciatyva]]<br />
Pikeliuose be žydų kapinių yra dar kelios kapinės. Tai veikiančios [[Pikelių kapinės]] ir dvejos senos, neveikiančios. Vienos iš jų, vadinamos Senkapiais, yra miestelio centre. Plotas 0,10 ha, perimetras 128 m, apjuostos sukrautų akmenų tvora. Kapinių paviršius lygus. Pagal tvorą iš vidaus apsodintos medžių eile. Rytuose kapinės ribojasi su sodu, o iš kitų pusių - su kiemais. Yra vienas medinis kryžius, pastatytas 1935 m. Pikelių bažnyčios klebono [[Morkys Povilas|Povilo Morkio]] iniciatyva. <br />
<br />
Kitos kapinės yra 0,7 km į šiaurę nuo Pikelių. Jos įrengtos mažos kalvelės viršūnėje, su nuolydžiu į šiaurės vakarus. Kapinių teritorija apaugusi mišku. Pietrytiniu kapinių pakraščiu praeina lauko keliukas. Plotas 0,11 ha, perimetras 138 m.<br />
<br />
Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo. <br />
<br />
== Sunaikintas paveldas ==<br />
* Skulptūra Rūpintojėlis. - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 122. ISBN 9986-9000-1-8.<br />
<br />
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==<br />
Pikelių k. vietovardžiai užrašyti 1972 m. <br />
* Adamkavičiaus sodyba, Adamkavičiaus kalvelė - 0,3 km į vakarus nuo Pikelių. Tai generolo [[Adamkavičius Edvardas|Edvardo Adamkevičiaus]] tėviškė.<br />
* Bažnyčios kalnas - kalva, esanti 800 m į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 530 m į vakarus nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla), 450 m į šiaurės rytus nuo [[Skutulas|Skutulo]] upelio kairiojo kranto. Tai apie 80 m ilgio Š–P kryptimi, 18–20 m pločio R–V kryptimi, stačiais, neaukštais (1,5–2 m aukščio) šlaitais, plokščiu, lygiu viršumi. Pasak padavimų, ant Bažnyčios kalno stovėjusi bažnyčia, ji prasmegusi, čia vaidendavęsi, praeiviai paklysdavę<ref>G. Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/15.htm.</ref>.<br />
* Buivydo kapeliai - 2 km nuo Pikelių, netoli Lūšės upės. Čia buvo laidojami nuo maro mirę žmonės. Pavadinti pagal žemės savininko pavardę.<br />
* Intos kalnelis - krūmokšniais apaugusi kalvele, 0,5 km nuo Pikelių. Dydis 8 x 8 m. Gyveno Inta. <br />
* Jono kalnelis - krūmais apaugusi nedidelė kalvelė prie Lūšės upės, netoli buv. Pikelių malūno, 1 km į šiaurę nuo Pikelių. Gyveno Jonas, kuris ant to kalnelio savo dukters atminimui pastatė koplytėlę.<br />
* Kaltų sodyba, taip buvo vadinama sodyba, esanti apie 1 km nuo Pikelių, prie miškelio. Gyveno Labrencas. Teritorijos plotas apie 16 ha.<br />
* Kryžkelių Želvys - kryžkelė, 2 km nuo Pikelių centro. Čia susikerta du keliai - vienas į Juodeikius, o kitas į Pikelius. Pavadinta pagal prie kryžkelės gyvenusio žmogaus pavardę.<br />
* Kupriškė - kalnelis 2 km nuo Pikelių, prie Lūšės upelio. Apaugęs krūmais ir atrodo panašus į kuprą. Seniau čia buvo koplytėlė.<br />
* Labrenco pievos - 0,5 km į rytus nuo Pikelių. Dabar ganykla. Plotas apie 3 ha. Priklausė Labrencui.<br />
* Medijono sodyba - 2 km į pietus nuo Pikelių. Čia gyveno Želvys. Jo sodyba buvo apaugusi krūmais, medžiais ir todėl žmonės praminė Medijonu. Plotas 5 - 6 ha.<br />
* Milevičiaus sodas - 200 m į vakarus nuo Pikelių. Čia buvo sodas-bitynas. Anksčiau gyvenęs dvarininkas Milevičius. Plotas 50 ha.<br />
* Motuziškė - vietovė prie buv. karvidžių, 1 km į rytus nuo Pikelių. Čia gyveno ūkininkas Motuzas. Dabar išlikęs gyvenamas namas ir nedidelis sodas. Teritorijos plotas apie 24 ha.<br />
* Perkūnkalnis - kalva, esanti 700 m į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 400 m į vakarus nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai - naftos gamykla). Kalva maždaug 60 m ilgio (šiaurės-pietų kryptimi), 40 m pločio (rytų-vakarų kryptimi), 1-1,5 m aukšio, su iškilia aikštele. Padavimai: Šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji Pikelių bažnyčia, kurią sugriovė Perkūnas. 25 m į pietus nuo kalvos vienas šalia kito guli du akmenys, 110 m į pietus yra Bažnyčios kalnas<ref> V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186,</ref><ref>G. Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/15.htm.</ref>. <br />
* Senkapiai - kapeliai Pikeliuose. Čia stovi kryžius.<br />
* Žydlaukiai - dirbama žemė, 0,5 km į pietus nuo Pikelių. Čia buvo laukai, kurie priklausė žydams. Jie čia ganė avis, kiaules, karves. Plotas apie 50 ha.<br />
<br />
== Etimologija ==<br />
Pikelių kaimo vardas kildinamas iš asmenvardžio Pikelis; kitų manymu, jis kilęs iš dievaičio Pykuolio vardo. XIX a. pabaigoje buvo manoma, kad Pikeliai - Pykuolio šventyklos vieta. <br />
<br />
== Kiti straipsniai ==<br />
* [[Pikelių apylinkė]]<br />
* [[Pikelių biblioteka]]<br />
* [[Pikelių klubas-skaitykla]]<br />
* [[Pikelių medicinos punktas]]<br />
* [[Pikelių pagrindinė mokykla]]<br />
* [[Pikelių paštas]]<br />
* [[Pikelių šaulių būrys]]<br />
* [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]]<br />
<br />
{{reflist}}<br />
<small><br />
* Piekiely [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1916. - 1 žml. lap.<br />
* Pikeliai [Kartografija]: kosminio vaizdo žemėlapis / Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. - Vilnius: Valst. geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. - 1 žml.<br />
* Pikiele [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap. <br />
</small><br />
== Nuorodos ==<br />
* [http://www.fototisena.lt/foto-album-search-foto-Pikeliai.html Pikeliai], nuotraukos<br />
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Pikeliai Vikipedija], Pikeliai<br />
* [http://www.cambridgecomputer.com/deena/html/left_pikeliai.html Pikeliai]<br />
* [http://genealogija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=89 1846 m. Pikelių Romos katalikų bažnyčios parapijiečių sąrašas, sudarytas klebono Vincento Bartkevičiaus lenkų kalba]<br />
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_VIII/124 Słownik Geograficzny Królestwa Polskiego (1880-1902), VIII, p. 124: "Pikiele" #3.]<br />
<br />
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]<br />
[[Kategorija: Pikeliai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija&diff=36829Merkelio Račkausko gimnazija2012-03-17T20:51:13Z<p>78.58.116.97: /* Žymiausi mokiniai */</p>
<hr />
<div>{{rašomas}}<br />
{{tvarkomas}}<br />
{{Mokykla|<br />
foto = M.Rackausko gimnazija. MKE.JPG|<br />
size = |<br />
pavad = {{PAGENAME}}|<br />
adresas = LT 89223 [[Mažeikiai]], [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 10|<br />
telfaxas = 8-443-26137|<br />
tinklapis = [http://www.rackauskas.lt]|<br />
direktorius = Asta Žukauskienė (nuo 2009-10-01) |<br />
mokiniuskaicius = 652 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
mokytojuskaicius = 53, iš jų 7 ekspertai, 28 metodininkai, 11 vyr. mokyt. <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
klkompl = 25 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
|}} <br />
[[Vaizdas:M.Rackausko gimnazija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|200x|Iš kiemo pusės]]<br />
'''MERKELIO RAČKAUKO GIMNAZIJA''', '''Mažeikių M.Račkausko gimnazija, Mažeikių gimnazija''', '''Mažeikių vidurinė mokykla'''.<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Vidurinė mokykla (1919-11-11 - 1923-07-31), progimnazija (1923-08-01 - 1925-07-31), gimnazija (1925-08-01 - 1930 m.), valdžios gimnazija (1930 m. - 1936-08-31), valstybinė gimnazija (1936-09-01 - 1940-09-30), vidurinė mokykla (1940-10-01 - 1941 m.), gimnazija (1941 - 1944 m.).<br />
<br />
Dar žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija: svarbiausių įvykių datos|Svarbiausių įvykių datos]].<br />
== Mokyklos įkūrimas ==<br />
<br />
Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.<br />
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg|thumb|left|200px|Centriniai gimanzijos rūmai]]<br />
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
<br />
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.<br />
<br />
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.<br />
<br />
Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.<br />
<br />
Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis. <br />
<br />
1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. - 49, II kl. - 30, III kl. - 32, IV kl. - 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.<br />
<br />
1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.<br />
<br />
== Progimnazija 1923-1925 m. ==<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu 6 kl. progimnazija 1925-06-15.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių 6 kl. progimnazija, 1925-06-15]]<br />
<br />
1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija. <br />
<br />
Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. - 72, III kl. - 62 mokiniai).<br />
<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]]<br />
<br />
== Gimnazija 1925-1949 m. ==<br />
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.<br />
<br />
1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų. 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. <br />
<br />
Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.<br />
<br />
Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.<br />
<br />
== Vidurinė mokykla 1949-1993 m. ==<br />
1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu.<br />
<br />
1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]).<br />
<br />
== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==<br />
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.<br />
<br />
== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==<br />
1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.<br />
<br />
== Renovacija ==<br />
[[Vaizdas:Gimnazijos renovacija.MKE.2011-05-27.jpg|thumb|right|260px|Gimnazijos renovacija 2011 m.]]<br />
<br />
2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.<br />
<br />
2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>. <br />
<br />
Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.<br />
<br />
== Veikla ==<br />
1924 m. įkurtas literatūros mėgėjų ratelis, 1934 m. - Maironio literatūrininkų būrelis. Gimnazijoje veikia akredituotas Profesinio informavimo taškas, 2010 m. susibūrė vaikinų vokalinis ansamblis [[Brazers|„Brazers"]] (vad. Laimonas Terasius).<br />
<br />
== Mokyklos direktoriai ==<br />
[[Vaizdas:Asta Zukauskiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|230px|Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, 2011 m.]]<br />
<br />
* [[Bimba Petras|Petras Bimba]] (1919-1923) <br />
* [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] (1923-1927) <br />
* [[Vaitkevičius Steponas|Steponas Vaitkevičius]] (1927- 1927-08-01)<br />
* [[Totorius Stasys|Stasys Totorius]] (1927-1933) <br />
* [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]] (1933-1938) <br />
* [[Štuopis Povilas|Povilas Štuopis]] (1938-1940) <br />
* [[Bucevičius Henrikas|Henrikas Bucevičius]] (1940-1941) <br />
* [[Babilius Mykolas|Mykolas Babilius]] (1941-1943)<br />
* [[Sprindys Juozas|Juozas Sprindys]] (1943-1944) <br />
* [[Pupšys Kostas|Kostas Pupšys]] (1945) <br />
* [[Sidabras Jonas (pedagogas)|Jonas Sidabras]] (1945-1946) <br />
* [[Ženova Raisa|Raisa Ženova]] (1946-1949) <br />
* [[Taurusevičius Titas|Titas Taurusevičius]] (1949 01-1949 10 mėn.)<br />
* [[Karpis Stasys|Stasys Karpis]] (1949-1953) <br />
* [[Jundulaitė Kazimiera|Kazimiera Jundulaitė]] (1953-1961) <br />
* [[Virvičienė Liongina|Liongina Virvičienė]] (1961-1968) <br />
* [[Paulauskas Justinas|Justinas Paulauskas]] (1968-1975 ir 1979-1984) <br />
* [[Adakauskas Dionizas|Dionizas Adakauskas]] (1975-1979) <br />
* [[Žiaurinė Mirdza|Mirdza Žiaurienė]] (1984-2009)<br />
* [[Žukauskienė Asta|Asta Žukauskienė]] (nuo 2009 m.)<br />
<br />
== Vicedirektoriai ==<br />
*Vlada Stasiulytė (1923-1926)<br />
*Rene de la Croix (1926-1934)<br />
*Apolinaras Opulskis (1926-1927)<br />
*Antanas Svetlauskas (1931-1932)<br />
*Antanas Januševičius (1934-1939)<br />
*Petras Gaurys (1939-1940)<br />
<br />
== Mokiniai ==<br />
Mokyklą baigė: 1927 m. - 14 (I-oji abiturientų laida), 1928 m. - 10, 1929 m. - 13, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1940 m. - 18 (paskutinė Nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida), 1941 m. - 57.<br />
<br />
* Sonata Jasmontaitė, 2007 m. Kanados Saskatūno mieste vykusioje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnė bronzos medalį<ref>Varkalytė K. Iš Kanados gimnazistė parsivežė bronzos medalį // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 1, 2.</ref>. <br />
* Gintarė Eidimtaitė, vienuoliktokė, 2004 m. laimėjo Italijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko mokytis į Adrijos jūros jungtinį pasaulio koledžą Mančesteryje, kurį baigė ir įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro diplomą <ref> Janina Sučylienė. Gyvenimo universitetas - bendravimas ir rūpinimasis kitais // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 7.</ref>.<br />
* Ieva Nagytė 2010 m. iš valstybinių egzaminų gavo 4 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų. 2010-07-21 dalyvavo Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus LR Vyriausybės rūmuose surengtame priėmime 2010 metų abiturientams, gavusiems tris ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. I. Nagytę į Vyriausybės rūmus lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras [[Džiugelis Vilhelmas|Vilhelmas Džiugelis]].<br />
* Eimantas Abelkis 2011 m. iš valstybinių egzaminų gavo 3 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų iš lietuvių k., biologijos ir chemijos.<br />
Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.<br />
<br />
===Žymiausi mokiniai===<br />
Mokėsi arba baigė.<br />
<br />
* 1919-1922 m. - [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], kompozitorius, dirigentas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Nevardauskas Alfonsas|Alfonsas Nevardauskas]], spaudos bendradarbis, visuomenininkas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Reivytis Vytautas|Vytautas Reivytis]], policijos pareigūnas, žurnalistas, spaudos darbuotojas. <br />
* 1922 m. - [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], provizorė.<br />
* 1922-1928 m. - mokėsi [[Nagius Juozas|Juozas Nagius]], pedagogas, muziejininkas.<br />
* 1923 m. - [[Andriuška Kazimieras|Kazimieras Andriuška]], kunigas.<br />
* 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.<br />
* 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.<br />
* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.<br />
* 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.<br />
* 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.<br />
* 1928 m. - [[Pūnis Vladas|Vladas Pūnis]], pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės"]] įkūrėjas, gydytojas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Umbražiūnas Zigmas|Zigmas Umbražiūnas]], žurnalistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Vilimas Liudas|Liudas Vilimas]], dailininkas grafikas, akvarelistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Šaulys Kipras|Kipras Šaulys]], dailininkas grafikas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]], kunigas, visuomenininkas.<br />
* 1929 m. - [[Remys Bronius|Bronius Remys]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1929 m. - [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]], buvęs dviejų institutų rektorius, gyveno JAV.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Gedgaudas Vytautas|Vytautas Gedgaudas]], žurnalistas.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Januta Kazys|Kazys Januta]], teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. <br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], literatas, politinis kalinys. <br />
* apie 1930 m. - mokėsi [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], farmacininkė provizorė. <br />
* 1930 m. - [[Rataiškis Vaclovas|Vaclovas Ratas-Rataiškis]], dailininkas grafikas. <br />
* 1930 m. - [[Remys Juozas|Juozas Remys]], pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos kariuomenės karininkas. <br />
* 1930 m. - [[Kęsgaila-Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila-Kenstavičius]], teisininkas.<br />
* 1930 m. - [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]], Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas.<br />
* apie 1930-1932 m. - [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė]], poetė neoromantikė, dailininkė.<br />
* 1933 m. - [[Plenys Kazys|Kazys Plenys]], Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas. <br />
* 1933 m. - [[Osteika Antanas|Antanas Osteika]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1934 m. - [[Mažonas Kazys|Kazys Mažonas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras. <br />
* 1934 m. - [[Laučis Augustinas|Augustinas Laučis]], gydytojas. <br />
* 1934 m. - [[Tautvaišas Povilas (1916)|Povilas Tautvaišas]], lietuvių šachmatų meistras.<br />
* 1935-1938 m. - mokėsi [[Čepys Albinas|Albinas Čepys]], architektas.<br />
* apie 1935-1939 m. - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]], muzikologas, pedagogas, radijo laidų vedėjas.<br />
* 1938 m. - [[Maskolenka Jonas|Jonas Maskolenka]], Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių rinktinės ir vietos rinktinės narys.<br />
* 1939 m. - [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]], gydytoja chirurgė. <br />
* 1939 m. - [[Trigubovas Avsejus|Avsejus Trigubovas]], diplomatas.<br />
* apie 1940 m. - [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, pedagogas.<br />
* apie 1940 m. - mokesi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* 1940 m. - [[Lipskis Antanas|Antanas Lipskis]], medicinos mokslų daktaras, poetas, dailininkas, gyveno JAV.<br />
* 1940 m. - [[Žilėnas Alfonsas|Alfonsas Žilėnas]], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas. <br />
* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.<br />
* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas. <br />
* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.<br />
* 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas. <br />
* 1942 m. - [[Mikailienė Eugenija|Eugenija Ganusevičiūtė-Mikailienė]], technikos mokslų daktarė, chemikė.<br />
* 1943 m. - [[Jonušas Antanas|Antanas Jonušas]], monsinjoras, gyveno Romoje, Vatikane.<br />
* 1943 m. - [[Daniulytė Genovaitė|Genovaitė Daniulytė]], gamtos mokslų daktarė, biologė.<br />
* iki 1943 m. - [[Gailius Pranas|Pranas Gailius]], dailininkas tapytojas, grafikas.<br />
* apie 1943 m. - mokėsi [[Gaučienė Emilija|Emilija Semenavičiūtė-Gaučienė]], muzikos mokytoja.<br />
* iki 1944 m. - [[Baužinskaitė Aldona|Aldona Baužinskaitė-Kairienė]], poetė, žurnalistė.<br />
* iki 1944 m. - [[Remys Donius|Donius Remys]], poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius.<br />
* iki 1944 m. - [[Danielius Vladas|Vladas Danielius]], pedagogas, konstruktorius.<br />
* 1944 m. - [[Žukas Stasys|Stasys Žukas]], smuikininkas, chorvedys, Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas, lietuviškų dainų šioje šalyje propaguotojas.<br />
* 1944 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1944 m. - [[Adomaitienė Ona|Ona Daukšytė - Adomaitienė]], JAV lietuvių bendruomenės veikėja.<br />
* 1944 m. - [[Miltenienė Emilija|Emilija Juzumaitė - Miltenienė]], pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.<br />
* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Kazys|Kazys Švažas]], skulptorius.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Vytautas|Vytautas Klova]], kompozitorius, pedagogas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.<br />
* 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.<br />
* 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.<br />
* 1945 m. - [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]], dailininkė tekstilininkė, grafikė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. <br />
* 1945 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas.<br />
* (?) 1946 m. - [[Bunkus Alfonsas|Alfonsas Bunkus]], ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas.<br />
* 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas. <br />
* 1948 m. - [[Sabonienė Regina|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.<br />
* 1949 m. - [[Arnastauskienė Eugenija|Eugenija Tamara Musteikytė - Arnastauskienė]], gamtos mokslų daktarė, biologė veterinarė.<br />
* 1949 m. - [[Slavėnienė Irena|Irena Laimutė Gražina Musteikytė - Slavėnienė]], gamtos mokslų daktarė, docentė, Lietuvos morfologų draugijos narė.<br />
* 1949 m. - [[Poškus Dionizas|Dionizas Poškus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1949 m. - [[Kaikarienė Zita|Zita Beinoravičiūtė - Kaikarienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1949 m. - [[Kaikaris Petras|Petras Kaikaris]], chemijos mokslų daktaras.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Dapkus Karolis|Karolis Dapkus]], teatro aktorius.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* nuo 1950 m. - mokėsi [[Skeivys Rimantas|Rimantas Skeivys]], literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras. <br />
* 1950 m. - [[Šiurkus Jonas|Jonas Šiurkus]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1950 m. - [[Stančienė Danutė|Danutė Kačerauskaitė - Stančienė]], pedagogė, šokių ratelių vadovė. Respublikos nusipelniusi mokytoja. <br />
* 1951 m. - [[Juraška Vytautas Pijus|Vytautas Pijus Juraška]], technikos mokslų daktaras.<br />
* 1953 m. - [[Latonaitė Loreta|Loreta Latonaitė]], gydytoja okulistė. <br />
* 1954 m. - [[Nemanienė Bronislava Daliutė|Bronislava Daliutė Velcaitė - Nemanienė]], [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja.<br />
* 1954 m. - [[Norkus Vladislovas Gediminas|Vladislovas Gediminas Norkus]], inžinierius hidrotechnikas, docentas. <br />
* 1954 m. - [[Levickas Antanas|Antanas Levickas]], zoologas, docentas, biologijos mokslų kandidatas.<br />
* 1954 m. - [[Adomavičienė Vida Eugenija|Vida Eugenija Pociūtė-Adomavičienė]], gydytoja okulistė.<br />
* 1954 m. - [[Čerepanovas Jurijus|Jurijus Čerepanovas]], inžinierius radiotechnikas.<br />
* 1954 m. - [[Dulevičius Zenonas|Zenonas Dulevičius]], gydytojas, medicinos mokslų daktaras, docentas. <br />
* 1954-1961 m. - mokėsi [[Kupliauskis Zigmantas|Zigmantas Kupliauskis]], fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* apie 1955 m. - mokėsi [[Gaigalienė Birutė|Birutė Svetlauskaitė - Gaigalienė]], medicinos mokslų daktarė, profesorė<br />
* 1956 m. - [[Dargienė Irutė Zinaida|Zinaida Dargienė]], dailininkė tekstilininkė, pedagogė.<br />
* 1957 m. - [[Girdenis Aleksas|Aleksas Girdenis]], habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.<br />
* 1957 m. - [[Lipskis Arūnas Leonas|Arūnas Leonas Lipskis]], gamtos mokslų daktaras, chemikas.<br />
* 1958 m. - [[Pocius Adomas|Adomas Pocius]], gamtos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Balandis Alfredas|Alfredas Balandis]], technikos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]], poetas, vertėjas.<br />
* 1960 m. - [[Girkontaitė Ramutė|Ramutė Girkontaitė]], poetė.<br />
* 1960 m. - [[Kimtys Liudvikas|Liudvikas Kimtys]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1960 m. - [[Laurinavičius Albertas|Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos valstybinės premijos laureatas. <br />
* 1960 m. - [[Lisaitis Vladas|Vladas Lisinas-Lisaitis]], dailininkas grafikas, akvarelistas, tapytojas, dizaineris.<br />
* 1960 m. - [[Lisinas Helmutas|Helmutas Lisinas]], stalo teniso sporto meistras, klubo „Ping-Pong" vadovas.<br />
* 1960 m. - [[Pocevičiūtė Olga|Olga Pocevičiūtė]], aktorė.<br />
* 1960 m. - [[Vesėliūnas Jonas|Jonas Vesėliūnas]], biomedicinos mokslų daktaras, VU onkologijos instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kelių medicinos mokslinių draugijų narys.<br />
* iki 1960 m. - mokėsi [[Vaitiekūnienė Filomena|Filomena Linčiutė-Vaitiekūnienė]], scenografė, tapytoja.<br />
* 1961-1970 m. - mokėsi [[Linkevičienė Nijolė|Nijolė Linkevičienė]].<br />
* 1961 m. - [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]], docentas, socialinių mokslų daktaras.<br />
* 1961 m. - [[Mikulskis Pranas|Pranas Mikulskis]], fizikos mokslų daktaras.<br />
* 1963 m. - [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]], žurnalistas. <br />
* 1965 m. - [[Liaučius Jonas|Jonas Liaučius]], teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.<br />
* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.<br />
* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.<br />
* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.<br />
* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.<br />
* 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.<br />
* 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.<br />
* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.<br />
* 1980 m. - [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.<br />
* 1983 m. - [[Miliauskaitė Jūratė|Jūratė Miliauskaitė]], estrados dainininkė, grupės „Sekmadienis“ vokalistė, vaikų dainavimo grupių „Linksmasis Do“, „Saulės vaikai“, „Caca“ įkūrėja.<br />
* 1996 m. - [[Bučinskytė Ilona|Ilona Bučinskytė-Strumickienė]], istorijos, kultūros istorijos tyrinėtoja, istorijos mokslų daktarė. <br />
* [[Gedvilas Leonas|Leonas Gedvilas]], filologijos mokslų habilituotas daktaras, pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius.<br />
* [[Granauskas Romualdas|Romualdas Granauskas]], rašytojas.<br />
* [[Liutkus Alfredas|Alfredas Liutkus]], dailėtyrininkas.<br />
* Edgaras Lisinas, choreografas.<br />
* [[Jackaitė Eglė|Eglė Jackaitė]], aktorė. Mokykloje mokėsi 7 metus.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 1919-1999 metų istorija. Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai: Saulės delta, 1999. - 168 p. ISBN 9986-899-39-7<br />
{{reflist}}<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija<br />
*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.<br />
*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.<br />
*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]<br />
<br />
[[Kategorija: Mokyklos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Viktoras_Jermolajevas&diff=36353Viktoras Jermolajevas2012-01-22T12:06:24Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: '''JERMOLAJEVAS VIKTORAS''' (g. 1973 m. Mažeikiuose), gydytojas ortopedas-traumatologas. 1991-2002 m. studijavo Kauno medicinos universitete. Nuo 2001 m. Lietuvos o...</p>
<hr />
<div>'''JERMOLAJEVAS VIKTORAS''' (g. 1973 m. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]), gydytojas ortopedas-traumatologas.<br />
<br />
1991-2002 m. studijavo Kauno medicinos universitete. Nuo 2001 m. Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos narys, nuo 2002 m. Lietuvos artroskopuotojų draugijos narys, nuo 2003 m. Tarptautinės artroskopuotojų draugijos narys (ISAKOS). 2000 m. stažavosi Yale universitete (JAV, Conecticut), 2002 m. Clinique des Cedres (Prancūzija, Toulouse), 2003 m. Lundo universitete (Švedija, Lund ). Nuo 2002 m. dirba Klaipėdos apskr. ligoninėje, Ortopedijos traumatologijos skyriuje ir nuo 2006 m. Vaikų ligoninėje. <br />
<br />
Specializuojasi artroskopinės ir minimalios invazijos chirurgijoje. Atlieka peties sąnario artroskopijas, peties endoprotezavimo, rotatorių susiuvimo, išnirimo, kelio meniskų susiuvimo, kelio sąnario kryžminių raiščių plastikas, alkūnės, čiurnos, klubo sąnarių artroskopijas. Atlieka visas lūžių sintezės operacijas pagal naujausias metodikas. <br />
<br />
[[Kategorija: Medikai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ramanausk%C5%B3_dvaras&diff=36352Ramanauskų dvaras2012-01-22T10:25:43Z<p>78.58.116.97: Nukreipiama į Ramanausko dvaras</p>
<hr />
<div>#redirect [[Ramanausko dvaras]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ukrinai&diff=36351Ukrinai2012-01-22T10:24:17Z<p>78.58.116.97: /* Istorinės žinios */</p>
<hr />
<div>{{kaimai|<br />
pavadinimas = Ukrinai|<br />
foto = Ukrinai.MKE.2006-09-09.jpg|<br />
size = 260px|<br />
pavad = J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"|<br />
seniunija = Židikų|<br />
gyv = 484|<br />
gyvmetai = |<br />
koor = 56° 17' 60 š.pl., 22° 6' 0 r.ilg.|<br />
alt = 78|<br />
|}}<br />
'''UKRINAI''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka [[Kvistė]], rytiniu pakraščiu - [[Varduva]], šiaurės rytuose yra [[Ukrinų miškas]]. Pietuose ribojasi su [[Pocaičiai|Pocaičių]] k. <br />
<br />
Yra [[Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia|Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]] (past. 1857 m.), veikia [[Ukrinų pagrindinė mokykla|pagrindinė mokykla]], medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 488 gyventojai), [[Ukrinų biblioteka|biblioteka]], [[Ukrinų paštas|paštas]], [[Stepono baldai|UAB „Stepono baldai"]], [[Rapsoila|„Rapsoila"]], [[Žemaitijos deguonis|„Žemaitijos deguonis"]], 1997-2006 m. veikė UAB [[Ukrinų duona| „Ukrinų duona"]]. Šalia [[Ukrinų kapinės|kapinių]] stovi [[Gailevičius Steponas|Stepono Gailevičiaus]] sukurtas baudžiavos panaikinimo akmeninis [[Ukrinų koplytstulpis|koplytstulpis]].<br />
<br />
== Gatvės ==<br />
Ukrinuose yra šios gatvės: Liepų (ilgis 0,165 km, asfaltuota/žvyruota), Pakvisčio (0,700 km, asfaltuota), Pocaičių (0,485 km, asfaltuota), Repšių (0,250 km, asfaltuota), Saulės (0,340 km, asfaltuota), Sporto (0,500 km, asfaltuota), Sūdintų (0,250 km, asfaltuota), Taikos (0,900 km, asfaltuota), Vakarų (0,300 km, asfaltuota), Varduvos (0,500 km, ). Bendras gatvių ilgis - 4,390 km.<br />
<br />
== Gyventojai ==<br />
Gyventojų skaičius: 1866 m. - 94 gyv., 1902 m. Ukrinų bajorkaimyje - 59, miestelyje ir malūne - 43 gyv., 1923 m. - 24 ūkiai, 128 gyv., 1972 m. - 143 kiemai, 402 gyv., 1979 m. - 414, 2001 m. - 484 gyv. (236 vyr., 248 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.<br />
<br />
==Istorinės žinios==<br />
Pirmieji rašytiniai duomenys apie Ukrinus yra XVI a. 1585 m. birželio 17 d. buvo įvykdytas Grigorijaus Ukrino prašymas ir apžiūrėti seni žemės riboženkliai (kapčiai) palei Varduvos ir Kvistės upes. Iš kito, 1593 m. dokumento, galima įsitikinti, kad prie Kvistės buvęs Ukrino dvarelis vadinosi '''Pavarduvys'''. XVI a. pabaigoje minimos pavardės Ukrinas, Ukrinaitis, Ukrinovičius. XVII a. Pavarduvio dvarelis nuo savininkų pradėtas vadinti Ukrinais <ref> Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3. </ref>. <br />
<br />
Ukrinai paminėti 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1667 m. dūmų surašyme Ukrinuose nurodyti keturi bajorų ir vienas baudžiauninkų dūmas. Iš Pavarduvio dvarelio atsirado Ukrinų bajorkaimis. Kitame 1690 m. dūmų surašyme Ukrinuose nurodyti tik du, neturintys pavaldinių bajorai – Jurgis Lukavičius ir Jurgis Laškovskis. 1690 m. dūmų surašymas neatitiko faktinio kiemų skaičiaus ir buvo žymiai sumažintas. 1717 m. dūmų tarifuose Ukrinai neminimi. Gal po 1708-1711 m. maro Ukrinuose nebeliko gyventojų. Vėliau Ukrinai atsigavo, 1765 m. juose veikė karčema. 1775 m. dūmų tarifuose Ukrinų bajorkaimyje nurodytos šios šlėktų, neturinčių pavaldinių pavardės: Giniotis Antanas, Girdvainis Juozapas, Lukavičius Petras, Staškovskis Andrius ir Zubavičius Juozapas. Tiktai bajoras Pranciškus Dobševičius Ukrinuose turėjo vieną baudžiauninko dūmą. <br />
<br />
1776 m. dvarininkas Laurynas Pilsudskis Ukrinų bažnytėlei padovanojo 4 valakus žemės. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo konsekruotas, t. y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir [[Bukančiai|Bukančių]] bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (plačiau žr.<br />
[[Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]. 19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista.<br />
<br />
1852-08-08(20) Ukrinai nukentėjo nuo gaisro. Sudegė bažnyčia su varpine, pavargėlių prieglauda (špitolė), karčema ir du gyvenamieji namai. Bažnyčia atstatyta 1857 m. 1861 m. įvedus valsčius, Ukrinai priskirti Židikų valsčiui.<br />
<br />
XIX a. pabaigoje Ukrinų dalis prie bažnyčios pradėta vadinti miesteliu. 1908 m. vasarą Ukrinuose įsteigta vartotojų bendrovė ir atidaryta parduotuvė. Dėl mažos prekių apyvartos ši bendrovė neilgai tegyvavo. 1914 m. Ukrinuose buvo 10 gyvenamųjų kiemų, veikė dvi parduotuvės. <br />
[[Vaizdas:Ukrinai.MKE1.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Ukrinai. Centrinė gatvė]]<br />
<br />
Apie 1915-05-05 Ukrinai atsidūrė vokiečių užimtoje teritorijoje. 1915 m. Ukrinų bajorai retai bevartojo lenkų kalbą, jiems tapo mielesnė lietuviška šnekta. 1919 m. Ukrinuose atidaryta pradinė mokykla, kuri 1923 m. perkelta į [[Bukančiai|Bukančius]]. Nuo 1927 m. Ukrinuose vėl veikė pradinė mokykla. 1930 m. joje mokėsi 55, o 1933 m. – 118 mokinių. 1927 m. pradžioje atidaryta pašto agentūra. <br />
<br />
Lietuvos Respublikos metais buvo Židikų valsčiaus Ukrinų seniūnija. Pokario metais iki 1974 m. Ukrinai buvo apylinkės centras, o naikinant vienkiemius buvo plečiami, kaip kolūkio centrinė gyvenvietė. 1980 m. pastatyti modernūs paslaugų namai (projekto autorius architektas P. Jansonas). Buvo „Tarybinės Žemaitijos" kolūkio centrinė gyvenvietė.<br />
<br />
Ukrinų k., Kvistės kair. krante, palei kelią į Naudvarę, išlikę [[Ramanauskų dvaras|Ramanauskų]], Ganusevičių, Plechavičių dvarelių liekanos.<br />
<br />
2003 m. gegužės 13 d. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro stainių kompleksų sąrašą įrašyta prie Kvistės upės esanti Ukrinų dvaro sodyba (teritorijos plotas - 2,37 ha)(G368K): ponų namas (G368K1), past. 1881 m.; kiaulidė (G368K2), past. XIX a. II p.) ir tvartas (G368K3), past. XIX a. II p.<ref>Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. Į-138</ref>.<br />
<br />
== Etimologija ==<br />
Ukrinų vietovardžio kilmė neabejotinai asmenvardinė. Ukrino pavardė tebėra išlikusi iki šiol. Tačiau šios pavardės kilmė kalbininkams tebėra neaiški.<br />
<br />
== Kiti straipsniai ==<br />
* [[Ukrinų kapinės]]<br />
* [[Ukrinų kaimo II-osios kapinės]]<br />
* [[Ukrinų stačiatikių kapinės]]<br />
<br />
{{reflist}}<br />
<br />
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]<br />
[[Kategorija: Ukrinai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Naudotojas:Lina_Kirkutiene&diff=36252Naudotojas:Lina Kirkutiene2012-01-02T15:54:58Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: {{welcome}}</p>
<hr />
<div>{{welcome}}</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija&diff=35677Merkelio Račkausko gimnazija2011-10-19T19:27:10Z<p>78.58.116.97: /* Žymiausi mokiniai */</p>
<hr />
<div>{{rašomas}}<br />
{{tvarkomas}}<br />
{{Mokykla|<br />
foto = M.Rackausko gimnazija. MKE.JPG|<br />
size = |<br />
pavad = {{PAGENAME}}|<br />
adresas = LT 89223 [[Mažeikiai]], [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 10|<br />
telfaxas = 8-443-26137|<br />
tinklapis = [http://www.rackauskas.lt]|<br />
direktorius = Asta Žukauskienė (nuo 2009-10-01) |<br />
mokiniuskaicius = 652 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
mokytojuskaicius = 53, iš jų 7 ekspertai, 28 metodininkai, 11 vyr. mokyt. <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
klkompl = 25 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
|}} <br />
[[Vaizdas:M.Rackausko gimnazija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|200x|Iš kiemo pusės]]<br />
'''MERKELIO RAČKAUKO GIMNAZIJA''', '''Mažeikių M.Račkausko gimnazija, Mažeikių gimnazija''', '''Mažeikių vidurinė mokykla'''.<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Vidurinė mokykla (1919-11-11 - 1923-07-31), progimnazija (1923-08-01 - 1925-07-31), gimnazija (1925-08-01 - 1930 m.), valdžios gimnazija (1930 m. - 1936-08-31), valstybinė gimnazija (1936-09-01 - 1940-09-30), vidurinė mokykla (1940-10-01 - 1941 m.), gimnazija (1941 - 1944 m.).<br />
<br />
Dar žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija: svarbiausių įvykių datos|Svarbiausių įvykių datos]].<br />
== Mokyklos įkūrimas ==<br />
<br />
Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.<br />
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg|thumb|left|200px|Centriniai gimanzijos rūmai]]<br />
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
<br />
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.<br />
<br />
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.<br />
<br />
Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.<br />
<br />
Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis. <br />
<br />
1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės). Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.<br />
<br />
1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.<br />
<br />
== Progimnazija 1923-1925 m. ==<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu 6 kl. progimnazija 1925-06-15.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių 6 kl. progimnazija, 1925-06-15]]<br />
<br />
1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija. <br />
<br />
Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. - 72, III kl. - 62 mokiniai).<br />
<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]]<br />
<br />
== Gimnazija 1925-1949 m. ==<br />
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.<br />
<br />
1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių). 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. <br />
<br />
Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.<br />
<br />
Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.<br />
<br />
== Vidurinė mokykla 1949-1993 m. ==<br />
1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu.<br />
<br />
1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]).<br />
<br />
== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==<br />
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.<br />
<br />
== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==<br />
1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.<br />
<br />
== Renovacija ==<br />
[[Vaizdas:Gimnazijos renovacija.MKE.2011-05-27.jpg|thumb|right|260px|Gimnazijos renovacija 2011 m.]]<br />
<br />
2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.<br />
<br />
2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>. <br />
<br />
Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.<br />
<br />
== Veikla ==<br />
1924 m. įkurtas literatūros mėgėjų ratelis, 1934 m. - Maironio literatūrininkų būrelis. Gimnazijoje veikia akredituotas Profesinio informavimo taškas, 2010 m. susibūrė vaikinų vokalinis ansamblis [[Brazers|„Brazers"]] (vad. Laimonas Terasius).<br />
<br />
== Mokyklos direktoriai ==<br />
[[Vaizdas:Asta Zukauskiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|230px|Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, 2011 m.]]<br />
<br />
* [[Bimba Petras|Petras Bimba]] (1919-1923) <br />
* [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] (1923-1927) <br />
* [[Vaitkevičius Steponas|Steponas Vaitkevičius]] (1927- 1927-08-01)<br />
* [[Totorius Stasys|Stasys Totorius]] (1927-1933) <br />
* [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]] (1933-1938) <br />
* [[Štuopis Povilas|Povilas Štuopis]] (1938-1940) <br />
* [[Bucevičius Henrikas|Henrikas Bucevičius]] (1940-1941) <br />
* [[Babilius Mykolas|Mykolas Babilius]] (1941-1943)<br />
* [[Sprindys Juozas|Juozas Sprindys]] (1943-1944) <br />
* [[Pupšys Kostas|Kostas Pupšys]] (1945) <br />
* [[Sidabras Jonas (pedagogas)|Jonas Sidabras]] (1945-1946) <br />
* [[Ženova Raisa|Raisa Ženova]] (1946-1949) <br />
* [[Taurusevičius Titas|Titas Taurusevičius]] (1949 01-1949 10 mėn.)<br />
* [[Karpis Stasys|Stasys Karpis]] (1949-1953) <br />
* [[Jundulaitė Kazimiera|Kazimiera Jundulaitė]] (1953-1961) <br />
* [[Virvičienė Liongina|Liongina Virvičienė]] (1961-1968) <br />
* [[Paulauskas Justinas|Justinas Paulauskas]] (1968-1975 ir 1979-1984) <br />
* [[Adakauskas Dionizas|Dionizas Adakauskas]] (1975-1979) <br />
* [[Žiaurinė Mirdza|Mirdza Žiaurienė]] (1984-2009)<br />
* [[Žukauskienė Asta|Asta Žukauskienė]] (nuo 2009 m.)<br />
<br />
== Vicedirektoriai ==<br />
*Vlada Stasiulytė (1923-1926)<br />
*Rene de la Croix (1926-1934)<br />
*Apolinaras Opulskis (1926-1927)<br />
*Antanas Svetlauskas (1931-1932)<br />
*Antanas Januševičius (1934-1939)<br />
*Petras Gaurys (1939-1940)<br />
<br />
== Mokiniai ==<br />
Mokyklą baigė: 1927 m. - 14 (I-oji abiturientų laida), 1928 m. - 10, 1929 m. - 13, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1940 m. - 18 (paskutinė Nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida), 1941 m. - 57.<br />
<br />
* Sonata Jasmontaitė, 2007 m. Kanados Saskatūno mieste vykusioje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnė bronzos medalį<ref>Varkalytė K. Iš Kanados gimnazistė parsivežė bronzos medalį // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 1, 2.</ref>. <br />
* Gintarė Eidimtaitė, vienuoliktokė, 2004 m. laimėjo Italijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko mokytis į Adrijos jūros jungtinį pasaulio koledžą Mančesteryje, kurį baigė ir įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro diplomą <ref> Janina Sučylienė. Gyvenimo universitetas - bendravimas ir rūpinimasis kitais // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 7.</ref>.<br />
* Ieva Nagytė 2010 m. iš valstybinių egzaminų gavo 4 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų. 2010-07-21 dalyvavo Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus LR Vyriausybės rūmuose surengtame priėmime 2010 metų abiturientams, gavusiems tris ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. I. Nagytę į Vyriausybės rūmus lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras [[Džiugelis Vilhelmas|Vilhelmas Džiugelis]].<br />
* Eimantas Abelkis 2011 m. iš valstybinių egzaminų gavo 3 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų iš lietuvių k., biologijos ir chemijos.<br />
Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.<br />
<br />
===Žymiausi mokiniai===<br />
Mokėsi arba baigė.<br />
<br />
* 1919-1922 m. - [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], kompozitorius, dirigentas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Nevardauskas Alfonsas|Alfonsas Nevardauskas]], spaudos bendradarbis, visuomenininkas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Reivytis Vytautas|Vytautas Reivytis]], policijos pareigūnas, žurnalistas, spaudos darbuotojas. <br />
* 1922 m. - [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], provizorė.<br />
* 1922-1928 m. - mokėsi [[Nagius Juozas|Juozas Nagius]], pedagogas, muziejininkas.<br />
* 1923 m. - [[Andriuška Kazimieras|Kazimieras Andriuška]], kunigas.<br />
* 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.<br />
* 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.<br />
* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.<br />
* 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.<br />
* 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.<br />
* 1928 m. - [[Pūnis Vladas|Vladas Pūnis]], pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės"]] įkūrėjas, gydytojas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Umbražiūnas Zigmas|Zigmas Umbražiūnas]], žurnalistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Vilimas Liudas|Liudas Vilimas]], dailininkas grafikas, akvarelistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Šaulys Kipras|Kipras Šaulys]], dailininkas grafikas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]], kunigas, visuomenininkas.<br />
* 1929 m. - [[Remys Bronius|Bronius Remys]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1929 m. - [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]], buvęs dviejų institutų rektorius, gyveno JAV.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Gedgaudas Vytautas|Vytautas Gedgaudas]], žurnalistas.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Januta Kazys|Kazys Januta]], teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. <br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], literatas, politinis kalinys. <br />
* apie 1930 m. - mokėsi [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], farmacininkė provizorė. <br />
* 1930 m. - [[Rataiškis Vaclovas|Vaclovas Ratas-Rataiškis]], dailininkas grafikas. <br />
* 1930 m. - [[Remys Juozas|Juozas Remys]], pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos kariuomenės karininkas. <br />
* 1930 m. - [[Kęsgaila-Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila-Kenstavičius]], teisininkas.<br />
* 1930 m. - [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]], Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas.<br />
* apie 1930-1932 m. - [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė]], poetė neoromantikė, dailininkė.<br />
* 1933 m. - [[Plenys Kazys|Kazys Plenys]], Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas. <br />
* 1933 m. - [[Osteika Antanas|Antanas Osteika]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1934 m. - [[Mažonas Kazys|Kazys Mažonas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras. <br />
* 1934 m. - [[Laučis Augustinas|Augustinas Laučis]], gydytojas. <br />
* 1934 m. - [[Tautvaišas Povilas (1916)|Povilas Tautvaišas]], lietuvių šachmatų meistras.<br />
* 1935-1938 m. - mokėsi [[Čepys Albinas|Albinas Čepys]], architektas.<br />
* apie 1935-1939 m. - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]], muzikologas, pedagogas, radijo laidų vedėjas.<br />
* 1938 m. - [[Maskolenka Jonas|Jonas Maskolenka]], Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių rinktinės ir vietos rinktinės narys.<br />
* 1939 m. - [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]], gydytoja chirurgė. <br />
* 1939 m. - [[Trigubovas Avsejus|Avsejus Trigubovas]], diplomatas.<br />
* apie 1940 m. - [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, pedagogas.<br />
* apie 1940 m. - mokesi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* 1940 m. - [[Lipskis Antanas|Antanas Lipskis]], medicinos mokslų daktaras, poetas, dailininkas, gyveno JAV.<br />
* 1940 m. - [[Žilėnas Alfonsas|Alfonsas Žilėnas]], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas. <br />
* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.<br />
* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas. <br />
* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.<br />
* 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas. <br />
* 1942 m. - [[Mikailienė Eugenija|Eugenija Ganusevičiūtė-Mikailienė]], technikos mokslų daktarė, chemikė.<br />
* 1943 m. - [[Jonušas Antanas|Antanas Jonušas]], monsinjoras, gyveno Romoje, Vatikane.<br />
* 1943 m. - [[Daniulytė Genovaitė|Genovaitė Daniulytė]], gamtos mokslų daktarė, biologė.<br />
* 1943 m. - [[Žukas Stasys|Stasys Žukas]], smuikininkas, chorvedys, Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas, lietuviškų dainų šioje šalyje propaguotojas.<br />
* iki 1943 m. - [[Gailius Pranas|Pranas Gailius]], dailininkas tapytojas, grafikas.<br />
* apie 1943 m. - mokėsi [[Gaučienė Emilija|Emilija Semenavičiūtė-Gaučienė]], muzikos mokytoja.<br />
* iki 1944 m. - [[Baužinskaitė Aldona|Aldona Baužinskaitė-Kairienė]], poetė, žurnalistė.<br />
* iki 1944 m. - [[Remys Donius|Donius Remys]], poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius.<br />
* iki 1944 m. - [[Danielius Vladas|Vladas Danielius]], pedagogas, konstruktorius.<br />
* 1944 m. - [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1944 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1944 m. - [[Adomaitienė Ona|Ona Daukšytė - Adomaitienė]], JAV lietuvių bendruomenės veikėja.<br />
* 1944 m. - [[Miltenienė Emilija|Emilija Juzumaitė - Miltenienė]], pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.<br />
* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Kazys|Kazys Švažas]], skulptorius.<br />
* 1945 m. - [[Klova Vytautas|Vytautas Klova]], kompozitorius, pedagogas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.<br />
* 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.<br />
* 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.<br />
* 1945 m. - [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]], dailininkė tekstilininkė, grafikė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. <br />
* 1946 m. - [[Bunkus Alfonsas|Alfonsas Bunkus]], ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas.<br />
* 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1947 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas. <br />
* 1948 m. - [[Sabonienė Regina|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.<br />
* 1949 m. - [[Arnastauskienė Eugenija|Eugenija Tamara Musteikytė - Arnastauskienė]], gamtos mokslų daktarė, biologė veterinarė.<br />
* 1949 m. - [[Slavėnienė Irena|Irena Laimutė Gražina Musteikytė - Slavėnienė]], gamtos mokslų daktarė, docentė, Lietuvos morfologų draugijos narė.<br />
* 1949 m. - [[Poškus Dionizas|Dionizas Poškus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1949 m. - [[Kaikarienė Zita|Zita Beinoravičiūtė - Kaikarienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1949 m. - [[Kaikaris Petras|Petras Kaikaris]], chemijos mokslų daktaras.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Dapkus Karolis|Karolis Dapkus]], teatro aktorius.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* nuo 1950 m. - mokėsi [[Skeivys Rimantas|Rimantas Skeivys]], literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras. <br />
* 1950 m. - [[Šiurkus Jonas|Jonas Šiurkus]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1950 m. - [[Stančienė Danutė|Danutė Kačerauskaitė - Stančienė]], pedagogė, šokių ratelių vadovė. Respublikos nusipelniusi mokytoja. <br />
* 1951 m. - [[Juraška Vytautas Pijus|Vytautas Pijus Juraška]], technikos mokslų daktaras.<br />
* 1953 m. - [[Latonaitė Loreta|Loreta Latonaitė]], gydytoja okulistė. <br />
* 1954 m. - [[Nemanienė Bronislava Daliutė|Bronislava Daliutė Velcaitė - Nemanienė]], [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja.<br />
* 1954 m. - [[Norkus Vladislovas Gediminas|Vladislovas Gediminas Norkus]], inžinierius hidrotechnikas, docentas. <br />
* 1954 m. - [[Levickas Antanas|Antanas Levickas]], zoologas, docentas, biologijos mokslų kandidatas.<br />
* 1954 m. - [[Adomavičienė Vida Eugenija|Vida Eugenija Pociūtė-Adomavičienė]], gydytoja okulistė.<br />
* 1954 m. - [[Čerepanovas Jurijus|Jurijus Čerepanovas]], inžinierius radiotechnikas.<br />
* 1954 m. - [[Dulevičius Zenonas|Zenonas Dulevičius]], gydytojas, medicinos mokslų daktaras, docentas. <br />
* 1954-1961 m. - mokėsi [[Kupliauskis Zigmantas|Zigmantas Kupliauskis]], fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* apie 1955 m. - mokėsi [[Gaigalienė Birutė|Birutė Svetlauskaitė - Gaigalienė]], medicinos mokslų daktarė, profesorė<br />
* 1956 m. - [[Dargienė Irutė Zinaida|Zinaida Dargienė]], dailininkė tekstilininkė, pedagogė.<br />
* 1957 m. - [[Girdenis Aleksas|Aleksas Girdenis]], habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.<br />
* 1957 m. - [[Lipskis Arūnas Leonas|Arūnas Leonas Lipskis]], gamtos mokslų daktaras, chemikas.<br />
* 1958 m. - [[Pocius Adomas|Adomas Pocius]], gamtos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Balandis Alfredas|Alfredas Balandis]], technikos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]], poetas, vertėjas.<br />
* 1960 m. - [[Girkontaitė Ramutė|Ramutė Girkontaitė]], poetė.<br />
* 1960 m. - [[Kimtys Liudvikas|Liudvikas Kimtys]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1960 m. - [[Laurinavičius Albertas|Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos valstybinės premijos laureatas. <br />
* 1960 m. - [[Lisaitis Vladas|Vladas Lisinas-Lisaitis]], dailininkas grafikas, akvarelistas, tapytojas, dizaineris.<br />
* 1960 m. - [[Lisinas Helmutas|Helmutas Lisinas]], stalo teniso sporto meistras, klubo „Ping-Pong" vadovas.<br />
* 1960 m. - [[Pocevičiūtė Olga|Olga Pocevičiūtė]], aktorė.<br />
* 1960 m. - [[Vesėliūnas Jonas|Jonas Vesėliūnas]], biomedicinos mokslų daktaras, VU onkologijos instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kelių medicinos mokslinių draugijų narys.<br />
* iki 1960 m. - mokėsi [[Vaitiekūnienė Filomena|Filomena Linčiutė-Vaitiekūnienė]], scenografė, tapytoja.<br />
* 1961-1970 m. - mokėsi [[Linkevičienė Nijolė|Nijolė Linkevičienė]].<br />
* 1961 m. - [[Dermontas Julius|Julius Dermontas]], docentas, socialinių mokslų daktaras.<br />
* 1961 m. - [[Mikulskis Pranas|Pranas Mikulskis]], fizikos mokslų daktaras.<br />
* 1963 m. - [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]], žurnalistas. <br />
* 1965 m. - [[Liaučius Jonas|Jonas Liaučius]], teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.<br />
* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.<br />
* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.<br />
* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.<br />
* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.<br />
* 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.<br />
* 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.<br />
* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.<br />
* 1980 m. - [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.<br />
* 1983 m. - [[Miliauskaitė Jūratė|Jūratė Miliauskaitė]], estrados dainininkė, grupės „Sekmadienis“ vokalistė, vaikų dainavimo grupių „Linksmasis Do“, „Saulės vaikai“, „Caca“ įkūrėja.<br />
* 1996 m. - [[Bučinskytė Ilona|Ilona Bučinskytė-Strumickienė]], istorijos, kultūros istorijos tyrinėtoja, istorijos mokslų daktarė. <br />
* [[Gedvilas Leonas|Leonas Gedvilas]], filologijos mokslų habilituotas daktaras, pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius.<br />
* [[Granauskas Romualdas|Romualdas Granauskas]], rašytojas.<br />
* [[Liutkus Alfredas|Alfredas Liutkus]], dailėtyrininkas.<br />
* Edgaras Lisinas, choreografas.<br />
* [[Jackaitė Eglė|Eglė Jackaitė]], aktorė. Mokykloje mokėsi 7 metus.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 1919-1999 metų istorija. Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai: Saulės delta, 1999. - 168 p. ISBN 9986-899-39-7<br />
{{reflist}}<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija<br />
*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.<br />
*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.<br />
*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]<br />
<br />
[[Kategorija: Mokyklos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Rezistencija&diff=35501Rezistencija2011-09-16T19:21:54Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Mazeikiu kapines.MKE.2008-11-08.jpg|thumb|right|260px|Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų Antano Apulskio, Stepono Barausko ir Henriko Jarušausko kapas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]] šalia tremtinių kryžiaus]]<br />
[[Vaizdas:Krakiai. Paminklas partizanams.jpg|thumb|right|260px|[[Krakiai]]. Paminklas 1948-01-07 Milių bunkeryje (miške) žuvusiems Žemaičių apygardos partizanamas: Alkos rinktinės štabo nariui, grupės vadui Albertui Švažui - Vanagui, g. 1918 m. ir Pranui Šiuipiui, g. 1922 m.<br />
]]<br />
[[Vaizdas:Miliu bunkeris.MKE.2010-04-30.jpg|thumb|right|260px|Kryžius Milių bunkerio vietoje]]<br />
[[Vaizdas:Gauryliai.MKE.2011-08-02.JPG|thumb|right|260px|Paminklas žuvusiems partizanams J.Girdvainio sodyboje [[Gauryliai|Gaurylių]] k.]]<br />
'''1944-1953 M. MAŽEIKIŲ RAJONE ŽEMAIČIŲ APYGARDOS PARTIZANŲ VYKUSIŲ MŪŠIŲ IR KAUTYNIŲ SU SOVIETŲ REPRESINĖMIS STRUKTŪROMIS SĄRAŠAS'''<br />
<br />
* 1945 m. kovo 19 d. mūšyje nukautas saugumo organų operatyvinis įgaliotinis J.P. Apivala.<br />
* 1945 m. birželio 10 d. Sedos vls. [[Plinkšiai|Plinkšių]] miške buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija, kurioje dalyvavo Leningrado fronto kariuomenės kuopa, stribai ir milicija. Operacijos metu žuvo aštuoni partizanai. <br />
* 1945 m. liepos 6 d. netoli [[Tirkšliai|Tirkšlių]] miestelio esančiame miške karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti aštuoni J. Ukso būrio partizanai.<br />
* 1945 m. rugpjūčio 4 d. NKVD kariuomenės 261-ojo pulko kareiviai karinės-čekistinės operacijos metu šukuodami Viekšnių vls. [[Ramoniškės|Ramoniškių]] k. apylinkės mišką susidūrė su keturiais partizanais. Partizanai buvo nukauti. Du žuvę partizanai priklausė Ukso būriui.<br />
* 1945 m. rugpjūčio 7 d. Marčių miške susišaudyme nukauti vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko , 4-osios šaulių kuopos kareiviai: Lapin (27 m.) ir Gudko (25 m.).<br />
* 1945 m. spalio 5 d. mūšyje nukautas vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareivis Kuzmin.<br />
* 1945 m. spalio 9 d. [[Sedos giria|Sedos girios]] apylinkėse prie Žemalės žuvo broliai Antanas, Petras ir Povilas Arlauskai. Tų pačių metų gruodžio 15 d. rytą jie buvo pašarvoti [[Pievėnų bažnyčia|Pievėnų bažnyčioje]], o vakare palaidoti [[Pievėnų kapinės|Pievėnų kapinėse]], tačiau kapavietėje nurodytos visai kitos pavardės. Kol kas brolių žūties aplinkybės dar nėra žinomos <ref> Marija Steponytė. Surasta dar viena laisvės kovų dalyvių žūties vieta // Santarvė. - 2010. - Gegužės 8. - Nr. 50. - P. 3.</ref>. <br />
* 1946 m. balandžio 13 d. buvo apsupta Tirkšlių k. gyvenančių Barauskų sodyba ir nušauti broliai Marcelis (g. 1913 m.) ir Bonifacas (g. 1910 m.) Barauskai. Žuvusieji tuoj pat buvo atvežti į Tirkšlių turgavietę, pasodinti ant grindinio ir storomis virvėmis pririšti prie stulpų, prie kurių buvo rišami arkliai. Po kelių parų vyrų palaikai buvo slapčia nuvežti į Tirkšlių pušyną ir užkasti. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, brolių palaikai buvo iškasti ir perlaidoti Tirkšlių kapinėse. Žūties vietą išsiaiškino rajono Politinių kalinių sąjungos pirmininkas Albertas Ruginis ir muziejininkas Algimantas Muturas.<ref>Marija Steponytė. Surasta dar viena laisvės kovų dalyvių žūties vieta // Santarvė. - 2010. - Gegužės 8. - Nr. 50. - P. 3.</ref>. <br />
* 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių k. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).<br />
* 1946 m. rugsėjo 18 d. mūšyje nukautas Sedos valsčiaus liaudies gynėjų būrio narys S.T. Babchin.<br />
* 1946 m. Tirkšlių vls. nukauti 6 partizanai. 1947 m. sausio 4 d. suimti iš to paties būrio Krakauskas Pranas ir Čaplinkskas Juozas.<br />
* 1947 m. birželio 23 d. Viekšnių vls. [[Purvėnai|Purvėnų]] k. du MGB agentai nužudė keturis Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanus: Apulskį Antaną, Jono - Ancį, g. 1908 m. Telšių aps. Nevarėnų vls., Nerimdaičių k.; Barauską Steponą, Mykolo - Riterį, g. 1921 m. Telšių aps. Alsėdžių vls., Šarnelės k.; Jarušauksą Henriką, Beno - Žaibą, g. 1928 m. Viekšnių miest., mirė sužeistas; Volchod Henriką (vokietis), g. 1918 m.<br />
* 1947 m. rugpjūčio 5 d. mūšyje nukaustas kareivis Michnev.<br />
* 1947 m. rugpjūčio 6 d. Židikų vlsč. MGB, gavę žinių, nuvyko į Vadagių kaimą, kur Viktoro Gedučio sodybos daržinėje rado besiilstančius vyrus rusų karininkų uniformomis. Tuoj iškvietė pagalbon Židikų garnizono kareivius. Susišaudymo metu nukautas „Alkos" rinktinės vado adjutantas „Žaibo" būrio vadas Bronius Gricius-Diedukas, gimęs 1916 m. Jo kūnas keletą dienų gulėjo pamestas Židikų stribyno kieme. Manoma, kad vėliau jis buvo įmestas į pelkę. Antrasis partizanas, Juozas Ulskis, šaudymo metu užsidegus daržinei, išbėgo ir buvo paimtas į nelaisvę gyvas. 2011 m. vasarą B. Griciaus žuvimo vietoje, finansuojant Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrui, pastatytas Atminimo ženklas. Be B. Griciaus, įamžinti dar penki Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai - Gricaičių k. 1947-02-04 žuvęs Izidorius Matutis, Grūstės kaimo ir malūno prieigose žuvę: 1947-04-12 - Kazimieras Visockas (g. 1907 m.), 1951-06-01 - Juozas Lazdauskas-Vanagas (g. 1927 m.), Justina Balsienė (Domarkaitė) - Kregždutė (g. 1925 m.), Jonas Strazdauskas-Perkūnas (g. 1930 m.).<ref> Albertas Ruginis. Laimės žiburio atgarsiai Renave // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 16. - Nr. 71. - P. 10, 13.</ref>.<br />
* 1947 m. rugpjūčio 14 d. Sedos vls. Galvyčių k. netoli J. Gusčio sodybos per susirėmimą su operatyvine-karine grupe žuvo 3 Alkos rinktinės partizanai: Rimkūnas Stasys, Jono-Atrama, Bratkus, g. 1928 m. Sedos vls. Paežerės k., grupės vadas ir Alkos rinktinės štabo ryšininkas; Petrauskas Augustinas, Zuzanos - Švogeris, Nemunas, Bratkus, g. 1925 (1926) m. Sedos vls. Užežerės k., Sedos būrio vadas; Vizgaudis Boleslovas, Aleksandro - Raitelis, g. 1926 (1928) m. Sedos vls. Domėnų k., grupės vadas.<br />
* 1948 m. rugpjūčio 6 d. Dūmaičių k. Daginės k. miške MGB Mažeikių aps. sk. agentų smogikų specialioji grupė nukovė keturis Alkos rinktinės štabo narius: Venckų Kazį, Kazio - Adomaitį, g. 1914 m. Ylakių vls. Gailaičių k., Alkos rinktinės vadą; Jakumą Juozą, Adomo - Spalį, g. 1911 m. rinktinės vado pavaduotoją ir Sedos kuopos vadą; Gerulskį Feliksą - Bijūnėlį, g. 1925 m., Tirkšlių vls. Žemalės k., Tirkšlių kuopos vadą; Strazdauską Kazį - Pilėną, g. Sedos vls. Skuodo-Ketūnų k., Žemalės būrio vadą.<br />
* 1949 m. balandžio 28 d. MGB Tryškių vls. posk. 16-os stribų paieškos grupei škuduodama [[Birbiliškės miškas|Birbiliškės mišką]] aptiko partizanų bunkerį. Susišaudymo metu buvo nukauti du partizanai: Šapkūnas Ignas, Prano - Buržujus, Meistras, g. 1918 m. Palangos m., Šatrijos rinktinės vadas, leitenantas, partizanų gretose nuo 1944 m. Iš pradžių vadovavo Nevarėnų partizanų būriui, vėliau buvo Šatrijos rinktinės štabo viršininku, paskutiniu metu rinktinės vadas; Gureckas, gyv. Nevarėnų vls. Kautynių metu nukauti trys stribai.<br />
* 1949 m. birželio 11 d. mušyje nukautas kareivis Bogdanov.<br />
* 1949 m. birželio 6-11 d. MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko ir MGB Viekšnių vls. posk. operatyvinės grupės pajėgomis vykdyta karinė-čekistinė operacija Purvių ir Ramoniškių miške, esančiame ties Mažeikių aps. Viekšnių vls. ir Kuršėnų aps. Papilės vls. sankirta. Operacijos metu buvo likviduotas Šatrijos rinktinės Prano Belecko vadovaujamas Vyčio partizanų būrys. Nukauti aštuoni partizanai: 1949 m. birželio 6 d. žuvo penki partizanai: Čijunskis Antanas, Jono - Meška, g. 1902 m. Tryškių vls. Degimų k.; Šiurkus Petras, Katrės - Labutis, g. 1921 m. Papilės vls. Avižlių k.; Šiurkus Pranas, Antano - Kalvis, g. 1927 m. Kuršėnų aps. Tryškių vls. Užpelkių k.; Šiuša Stanislovas, Jono - Elnias, g. 1923 m. Viekšnių vls. Ramoniškių k.; Rimkus Adomas - Jokūbas, g. 1927 m., gyv. Tryškių vls. 1949 m. birželio 11 d. žuvo trys partizanai: Beleckis Pranas, Vinco - Malūnininkas, g. 1921 m. Kuršėnų aps. Kruopių vls. Apušroto k., būrio vadas; Šidlauskas Jonas, Jono - Šalmas, g. 1928 m. Viekšnių vls. Uogiškių k.; Dimša Stasys - Raitelis, g. 1928 m. Tryškių vls. Kairiškių k. Operacijos metu žuvo 1 kareivis.<br />
* 1949 m. gruodžio 27 d. Tirkšlių vls. [[Gauryliai|Gaurylių]] k. gyventojo Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių aps. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų grupė nukovė Šatrijos partizanus: Kačinską Jeronimą, Petronėlės - Taifūną, g. 1921 m. Telšių aps. Nevarėnų vls. Balėnėlių k., Nevarėnų kuopos vadas; Kačinską Praną, Petronėlės - Ūkvedį, g. 1927 m. Nevarėnų vls. Balėnėlių k. Šliterio Ugo - Kaizeris (vokietis), apie 40 m. amžiaus.<br />
* 1951 m. birželio 1 d. MGB Sedos r. sk. operatyvinė grupė Sedos raj. [[Grūstė|Grūstės]] k. karinės operacijos metu nukovė 3 partizanus: Lazdauską Juozą - Vanagą, g. 1927 m., būrio vadą; Strazdauską Joną - Perkūną; Balčienę Janiną - Kregždutę, g. 1925 m.<br />
* 195 m. vasario 3 d. susišaudyme Pašilių k., Tautvydienės ūkyje, nukautas Sedos liaudies gynėjų būrio narys S. J. Jonaitis (27 m.). <br />
* 1954 m. rugpjūčio 26 d. [[Spurganai|Spurganų]] k. KGB Mažeikių raj. sk. stribų vykdytos karinės - čekistinės operacijos metu žuvo trys partizanai: Bieliauskas Leonardas, Antano - Jūra, g. 1928 m. Tirkšlių vls. Geidžių k. grupės vadas; Bieliauskienė Julija, Alekso, g. 1932 m. Tirkšlių vls. Jautakių k.; Klemenienė Zofija, Jono - Jurgis, g. 1915 m. Tirkšlių vls. Žemalės k. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
<small><br />
* Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centras: 2006-06-13 Nr. 23R-27.<br />
* Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos. Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 40.<br />
</small><br />
<br />
[[Kategorija: Istorija]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Sedos_vals%C4%8Dius&diff=35212Sedos valsčius2011-08-22T08:34:48Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: {{rašomas}} '''SEDOS VALSČIUS''' == Viršaičiai == * Bieliauskas, 1932 m. Kategorija: valdymas</p>
<hr />
<div>{{rašomas}}<br />
<br />
'''SEDOS VALSČIUS'''<br />
<br />
== Viršaičiai ==<br />
* Bieliauskas, 1932 m.<br />
<br />
[[Kategorija: valdymas]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Lai%C5%BEuvos_vals%C4%8Dius&diff=35211Laižuvos valsčius2011-08-22T08:32:21Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: '''LAIŽUVOS VALSČIUS''' == Viršaičiai == * B. Liutkus, 1932 m. Kategorija: Valdymas</p>
<hr />
<div>'''LAIŽUVOS VALSČIUS'''<br />
<br />
== Viršaičiai ==<br />
* B. Liutkus, 1932 m.<br />
<br />
[[Kategorija: Valdymas]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_S%C4%85j%C5%ABdis&diff=34831Mažeikių Sąjūdis2011-08-12T15:16:14Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Mazeikiu sajudis.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|210px|Pastatas, kuriame 1988-1998 m. buvo Sąjūdžio būstinė Mažeikiuose]]<br />
[[Vaizdas:Lenta.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|210px|Lenta prie pastato, kuriame buvo Mažeikių Sąjūdžio būstinė]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu Sajudis. MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|210px|Paminklinė lenta prie „Gabijos gimnazijos": „Čia 1988 m. prasidėjo Mažeikių Sąjūdis. Mažeikių Sąjūdžio taryba 2008"]]<br />
[[Vaizdas:Azuoliukas sajudzio 10 m.MKE.2007-09-27.jpg|thumb|right|210px|Ąžuolas Lietuvos Sąjūdžio 10-mečiui prie [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]]. LS Mažeikių skyriaus Taryba, 1998 m.]]<br />
'''MAŽEIKIŲ SĄJŪDIS''', Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyrius. <br />
<br />
1988-09-25 įkurta Mažeikių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios pagrindu vėliau buvo išrinkta pirmoji Mažeikių Sąjūdžio taryba: Olga Alibajeva, Aelita Letukaitė, Liuda Kalpokaitė, Virginijus Juodis, Gintaras Berenis, Raimondas Daukantas, Vytautas Tervydis, Juozas Liutkus, Henrikas Štaudė, Jonas Songaila, Karolis Galinis, Algirdas Žiurlys, pirmininkė [[Ruginienė Irena|Irena Šimanauskienė]] (dab. Ruginienė). Pirmoji simbolinė Mažeikių Sąjūdžio tarybos susibūrimo vieta - prie tremtinių kryžiaus [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]. Iš pradžių Sąjūdžio aktyvistai, kol neturėjo savo būstinės, rinkdavosi Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar [[Gabijos gimnazija|„Gabijos gimnazija]]); čia įvyko pirmasis Sąjūdžio susitikimas su rajono gyventojais. 1991-02-23 Sąjūdžio pirmininku tapo Stanislovas Zakas, nuo 1992 m. rugpjūčio iki 1995 m. - Jadvyda Bičkuvienė, nuo 1995 m. rugsėjo iki 2008-03-30 Antanas Poškus<br />
<br />
Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per trisdešimt Sąjūdžio rėmimo grupių (anksčiausiai buvo įkurta Sedoje). Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Kitas grupes - Antanas Gaurilavičius, Gintaras Berenis ir Rita Lidžiūtė, Olga Alibajeva ir daugelis kitų, aktyviai rėmusių Sąjūdį. Savarankiškai veikė Sąjūdžio skyriai Sedoje, Židikuose ir Tirkšliuose, aktyvūs buvo Žemalės sąjūdiečiai<br />
<br />
Sąjūdžio judėjimo pagrindinis siekis buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. Mažeikiuose ėmė kurtis visuomeninės oraganizacijos: skautai, [[Mažeikių tremtinių klubas|tremtinių klubas]], Žalieji, Darbininkų sąjunga.<br />
<br />
Sąjūdžio Tarybos nariai bendravo su visuomene, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Įkūrė Sąjūdžio komisiją darbui su visuomene, turėjo informacinę komisiją ryšiams su kaimais, miesto grupėmis, Šiaulių, Klaipėdos bei kitais rajonais. Mažeikiškiai sąjūdiečiai gabeno spaudą, rinko medžiagą apie partizanus, leido laikraštį [[Žemaičių kraštas|„Žemaičių kraštas"]].<br />
<br />
Dabar Sąjūdis tūrėtų būti akcentuojamas kaip aktyvių žmonių bendruomenė, skatinanti pilietinį aktyvumą, puoselėjantį gimtąją kalbą, etninę kultūrą, dorovines ir šeimos vertybes.<br />
<br />
== Svarbesnės datos ==<br />
* 1988-10-03 miesto stadione surengtas pirmasis Mažeikių sąjūdžio mitingas.<br />
* 1988-11-13 suplevesuoja Trispalvė ant banko pastato.<br />
* 1989 m. išleidžiamas Mažeikių Sąjūdžio laikraštris „Žemaičių kraštas", kuris su pertrūkiais ėjo iki 1993 m.<br />
* 1991-01-24 Mažeikiuose, prie „Durbės" kino teatro surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos pervestos į Lietuvos Nepriklausomybės fondą.<br />
* Nuo 1992 rugpjūčio iki 1995 m. Sąjūdžiui vadovavo Jadvyga Bičkuvienė<br />
* 2008-09-27 prie „Gabijos" gimnazijos atidengta Atminimo lenta, skirta Mažeikių Sąjūdžio 20-mečiui paminėti. <br />
* 2009-01-13 Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus taryba Mažeikių muziejui padovanojo Sąjūdžio dvidešimties metų jubiliejui atminti skirtą medalį.<br />
<br />
== Židikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė ==<br />
Įkurta 1988 m. Jai priklausė B. Kietelytė, S. Norkus, R. Lukoševičienė, J. Sidabrienė, V. Sidabras, I. Vilimas, A. Lukoševičius, R. Valantytė, F. Juodikienė,L. Kocys. Grupės pirmininke buvo išrinkta Dalia Perminienė. Sąjūdžiui tik prasidėjus, V. Sidabras iš vietinių židikiškių buvo girdėjęs, kad miestelyje stovėjęs paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Tą pačią Sąjūdžio suvažaivimo dieną (1988 m. spalio mėn.) jis ėmėsi žygių surasti išardyto ir paslėpto paminklo dalis. Menamoje vietoje suradęs paminklo pėdsakus, atkasimo darbuose dalyvavo aukštesniųjų klasių mokiniai , J. Sidabrienė, Stasys Norkus, Julius Žutautas. Pastarasis traktoriumi ir ištraukė iš atkastos duobės paminklo likučius. V. Sidabras kreipėsi į rajono Sąjūdį, kad padėtų atstatyti paminklą. Paminklo projektą padarė rajono architektas Henrikas Štaudė, rajono valdžia paskyrė paminklui vietą Židikų centre. Ant paminklo pavaizduota Lietuvos simbolika ir pagrindiniai akcentai: Vytis, lenta su datomis, Vytauto Didžiojo ženklai, Gedimino stulpai ir Vyčio kryžius. Visus šiuos akcentus iš bronzos pagamino Klaipėdos dailės kombinatas. Paminklo atstatymo darbus finansavo Mažeikių rajono savivaldybė, 1,5 tūkst. rub. skyrė Židikų kolūkis. Darbams vadovavo Vytautas Sidabras. Paminklas buvo 5,5 m aukščio, tad jo pamatams reikėjo iškasti gilią duobę. betonavimo darbus atliko kolūkio statybos brigada. 1989 m. vasario 16 d. vyjko paminklo atidengimo iškilmės. Iškilmėms programos scenarijų rašė mokytoja Bronė Kietelytė, programą ruošė mokyt. regina Lukoševičienė ir Bronė Kietelytė. Paminklą pašventino kun. Antanas Gylys <ref>Užrašė prisiminimus Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos jaunieji kraštotyrininkai, 2011-01-04</ref>.<br />
<br />
{{reflist}}<br />
<small><br />
* Malūkas V. Sąjūdžio 20-mečio atminimo medalis - muziejui // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 1.<br />
* Mineikytė N. Sąjūdis - tai tautos imunitetas // Santarvė. - 2008. - Rugsėjo 30. - Nr. 109. - P. 1-2.<br />
* Mineikytė N. Sąjūdžio dvidešimtmetis rajone paminėtas kukliai, bet nuoširdžiai // Santarvė. - 2008. - Birželio 5. - Nr. 62. - P. 1-2.<br />
</small><br />
<br />
[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija&diff=34776Merkelio Račkausko gimnazija2011-08-12T11:26:14Z<p>78.58.116.97: /* Žymiausi mokiniai */</p>
<hr />
<div>{{rašomas}}<br />
{{tvarkomas}}<br />
{{Mokykla|<br />
foto = M.Rackausko gimnazija. MKE.JPG|<br />
size = |<br />
pavad = {{PAGENAME}}|<br />
adresas = LT 89223 [[Mažeikiai]], [[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 10|<br />
telfaxas = 8-443-26137|<br />
tinklapis = [http://www.rackauskas.lt]|<br />
direktorius = Asta Žukauskienė (nuo 2009-10-01) |<br />
mokiniuskaicius = 652 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
mokytojuskaicius = 53, iš jų 7 ekspertai, 28 metodininkai, 11 vyr. mokyt. <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
klkompl = 25 <small>(2009/2010 m.m.)</small>|<br />
|}} <br />
[[Vaizdas:M.Rackausko gimnazija.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|200x|Iš kiemo pusės]]<br />
'''MERKELIO RAČKAUKO GIMNAZIJA''', '''Mažeikių M.Račkausko gimnazija, Mažeikių gimnazija''', '''Mažeikių vidurinė mokykla'''.<br />
== Statusas ==<br />
<br />
Vidurinė mokykla (1919-11-11 - 1923-07-31), progimnazija (1923-08-01 - 1925-07-31), gimnazija (1925-08-01 - 1930 m.), valdžios gimnazija (1930 m. - 1936-08-31), valstybinė gimnazija (1936-09-01 - 1940-09-30), vidurinė mokykla (1940-10-01 - 1941 m.), gimnazija (1941 - 1944 m.).<br />
<br />
Dar žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija: svarbiausių įvykių datos|Svarbiausių įvykių datos]].<br />
== Mokyklos įkūrimas ==<br />
<br />
Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.<br />
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]<br />
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]<br />
<br />
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.<br />
<br />
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.<br />
<br />
Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.<br />
<br />
Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis. <br />
<br />
1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės). Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.<br />
<br />
1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.<br />
<br />
== Progimnazija 1923-1925 m. ==<br />
<br />
1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija. <br />
<br />
Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. - 72, III kl. - 62 mokiniai).<br />
<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]]<br />
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]]<br />
<br />
== Gimnazija 1925-1949 m. ==<br />
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.<br />
<br />
1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių). 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. <br />
<br />
Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.<br />
<br />
Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.<br />
<br />
== Vidurinė mokykla 1949-1993 m. ==<br />
1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu.<br />
<br />
1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]).<br />
<br />
== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==<br />
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.<br />
<br />
== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==<br />
1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.<br />
<br />
== Renovacija ==<br />
[[Vaizdas:Gimnazijos renovacija.MKE.2011-05-27.jpg|thumb|right|260px|Gimnazijos renovacija 2011 m.]]<br />
<br />
2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.<br />
<br />
2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>. <br />
<br />
Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.<br />
<br />
== Veikla ==<br />
1924 m. įkurtas literatūros mėgėjų ratelis, 1934 m. - Maironio literatūrininkų būrelis. Gimnazijoje veikia akredituotas Profesinio informavimo taškas, 2010 m. susibūrė vaikinų vokalinis ansamblis [[Brazers|„Brazers"]] (vad. Laimonas Terasius).<br />
<br />
== Mokyklos direktoriai ==<br />
[[Vaizdas:Asta Zukauskiene.MKE.2011-04-09.jpg|thumb|right|230px|Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, 2011 m.]]<br />
<br />
* [[Bimba Petras|Petras Bimba]] (1919-1923) <br />
* [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] (1923-1927) <br />
* [[Totorius Stasys|Stasys Totorius]] (1927-1933) <br />
* [[Rainys Juozas|Juozas Rainys]] (1933-1938) <br />
* [[Štuopis Povilas|Povilas Štuopis]] (1938-1940) <br />
* [[Bucevičius Henrikas|Henrikas Bucevičius]] (1940-1941) <br />
* [[Babilius Mykolas|Mykolas Babilius]] (1941-1943)<br />
* [[Sprindys Juozas|Juozas Sprindys]] (1943-1944) <br />
* [[Pupšys Kostas|Kostas Pupšys]] (1945) <br />
* [[Sidabras Jonas (pedagogas)|Jonas Sidabras]] (1945-1946) <br />
* [[Ženova Raisa|Raisa Ženova]] (1946-1949) <br />
* [[Taurusevičius Titas|Titas Taurusevičius]] (1949 01-1949 10 mėn.)<br />
* [[Karpis Stasys|Stasys Karpis]] (1949-1953) <br />
* [[Jundulaitė Kazimiera|Kazimiera Jundulaitė]] (1953-1961) <br />
* [[Virvičienė Liongina|Liongina Virvičienė]] (1961-1968) <br />
* [[Paulauskas Justinas|Justinas Paulauskas]] (1968-1975 ir 1979-1984) <br />
* [[Adakauskas Dionizas|Dionizas Adakauskas]] (1975-1979) <br />
* [[Žiaurinė Mirdza|Mirdza Žiaurienė]] (1984-2009)<br />
* [[Žukauskienė Asta|Asta Žukauskienė]] (nuo 2009 m.)<br />
<br />
== Vicedirektoriai ==<br />
*Vlada Stasiulytė (1923-1926)<br />
*Rene de la Croix (1926-1934)<br />
*Apolinaras Opulskis (1926-1927)<br />
*Antanas Svetlauskas (1931-1932)<br />
*Antanas Januševičius (1934-1939)<br />
*Petras Gaurys (1939-1940)<br />
<br />
== Mokiniai ==<br />
Mokyklą baigė: 1927 m. - 14 (I-oji abiturientų laida), 1928 m. - 10, 1929 m. - 13, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1940 m. - 18 (paskutinė Nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida), 1941 m. - 57.<br />
<br />
* Sonata Jasmontaitė, 2007 m. Kanados Saskatūno mieste vykusioje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelnė bronzos medalį<ref>Varkalytė K. Iš Kanados gimnazistė parsivežė bronzos medalį // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 1, 2.</ref>. <br />
* Gintarė Eidimtaitė, vienuoliktokė, 2004 m. laimėjo Italijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko mokytis į Adrijos jūros jungtinį pasaulio koledžą Mančesteryje, kurį baigė ir įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro diplomą <ref> Janina Sučylienė. Gyvenimo universitetas - bendravimas ir rūpinimasis kitais // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 7.</ref>.<br />
* Ieva Nagytė 2010 m. iš valstybinių egzaminų gavo 4 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų. 2010-07-21 dalyvavo Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus LR Vyriausybės rūmuose surengtame priėmime 2010 metų abiturientams, gavusiems tris ir daugiau šimtukų brandos egzaminų sesijoje. I. Nagytę į Vyriausybės rūmus lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės meras [[Džiugelis Vilhelmas|Vilhelmas Džiugelis]].<br />
* Eimantas Abelkis 2011 m. iš valstybinių egzaminų gavo 3 aukščiausius įvertinimus - po 100 balų iš lietuvių k., biologijos ir chemijos.<br />
Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.<br />
<br />
===Žymiausi mokiniai===<br />
Mokėsi arba baigė.<br />
<br />
* 1919-1924 m. - [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], kompozitorius, dirigentas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Nevardauskas Alfonsas|Alfonsas Nevardauskas]], spaudos bendradarbis, visuomenininkas.<br />
* apie 1920 m. - mokėsi [[Reivytis Vytautas|Vytautas Reivytis]], policijos pareigūnas, žurnalistas, spaudos darbuotojas. <br />
* 1922 m. - [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], provizorė.<br />
* 1922-1928 m. - mokėsi [[Nagius Juozas|Juozas Nagius]], pedagogas, muziejininkas.<br />
* 1923 m. - [[Andriuška Kazimieras|Kazimieras Andriuška]], kunigas.<br />
* 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.<br />
* 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.<br />
* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.<br />
* 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.<br />
* 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.<br />
* 1928 m. - [[Pūnis Vladas|Vladas Pūnis]], pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės"]] įkūrėjas, gydytojas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Umbražiūnas Zigmas|Zigmas Umbražiūnas]], žurnalistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Vilimas Liudas|Liudas Vilimas]], dailininkas grafikas, akvarelistas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Šaulys Kipras|Kipras Šaulys]], dailininkas grafikas.<br />
* iki 1928 m. - mokėsi [[Martinkus Vaclovas|Vaclovas Martinkus]], kunigas, visuomenininkas.<br />
* 1929 m. - [[Remys Bronius|Bronius Remys]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1929 m. - [[Liaugminas Albinas|Albinas Liaugminas]], buvęs dviejų institutų rektorius, gyveno JAV.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Gedgaudas Vytautas|Vytautas Gedgaudas]], žurnalistas.<br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Januta Kazys|Kazys Januta]], teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. <br />
* iki 1930 m. - mokėsi [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], literatas, politinis kalinys. <br />
* apie 1930 m. - mokėsi [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], farmacininkė provizorė. <br />
* 1930 m. - [[Rataiškis Vaclovas|Vaclovas Ratas-Rataiškis]], dailininkas grafikas. <br />
* 1930 m. - [[Remys Juozas|Juozas Remys]], pirmojo simfoninio orkestro įkūrėjas Mažeikiuose Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos kariuomenės karininkas. <br />
* 1930 m. - [[Kęsgaila-Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila-Kenstavičius]], teisininkas.<br />
* 1930 m. - [[Liutkus Juozas|Juozas Liutkus]], Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, gydytojas.<br />
* apie 1930-1932 m. - [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė]], poetė neoromantikė, dailininkė.<br />
* 1933 m. - [[Plenys Kazys|Kazys Plenys]], Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas. <br />
* 1933 m. - [[Osteika Antanas|Antanas Osteika]], Lietuvos kariuomenės karininkas.<br />
* 1934 m. - [[Mažonas Kazys|Kazys Mažonas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras. <br />
* 1934 m. - [[Laučis Augustinas|Augustinas Laučis]], gydytojas. <br />
* 1934 m. - [[Tautvaišas Povilas (1916)|Povilas Tautvaišas]], lietuvių šachmatų meistras.<br />
* 1935-1938 m. - mokėsi [[Čepys Albinas|Albinas Čepys]], architektas.<br />
* apie 1935-1939 m. - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]], muzikologas, pedagogas, radijo laidų vedėjas.<br />
* 1938 m. - [[Maskolenka Jonas|Jonas Maskolenka]], Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių rinktinės ir vietos rinktinės narys.<br />
* 1939 m. - [[Žilinskaitė Stefanija|Stefanija Žilinskaitė]], gydytoja chirurgė. <br />
* 1939 m. - [[Trigubovas Avsejus|Avsejus Trigubovas]], diplomatas.<br />
* apie 1940 m. - [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, pedagogas.<br />
* 1940 m. - [[Lipskis Antanas|Antanas Lipskis]], medicinos mokslų daktaras, poetas, dailininkas, gyveno JAV.<br />
* 1940 m. - [[Žilėnas Alfonsas|Alfonsas Žilėnas]], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas. <br />
* 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.<br />
* 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas. <br />
* 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.<br />
* 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas. <br />
* 1942 m. - [[Mikailienė Eugenija|Eugenija Ganusevičiūtė-Mikailienė]], technikos mokslų daktarė, chemikė.<br />
* 1943 m. - [[Jonušas Antanas|Antanas Jonušas]], monsinjoras, gyveno Romoje, Vatikane.<br />
* 1943 m. - [[Žukas Stasys|Stasys Žukas]], smuikininkas, chorvedys, Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas, lietuviškų dainų šioje šalyje propaguotojas.<br />
* iki 1943 m. - [[Gailius Pranas|Pranas Gailius]], dailininkas tapytojas, grafikas.<br />
* apie 1943 m. - mokėsi [[Gaučienė Emilija|Emilija Semenavičiūtė-Gaučienė]], muzikos mokytoja.<br />
* iki 1944 m. - [[Baužinskaitė Aldona|Aldona Baužinskaitė-Kairienė]], poetė, žurnalistė.<br />
* iki 1944 m. - [[Remys Donius|Donius Remys]], poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius.<br />
* iki 1944 m. - [[Danielius Vladas|Vladas Danielius]], pedagogas, konstruktorius.<br />
* 1944 m. - [[Švažas Jonas|Jonas Švažas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1944 m. - [[Pronckus Augustas|Augustas Pronckus]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1944 m. - [[Adomaitienė Ona|Ona Daukšytė - Adomaitienė]], JAV lietuvių bendruomenės veikėja.<br />
* 1944 m. - [[Miltenienė Emilija|Emilija Juzumaitė - Miltenienė]], pedagogė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.<br />
* 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.<br />
* iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.<br />
* 1945 m. - [[Švažas Kazys|Kazys Švažas]], skulptorius.<br />
* 1945 m. - [[Klova Vytautas|Vytautas Klova]], kompozitorius, pedagogas.<br />
* 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.<br />
* 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.<br />
* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.<br />
* 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.<br />
* 1945 m. - [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]], dailininkė tekstilininkė, grafikė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja. <br />
* 1946 m. - [[Bunkus Alfonsas|Alfonsas Bunkus]], ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas.<br />
* 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1947 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas. <br />
* 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.<br />
* 1949 m. - [[Arnastauskienė Eugenija|Eugenija Tamara Musteikytė - Arnastauskienė]], gamtos mokslų daktarė, biologė veterinarė.<br />
* 1949 m. - [[Slavėnienė Irena|Irena Laimutė Gražina Musteikytė - Slavėnienė]], gamtos mokslų daktarė, docentė, Lietuvos morfologų draugijos narė.<br />
* 1949 m. - [[Poškus Dionizas|Dionizas Poškus]], chemijos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1949 m. - [[Kaikarienė Zita|Zita Beinoravičiūtė - Kaikarienė]], chemijos mokslų daktarė.<br />
* 1949 m. - [[Kaikaris Petras|Petras Kaikaris]], chemijos mokslų daktaras.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Dapkus Karolis|Karolis Dapkus]], teatro aktorius.<br />
* apie 1950 m. - mokėsi [[Vaišvilienė Stasė|Stasė Vaišvilienė]], pedagogė, viena iš montesorinio auklėjimo metodo įdiegėjų Lietuvoje.<br />
* nuo 1950 m. - mokėsi [[Skeivys Rimantas|Rimantas Skeivys]], literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras. <br />
* 1950 m. - [[Šiurkus Jonas|Jonas Šiurkus]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1950 m. - [[Stančienė Danutė|Danutė Kačerauskaitė - Stančienė]], pedagogė, šokių ratelių vadovė. Respublikos nusipelniusi mokytoja. <br />
* 1953 m. - [[Latonaitė Loreta|Loreta Latonaitė]], gydytoja okulistė. <br />
* 1954 m. - [[Nemanienė Bronislava Daliutė|Bronislava Daliutė Velcaitė - Nemanienė]], [[Mažeikių muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokyklos]] mokytoja.<br />
* 1954-1961 m. - mokėsi [[Kupliauskis Zigmantas|Zigmantas Kupliauskis]], fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. <br />
* apie 1955 m. - mokėsi [[Gaigalienė Birutė|Birutė Svetlauskaitė - Gaigalienė]], medicinos mokslų daktarė, profesorė<br />
* 1956 m. - [[Dargienė Irutė Zinaida|Zinaida Dargienė]], dailininkė tekstilininkė, pedagogė.<br />
* 1957 m. - [[Girdenis Aleksas|Aleksas Girdenis]], habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.<br />
* 1960 m. - [[Balandis Alfredas|Alfredas Balandis]], technikos mokslų daktaras, docentas.<br />
* 1960 m. - [[Mikuta Algimantas|Algimantas Mikuta]], poetas, vertėjas.<br />
* 1960 m. - [[Girkontaitė Ramutė|Ramutė Girkontaitė]], poetė.<br />
* 1960 m. - [[Kimtys Liudvikas|Liudvikas Kimtys]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. <br />
* 1960 m. - [[Laurinavičius Albertas|Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos valstybinės premijos laureatas. <br />
* 1960 m. - [[Lisaitis Vladas|Vladas Lisinas-Lisaitis]], dailininkas grafikas, akvarelistas, tapytojas, dizaineris.<br />
* 1960 m. - [[Lisinas Helmutas|Helmutas Lisinas]], stalo teniso sporto meistras, klubo „Ping-Pong" vadovas.<br />
* 1960 m. - [[Pocevičiūtė Olga|Olga Pocevičiūtė]], aktorė.<br />
* 1960 m. - [[Vesėliūnas Jonas|Jonas Vesėliūnas]], biomedicinos mokslų daktaras, VU onkologijos instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kelių medicinos mokslinių draugijų narys.<br />
* iki 1960 m. - mokėsi [[Vaitiekūnienė Filomena|Filomena Linčiutė-Vaitiekūnienė]], scenografė, tapytoja.<br />
* 1961-1970 m. - mokėsi [[Linkevičienė Nijolė|Nijolė Linkevičienė]].<br />
* 1963 m. - [[Rozga Leopoldas|Leopoldas Rozga]], žurnalistas. <br />
* 1965 m. - [[Liaučius Jonas|Jonas Liaučius]], teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.<br />
* 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.<br />
* 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.<br />
* 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.<br />
* 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.<br />
* 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.<br />
* 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.<br />
* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], medicinos mokslų daktaras.<br />
* 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.<br />
* 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.<br />
* 1980 m. - [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.<br />
* 1983 m. - [[Miliauskaitė Jūratė|Jūratė Miliauskaitė]], estrados dainininkė, grupės „Sekmadienis“ vokalistė, vaikų dainavimo grupių „Linksmasis Do“, „Saulės vaikai“, „Caca“ įkūrėja.<br />
* 1996 m. - [[Bučinskytė Ilona|Ilona Bučinskytė-Strumickienė]], istorijos, kultūros istorijos tyrinėtoja, istorijos mokslų daktarė. <br />
* [[Gedvilas Leonas|Leonas Gedvilas]], filologijos mokslų habilituotas daktaras, pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius.<br />
* [[Granauskas Romualdas|Romualdas Granauskas]], rašytojas.<br />
* [[Liutkus Alfredas|Alfredas Liutkus]], dailėtyrininkas.<br />
* Edgaras Lisinas, choreografas.<br />
* [[Jackaitė Eglė|Eglė Jackaitė]], aktorė. Mokykloje mokėsi 7 metus.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija: 1919-1999 metų istorija. Sud. Danutė Juškienė. - Šiauliai: Saulės delta, 1999. - 168 p. ISBN 9986-899-39-7<br />
{{reflist}}<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija<br />
*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.<br />
*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.<br />
*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]<br />
<br />
[[Kategorija: Mokyklos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Vytautas_Ramanauskas&diff=34744Vytautas Ramanauskas2011-08-09T09:12:22Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''RAMANAUSKAS VYTAUTAS''' (g. 1963 m.), [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] mokslinis darbuotojas, muziejininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo amato - tošininkystės puoseltėtojas. Dirba Mažeikių muziejuje.<br />
<br />
Nuo 1994 m. kartu su žmona Raimonda užsiima tošininkyste. Gamina įvairios paskirties daikus: dėžutes, tošines, peilių makštis, rankines, pintines, barškalus ir žaislus vaikams ir kt. Atkūrė XIV a. Kernavėje rastos tošies ornamentavo technologiją. Pirmą kartą savo darbus iš beržo tošies Ramanauskai pademonstravo ir jais prekiauti pradėjo Kaziuko mugėje Vilniuje. Nuo 1998 m. dalyvauja eksperimentinės archeologijos festivaliuose Kernavėje, Nidoje ir kt. Dalyvauja Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje vykstančių vikingų festivaliuose, Lenkijos Biskupino muziejaus organizuojamose šventėse, kur populiarina tošininkystės amatą. 2010 m. dalyvavo Sankt Peterburge, kur buvo surengtos lietuvių, latvių ir estų dienos ir kur buvo demonstruojamas Baltijos tautų kultūros paveldas. 1992 m. buvo [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymo iniciatyvinės grupės narys. <br />
<br />
2011 m. pavasarį kartu su žmona Raimonda tapo respublikinės taikomosios tautodailės konkursinės parodos „Iš džiugo sakmių" III vietos laimėtojais. Nuo 1999 m. abu Ramanauskai - tautodailininkai. 2010 m. pr. jie gavo Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatus.<br />
<br />
== Šaltiniai ==<br />
<small><br />
* Marius Stonys. Vėl atgyja Lietuvoje užmirštas tošininkystės amatas // Vakarų Lietuva. - 2011. 0 Rugpj. 9-15. - Nr. 32. - P. 4.<br />
</small><br />
<br />
[[Kategorija: Biografijos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Naudotojas:Vytaucius&diff=34465Naudotojas:Vytaucius2011-08-03T12:36:29Z<p>78.58.116.97: Naujas puslapis: {{welcome}}</p>
<hr />
<div>{{welcome}}</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Viek%C5%A1ni%C5%B3_%C5%A0v._Sergijaus_Radone%C5%BEie%C4%8Dio_cerkv%C4%97&diff=34442Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė2011-08-01T20:29:42Z<p>78.58.116.97: /* Šventikai */</p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Vieksniu cerkve. KME.jpg|right|260px|thumb|Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė, past. 1875 m.]]<br />
[[Vaizdas:Vieksniu cerkve1. MKE.jpg|260px|thumb|right|]]<br />
[[Vaizdas:0600 Prav Kin1934 NR126 CerkvAltorius.MKE.jpg|thumb|right|260px|Altorius, 1934 m.]]<br />
[[Vaizdas:0601 Prav Kin1934 NR131 CerkvAltorius.MKE.jpg|thumb|right|260px|Altorius, 1934 m.]]<br />
[[Vaizdas:0615 Prav FermosKaimoGaleStebuklingasLietus.MKE.jpg|thumb|right|260px|Procesija [[Ferma|Fermos]] k. Šventikas A. Černajus]]<br />
'''VIEKŠNIŲ ŠV. SERGIJAUS RADONEŽIEČIO CERKVĖ''' (rus. '''Векшнянская православная церковь во имя преподобного Сергия Радонежского''') yra [[Viekšniai|Viekšniuose]], Vytauto gatvėje. Priklauso Šiaulių-Telšių dekanatui.<br />
<br />
== Istorija ==<br />
<br />
Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta mediniame gyvenamajame name 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių. <br />
<br />
Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda. <br />
<br />
1884 m. persikėlėlis iš Maskvos Sitov nupirko cerkvei kulto indų, žvakidžių. Šiaulių pašto viršininkas O. Stepanov padovanojo keturis sidabrinius, paauksuotus kryžius. Už parapijiečių paaukotus pinigus buvo nupirkti apeiginiai rūbai, užtiesalai, žvakidės. Vakarinėje cerkvės dalyje buvo pastatyta varpinė. Joje įrengti keturi varpai, pagaminti Lenkijoje. Didžiausias varpas svėrė 20 pūdų, antrasis - 3 pūdus. Dviejų pūdų varpą cerkvei padovanojo grafas Zubovas, vieno pūdo - šventikas M. Batalin. Cerkvės išlaikymui caro valdžia 1880-1885 m. skyrė apie 40 ha žemės. Cerkvei priklausė du vandens malūnai - Viekšniuose ir Lėlaičių kaime. Malūnai per metus davė po 300 carinių rublių grynojo pelno. <br />
<br />
Nuo XIX a. pab. iki XX a. IV deš. buvo cerkvės klestėjimo laikotarpis. Parapijiečiai gausiai lankėsi cerkvėje ir dosniai jai aukojo. Buvo nupirkta sidabrinių, paauksuotų kulto reikmenų už Viekšnių Taikos tarpininko (vėliau – gubernijos kalėjimų valdybos inspektoriaus) Vladimir Nikolajevič Selezniov paakotus pinigus. Puskarininkis Zacharij Kuznečenko padovanojo didelę žvakidę ir keletą smulkesnių kulto reikmenų, o Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij ir Jekaterina Semčevskaja – prabangių užtiesalų. Kitas puskarininkis Sergiej Vasiljevič Petrov paaukojo nemažą sumą pinigų, už kuriuos buvo nupirkta cerkvės vėliava, paauksuotas kryžius ir trys žvakidės. <br />
<br />
Per 1905 m. revoliuciją ir Pirmąjį pasaulinį karą caro valdžios nurodymu dauguma rusakalbių gyventojų pasitraukė į Rusiją. Likę keletas paliegusių ir nukaršusių žmonių nepajėgė rūpintis cerkvės reikalais. Tik 1920-1923 m. metais rusakalbiai pradėjo grįžti į Lietuvą. 1923 m. birželio 30 d. Viekšniuose ir cerkvėje apsilankė Kauno stačiatikių metropolitas Jevstafij. Cerkvės reikalais rūpinosi vienuolis Genadij, djakonas Leonid Vorobjov ir rusakalbių bendruomenės atstovas Aleksandr Avgustovič Gaselskij. <br />
<br />
Karo metu išdaužyti cerkvės langai buvo įstiklinti tik 1924 m. Atstatyta aplink šventorių buvusi medinė tvora (nuniokota per Antrąjį pasaulinį karą tvora neatstatyta iki šiol). Aliejiniais dažais perdažytas stogas. Visi remonto darbai atlikti tik iš parapijiečių paaukotų lėšų. <br />
<br />
1930 m. viekšniškių dvasiniais reikalais pradėjo rūpintis A.Černaj. Buvo suburta cerkvės taryba: A.Novikov, Kuk, G.Krukovskaja, S.Čerepoven (?), F.F.Laikov. Cerkvės chorui pradėjo vadovauti Zinaida Čerepovič. Podjakono pareigas pradėjo eiti Vladimir Lebedev. <br />
<br />
1936 08 16 ir 23 d.d. Viekšniuose ir Mažeikiuose koncertavo abiejų cerkvių jungtinis choras. Jam vadovavo Kauno eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės bei dainos. Rugpjūčio 21 d. cerkvėje įvyko iškilmingos pamaldos skirtos Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui.<br />
<br />
1937 m. cerkvėje buvo organizuojami ypatingai iškilmingi šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mišias laikė net trys šventikai: broliai Aleksandr ir Nikolaj Černaj bei Viktor Kurilov. Giedojo jungtinis Vikešnių ir mažeikių cerkvių choras. Rugpjūčio 15 d/ A.Černaj organizavo žygį į Mažeikius. Per keletą valandų gausi viekšniškių procesija pėsčiomis atėjo į mažeikius. Buvo atlaikytos iškilmingos mišios. Tą pačią dieną šv.Sergieaus Radonežiečio seserija šventė organizacijos susikūrimo metines.<br />
<br />
Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo.<br />
<br />
Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė. <br />
<br />
== Šventikai ==<br />
1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).<br />
<br />
== Giedotojai ==<br />
XIX a. - 1885 m. Anatolijus Osevskis, 1885 m. - Pavelas Mininskis (29-erių metų mokytojas, 1874 m. jis baigė Tverės dvasinę seminariją ir kurį laiką mokytojavo įvairiose Rusijos vietose), 1886-1888 m. - Ivanas Kuchalskis (atsargos leib. - gvardijos raitelių pulko karininkas, gimė ir užaugos [[Ferma|Fermos]] k., mokėsi Šiaulių rusų gimnazijoje), tarnavo raitelių pulke, jį ne kartą kvietė giedoti į Kauno stačiatikių soborą), 1888 m. - P.I. Sosnovskis (Vilniaus stačiatikių Dvasinės seminarijos auklėtinis, Viekšniuose dirbo metus laiko ir paskirtas Naročės (Baltarusija) cerkvės dvasiniu vadovu), 1889 m. kovo mėn. - Anatolijus Družilovskis (Dvasinės seminarijos auklėtinis, 1848 m. teologijos žinias gilino Borunkso (?) vienuolyne, 1851 m. paskirtas Varnių liaudies mokyklos mokytoju, 1851-1883 m. mokytojavo įvairiose Žemaitijos mokyklose, apie penkerius metus dirbo valsčiaus raštininku, cerkvėje giedojo metus), 1890 m. - Aristarhas Ivanovas (36-erių metų amžiaus, Dvasinės seminarijos auklėtinis, 1877-1878 m. tarnavo sanitaru kariuomenėje, už sužeistųjų globą ir priežiūrą Tarptautinio raudonojo Kryžiaus organizacija apdovanojo garbės ženklu ir medaliu). <br />
<br />
== Svarbesnės datos ==<br />
* 1884 m. cerkvėje lankėsi ir iškilmingas mišias laikė Kauno stačiatikių bažnyčios vyskupas Sergiej. Tais pačiais metais cerkvė pirmą kartą apvogta: išlaužę centrinio įėjimo duris vagys išnešė apie 30 rublių ir du sidabrinius paaksuotus indus. Įvyko 5 santuokos. Gimė ir buvo pakrikštyti 22 berniukai ir 20 mergaičių. Mirė ir Viekšnių stačiatikių kapinėse buvo palaidoti 2 vyrai ir 5 moterys. <br />
* 1886 m. sausio 21 d. suorganizuotos didelės iškilmės - į cerkvę įnešta Kozelskio Dievo Motinos ikonos kopija, kurią atgabeno ir cerkvei padovanojo Viekšnių geležinkelio stoties viršininkas Piotr Nikolaječ Jakovlevą. Nuo tada kasmet buvo švenčiama Kozelskio šventė. <br />
* 1889 m. cerkvėje lankėsi Kauno gubernatorius E. A. Kurovskij ir Kauno stačiatikių cerkvės vyskupas Kiril. Cerkvė vėl apvogta - vagys pritaikę raktą išnešė sidabrinių kulto indų ir kitokių reikmenų bei dėžutę, kurioje buvo laikomi paaukoti pinigai – 24 rubliai. Po keleto dienų tuščia dėžutė buvo rasta Pakalupės upelyje. <br />
* 1892 m. rugsėjo 12 d. į Viekšnius atvyko Kauno stačiatikių cerkvės metropolitas Grigorij, kuris laikė iškilmingas mišias bei susitiko su lietuvių katalikų ir žydų bendruomenės atstovais. <br />
* 1923 m. birželio 30 d. Viekšniuose ir cerkvėje apsilankė Kauno stačiatikų metropolitas. Jį geležinkelio stotyje pasitiko vienuolis Genadij ir rusakalbių bendruomenės atstovas Aleksandr Avgustovič Gaselskij. Kitą dieną cerkvėje buvo aukojamos iškilmingos mišios. Jas laikė pats metropolitas Jevstafij, vienuolis Genadij ir djakonas Leonid Vorobjov. Giedojo cerkvės choras.<br />
* 1927 m. liepos mėn. Viekšniuose lankėsi Lietuvos prezidentas A.Smetona, kuris aplankė žydų sinagogą ir cerkvę bei susitiko su rusų bendruomenės atstovais. <br />
* 1929 m. cerkvė buvo remontuojama. Šv. Sergijaus dieną (liepos mėn.) dar kartą apsilankęs Kauno metropolitas pašventino suremontuotą cerkvę. Mišių metu giedojo cerkvės choras. Buvo atvykę ir giedoriai iš Telšių bei Mažeikių.<br />
* 1930 m. liepos 16 d. iš Panevėžio buvo atvežta Surdeto Dievo Motinos ikona, kuriai 1930 m. sukako 400 metų. Ikoną iškilminga procesija iš geležinkelio stoties parnešė į cerkvę. Liepos 17 d. iškilmingas pamaldas atlaikė Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių cerkvės metropolitas Jarofevej. <br />
* 1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta.<br />
* 1994 m. birželio 8 d. įsibrauta pro langą į cerkvę ir pavogta: 20 ikonų, 6 knygos, žvakidė, paauksuotas kryžius ir auksinis šaukštelis <ref>Apvogta cerkvė // Lietuvos aidas. — 1994. — Birž. 10.</ref>.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://74.125.39.104/search?q=cache:5BMOM-iLRzkJ:www.klaipeda.mid.ru/doc/vekshnyi.doc+%D0%A5%D1%80%D0%B0%D0%BC+%D0%B2%D0%BE+%D0%B8%D0%BC%D1%8F+%D0%BF%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%BE%D0%B4%D0%BE%D0%B1%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%BE%D0%BD%D0%B5%D0%B6%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE,+%D0%92%D0%B5%D0%BA%D1%88%D0%BD%D1%8F%D0%B9&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt Векшняй: Церковь во имя преподобного Сергия]<br />
*[http://www.panoramas.lt/panoramos.php?p_id=826&code=353f0e183651d88b460ff89132bf6344&lg=2 Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvės panoramos]<br />
*[http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,169 Orthodoxy.lt: Храм во имя преподобного Сергия Радонежского, Векшняй (1875 г.)]<br />
<br />
{{reflist}}<br />
<small><br />
* Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai // Būdas žemaičių. - 2002 m. sausio 25 d. Nr. 10; 2002 vasario 8 d. Nr. 16; 2002 m. vasario 15 d., Nr.19; kovo 1 d., Nr.25.<br />
</small><br />
<br />
== Kiti straipsniai ==<br />
* [[Mažeikių cerkvė]]<br />
[[Kategorija:Kulto pastatai]]<br />
[[Kategorija:Viekšniai]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_bitinink%C5%B3_draugija&diff=34029Mažeikių bitininkų draugija2011-07-27T21:22:02Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>[[Vaizdas:Aviliai Leckavoje.2007-08-05.jpg|thumb|right|260px|Medaus kopimas [[Leckava|Leckavoje]], 2007 m.]]<br />
'''MAŽEIKIŲ BITININKŲ DRAUGIJA''', visuomeninė organizacija, vienijanti rajono bitininkus mėgėjus ir profesionalus. <br />
<br />
Mažeikiuose bitininkų draugija buvo įsteigta jau 1931 m. Ji turėjo korių dirbtuves<ref>Žemaitis. - 1932. - Nr. 3.</ref>. Dabartinė įkurta 1996 m. Vadovai: Antanas Skiparis (1996-2007 01 mėn.), Birutė Budreckienė (nuo 2007 m. sausio mėn.). Draugijoje 120 bitininkų, prižiūrinčių 2980 bičių šeimų. 2003 m. draugijoje buvo 30 narių, 2004 m. – 85 nariai, 2006 m. – 89 nariai, 2007 m. – 130 narių.<br />
<br />
2007 m. draugija parengė projektą konkursui ir laimėjo rajono savivaldybės finansavimą dalyvauti dr. Jono Balzeko vedamame seminare Kėdainiuose ir išklausė Algirdo Amšiejaus mokymus Puškų bityne [[Šerkšnėnai|Šerkšnėnuose]] ir kt.<br />
<br />
2007 m. rugpjūčio 4-5 d.d. Biržuose vykusioje XXXI Lietuvos bitininkų šventėje Mažeikių bitininkų draugijos komanda pelnė šauniausios komandos vardą, o meistriškumo rungtyje užėmė antrąją vietą ir iškovojo Sigito Uselio įsteigtą taurę. Jaunųjų bitininkų parodoje Erikos Puškaitės piešinimas paskirta I vieta, Gitanos Kristutytės ir Erikos Gadji darbelimas - II, Robertos Jonauskytės, Gražvydo ir Renato Puškų kūriniams - III vieta. Draugijos jaunieji bitininkai 2006 ir 2007m. Lietuvos bitininkų šventėse iškovojo visas prizines vietas.<br />
<br />
<br />
2009 m. liepos 31 - rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajone vyko 33-oji Lietuvos bitininkų šventė, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Mažeikių kultūros centre veikė rajono mokyklų mokinių surengta paroda „Kaip bitininkavo mūsų protėviai:, aikštėje prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios - bitininkystės produktų ir inventoriaus paroda-pardavimas. Plinkšėse vyko tetralizuota programa „Bitininkystė ir bičiulystė tūkstantmetinėje Lietuvoje", tarptautinė bitininkų komandų meistriškumo ir jaunųjų bitininkų sporto varžybos ir kt. <br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Tirk%C5%A1li%C5%B3_vals%C4%8Dius&diff=33908Tirkšlių valsčius2011-07-26T18:09:13Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''TIRKŠLIŲ VALSČIUS (1919-1950 M.).''' Plotas 263 km².<br />
<br />
1923 m. Tirkšlių valsčiuje buvo 1810 ūkių, 8404 gyv. (3888 vyr., 4516 mot.). 1924 m. valsčiaus ribose buvo įkurta nelegali komjaunimo kuopelė, kuriai priklausė broliai Pranas ir Antanas Juciai ir Benediktas Balsys (vėliau buvo Mažeikių apskr. vidaus reikalų skyriaus viršininkas). B. Balsys buvo išrinktas tos kuopos sekretoriumi <ref>B. Balsys. Nors patyrimo nebuvo, bet energijos buvo daug // Žemaičių kraštas (Mažeikiai). - 1989. - Lapkr. 1-16. - Nr. 10. - P. 3.</ref>.<br />
<br />
{{reflist}}<br />
<br />
[[Kategorija: valdymas]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Plink%C5%A1i%C5%B3_pagrindin%C4%97_mokykla&diff=33784Plinkšių pagrindinė mokykla2011-07-23T17:51:13Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>{{tvarkomas}}<br />
{{Mokykla|<br />
foto = Plinksiu pagrindine mokykla.MKE.2007-07-21.jpg|<br />
size = |<br />
pavad = {{PAGENAME}}|<br />
adresas = LT 89356 [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų sen.]], [[Plinkšės|Plinkšių]] k.|<br />
telfaxas = 8-443-41217||<br />
tinklapis = [http://www.plinksiai.mazeikiai.lm.lt]|<br />
direktorius = Vida Lukauskienė (nuo 1993 m.)|<br />
mokiniuskaicius = 106|<br />
mokytojuskaicius = 17|<br />
klkompl = 7 <small>(2008/2009 m.m.)</small>|<br />
|}} <br />
[[Vaizdas:Plinksiu pagrindine mokykla.MKE.2009-09-06.jpg|thumb|right|260px|Aštuntos klasės mokiniai paskutinio skambučio dieną 1979-05-25]]<br />
<br />
'''PLINKŠIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA''' (nuo 1993 m.; - 1977 m. Ketūnų aštuonmetė mokykla, 1977 - 1987 m. Plinkšių aštuonmetė mokykla, 1987 - 1993 m. Plinkšių devynmetės mokykla), buvo [[Plinkšės|Plinkšių]] k., Mokyklos g. 1.<br />
<br />
Mokykloje mokosi mokiniai iš Plinkšių, [[Rubikai|Rubikų]], [[Kalniškiai|Kalniškių]], [[Ketūnai|Ketūnų]] ir kt. kaimų. Mokykloje dirba vienas mokytojas metodininkas, dešimt vyresniųjų mokytojų.<br />
<br />
Mokyklos misija - teikti pilnavertį pagrindinį išsilavinimą Plinkšių krašto vaikams ir vykdyti švietėjiškas funkcijas viso kaimo bendruomenei. <br />
<br />
== Istorija ==<br />
1929 metais Plinkšių dvaro žemės buvo nusavintos, paliekant 80 ha. Žemė buvo išdalinta 45-iems ūkininkams ir 17 hektarų skirta Sedos šv. Vincento draugijos senelių prieglaudai. 1934 metais Plinkšių dvarą nupirko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Čia buvo įkurta žemės ūkio mokykla, kuri buvo pavadinta M. Valančiaus vardu. Žemės ūkio mokykla ruošė ūkio specialistus, kurių labai trūko Lietuvos kaimui. Mergaitės buvo ruošiamos pagal specialią programą, mokant jas namų ruošos darbų. Žemės ūkio mokykla veikė ir vokiečių okupacijos metais. Ji vėliau, apie 1955-uosius buvo pertvarkyta į žemės ūkio technikumą, kur buvo ruošiami agronomai ir zootechnikai.<br />
<br />
1977 metais Žemės ūkio technikumas buvo uždarytas, o dvaro rūmai ir parkas atiteko Plinkšių valstybiniam ūkiui. Aštuonmetė mokykla tuo metu buvo [[Ketūnai|Ketūnų]] kaime, už dviejų kilometrų nuo Plinkšių gyvenvietės. Mokyklos pastatas buvo labai senas, jokios sporto salės. Didelių pastangų dėka pavyko prisiglausti Plinkšių rūmuose, kol Plinkšių gyvenvietėje buvo pastatyta mokykla. Mokiniai beveik tilpo pirmajame rūmų aukšte, antrajame tuomet buvo kaimo biblioteka, kultūros namai, felčerinis punktas. Rūmuose mokiniai mokėsi dvejis metus. <br />
<br />
1979 m. vasarą padėti pamatai naujai mokyklai. 1978/79 m.m. komėsi 133 mokiniai, dirbo 11 mokytojų. Vokiečių kalbą ir darbus dėstė direktorius P. Valužis, matematiką VII-VIII kl., chemiją VII kl. - direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams D. Šližienė, rusų k. - mokytoja J. Derkintytė, biologiją, geografiją, darbus, gamtos pažinimą - A. Daugintienė, matematiką IV-V-VI kl. ir muziką - A. Stančiuvienė, lietuvių kalbą IV-VII kl. - A. Vozgirdienė, istoriją, teisės pagrindus, lietuvių k. VIII kl., braižybą, piešimą - B. Gricienė, fiziką VII-VIII kl., chemiją VIII kl, fizinį lavinimą - S. Gurauskaitė, su I klase - A. Šakienė, II ir III kl. - R. Griciuvienė, su prailginta darbo dienos grupe - O. Vanagienė. Iš 11 mokytojų penki su aukštuoju išsilavinimu, keturi studijavo neakivaizdžiai. 1978/79 m.m. iš viso buvo 7 klasių komplektai, 8 klasės, veikė viena prailgintos darbo dienos grupė. Mokykloje tik antri metai buvo dirbama kabinete sistema. Buvo šeši kabinetai: lietuvių k. ir literatūros, rusų k. ir literatūros, matematikos, fizikos, istorijos ir biologijos. Mokyklos biblioteka turėjo 1164 egz. vadovėlių. 1978/79 m.m. mokslo metus baigė 142 mokiniai; aštuntą klasę - 18 mokinių. Geriausiai besimokantys mokiniai: I kl. - Aldona Jonikaitė, Inga Eičinaitė, II kl. - Dalytė Griciutė, Vaidas Stončius, Kontrimas, III kl. - Silva Šakytė, Gražina Nugarytė, IV kl. - Rita Griciutė, VI kl. - Edita Stočkutė, Romas Juška, VIII kl.- [[Stočkus Alvidas|Alvidas Stočkus]]. Mokiniai dalyvavo rajono organizuojamose priemonėse. Sporto kolektyvo organizuotose varžybose VI kl. mokinė Janina Kesminaitė 100 m bėgime užėmė II vietą, mokyklos jaunųjų turistų grupė 1979 m. pavasarį vykusimae sąskrydyje už stovyklavietės įrengimą užėmė II vietą, apdovanota garbės raštu ir prizu. 1978/79 m.m. mokykloje buvo 18 komjaunuolių (mokyklos komjaunimo sekretorė VIII kl. mokinė Irena Jastrumskytė). Rugsėjo pirmąją į mokyklą susirinko 76 pionieriai ir 39 spaliukai. Vyr. pionierių vadove dirbo Sigita Gurauskaitė. <br />
<br />
1980 m. spalio 17 d. duris atvėrė naujai pastatytas Plinkšių mokyklos pastatas. Tuometinėje aštuonmetėje mokykloje mokėsi 150 mokinių, dirbo 12 pedagogų. Pirmasis mokyklos direktorius buvo Petras Valužis, direktoriaus pavaduotoja Danutė Šližienė.<br />
<br />
1987-aisiais mokykla tapo Plinkšių devynmete. 1988-1992 mokslo metais mokyklai vadovavo Alfredas Vaišnoras, pavaduotoja - Vida Lukauskienė, mokėsi 140 mokinių. 1992-1993 mokslo metais mokyklai vadovavo Gediminas Grigolaitis. Joje mokėsi 130 mokinių. 1993 metais mokykla tapo Plinkšių pagrindine mokykla. Direktore pradeda dirbti Vida Lukauskienė, o pavaduotoja ugdymui - Sigita Vanagienė. 1993-2003 mokslo metais mokykloje mokėsi nuo 115 iki 130 mokinių, dirbo 15 mokytojų. Kai kurie jų jau nebedirba. Daug metų mokyklai atidavę pedagogai - Petras Valužis, Danutė Šližienė, Bronė Gricienė, Aleksandra Daugintienė, A. Šakienė, Regina Griciuvienė, kiti. <br />
<br />
1997-2003 mokslo metais mokykloje veikė priešmokyklinio ugdymo klasė, kuri dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus 2003-aisiais buvo uždaryta. Pirmosios ir antrosios klasės jau 2002-aisiais pradėjo mokytis jungtinėje klasėje. 2003-2004 mokslo metais pradinių klasių liko tik du komplektai. 2003 m. mokykloje įrengta kompiuterių klasė, pradeda veikti internetas. 2004-2005 mokslo metais mokėsi 109 mokiniai, dirbo 18 mokytojų. 2005 m. mokyklą baigė 24-toji laida (16 mokinių).<br />
<br />
2005-2006 mokslo metais mokykloje mokosi 106 mokiniai. Iš jų - pirmoje-ketvirtoje klasėje mokosi 24 mokiniai, penktoje-dešimtoje - 82. 2006 m. mokyklą baigė 11 mokinių. 2007 m. įrengtas kompiuterizuotas gamtamokslinis kabinetas, baigė 26 laida – 16 mokinių. 2008 m. baigė 27 laida – 18 mokinių. <br />
<br />
Plinkšių pagrindinė mokykla įsigijo mokymo priemonių už 29.500 Lt. Naują periodinę cheminių elementų lentelę, elektroninę mašiną, daugialypės terpės projektorių su trikoju ekranu, interaktyviąją lentą su mokomosiomis programomis, interaktyviąją rašomąją lentą, lipnių skelbimų lentų komplektą, nešiojamą kompiuterį su išoriniu diskelių nuskaitymo renginiu, rašomąją magnetinę lentą su stovu, vaizdo kamerą,elektrinę viryklę su garų rinktuvu, medienos tekinimo stakles, pjovimo stakles.<br />
<br />
Rajono savivaldybės tarybos sprendimu gavo du baldų komplektus su dviviečiais stalais.<br />
<br />
Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota ir tapo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos pagrindinio udymo skyriumi. 2010/2011 m. skyriuje mokosi 29 mokiniai, dirba 11 mokytojų ir 9 aplinkos darbuotojai. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. skyrius uždarytas. Planuojama įsteigti Senelių globos namus<ref>Vietoj pagrindinio ugdymo - globos namai? // Būdas žemaičių. - 2011 m. kovo 25. - Nr. 23. - P. 1, 3.</ref>.<br />
== Veikla ==<br />
Mokykloje veikia: dainuojamosios poezijos, dailiųjų darbelių, informatikos, medžio drožinėtojų, folklorinis, sporto, choreografijos, sveikos gyvensenos būreliai, pop choras, miškininkų sambūris, skautų organizacija (nuo 1999 m.; vad. Virginija Katkuvienė).<br />
<br />
Kasmet mokykloje vyksta: pirmo skambučio, mokyklos gimtadienio, sveiko maisto, Užgavėnių, mamyčių, paskutinio skambučio šventės, dalykų savaičių, Žemės dienos, skautų sakaitės ir kt. renginiai.<br />
<br />
2005 m. Mindaugas Kačerauskas dalyvavo VI Žemaitijos jaunųjų talentų (medžio drožinėtojų) kūrybos parodoje - konkurse Stanislovo Riaubos vardo premijai laimėti ir pelnė diplomą.<br />
<br />
== Direktoriai ==<br />
* Petras Valužis<br />
* Alfredas Vaišnoras, 1988-1992 m.<br />
* Gediminas Grygolaitis, 1992-1993 m.<br />
* Vida Lukauskienė, 1993-2011 m.<br />
<br />
== Mokyklos himnas ==<br />
<br>Plinkšių ežere - perle žemaičių, <br />
<br>Pre tavęs lyg žuvėdra balta.<br />
<br>Apkabinta berniukų, mergaičių<br />
<br>Šviečia mūsų miela mokykla.<br />
<br />
<br>Šypsos krykščia čia mūsų vaikystė, <br />
<br>Čia užgimsta svajonė pirma.<br />
<br>Tu mus mokslo šventove mieliausia,<br />
<br>Mūsų tu mylima mokykla.<br />
<br />
<br>Tu žuvėdra pakrantės baltoji, <br />
<br>Mus vilčių ir likimų lopšys.<br />
<br>Tegu laisvas Tėvynės rytojus,<br />
<br>Tavo vardą garbingai rašys.<br />
<br />
<br>Plinkšių ežere - perle žemaičių, <br />
<br>Prie tavęs mūsų džiaugsmo šalis.<br />
<br>Metai bėgs, o berniukų, mergaičių,<br />
<br>Linksmas čia nenutils klegesys.<br />
<br />
<br>Žodžiai: mokyt. L.Derkintienės, muzika: A.Raudonikio.<br />
<br />
{{reflist}}<br />
[[Kategorija: Mokyklos]]<br />
[[Kategorija: Plinkšės]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_autobus%C5%B3_parkas&diff=33760Mažeikių autobusų parkas2011-07-20T11:02:11Z<p>78.58.116.97: </p>
<hr />
<div>'''UAB MAŽEIKIŲ AUTOBUSŲ PARKAS''' yra [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Laižuvos gatvė|Laižuvos]] g. 82 D. Direktorius Leonas Kvietkauskas (nuo 2009 m. spalio mėn., prieš tai - Juozas Kelmelis, kur dabar yra pavaduotojas).<br />
<br />
== Istorija ==<br />
1992 m. buvo reorganizuota Mažeikių autotransporto įmonė ir įkurtas Mažeikių valstybinis autobusų parkas. 1995 m. gegužės mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, valstybinis autobusų parkas tapo specialios paskirties uždarąja akcine bendrove „Mažeikių autobusų parkas“, tačiau dėl Lietuvos Respublikos specialių akcinių bendrovių statuso panaikinimo, pastaroji tapo uždarąja akcine bendrove „Mažeikių autobusų parkas“.<br />
<br />
2005-2006 m. įsigyti 4 autobusai: 2 tarpmiestiniai (NEOPLAN ir DEN OUDSTEN) ir 2 turistinės klasės, BOVA markės, autobusai. Taip pat įsigyti 2 nauji IVECO Daily miniautobusai. Bendrovė yra numačiusi ir toliau atnaujinti bendrovės judamą sąstatą. <br />
<br />
== Veikla ==<br />
<br />
Pagrindinė bendrovės veiklos rūšis - keleivių pervežimas autobusais tolimojo, priemiesčio ir miesto reguliaraus susisiekimo maršrutais. Bendrovė aptarnauja 14 tolimojo susisiekimo, 28 priemiesčio ir 2 miesto maršrutus. Taip pat bendrovė užsiima autobusų nuoma. Palankiomis kainomis nuomuoja autobusus Respublikos ribose ekskursijoms, laidotuvėms, darbininkų pervežimui bei klasifikuotus pagal IRU 3 žvaigždučių autobusus užsakomiesiems reisams po Europą. <br />
<br />
Bendrovės autobusų stotyje yra įkurta siuntų tarnyba, kuri priima iš gyventojų ir įmonių siuntas pervežimui į daugelį Lietuvos miestų, taip pat perveža siuntas iš kitų miestų. Keleivių patogumui autobusų stotyje veikia kavinė.<br />
<br />
Autobusų parko remonto dirbtuvėse teikiamos kai kurios automobilių remonto paslaugos: stabdžių antdėklų apkniedijimas bei aptekinimas, automobilinių radiatorių remontas, užpakalinio tilto stabdžių būgno tekinimas, variklių cilindrų galvučių, kompresorių cilindrų, gilzių bei alkūninių velenų šlifavimas. Taip pat bendrovėje atliekamas spec. rūbų skalbimas.<br />
<br />
Dirba 115 žmonių: iš jų 17 administracijos, 13 aptarnavimo sferos darbuotojų, 23 remonto zonos ir pagalbiniai darbininkai, bei 62 vairuotojai - konduktoriai. Bendrovėje visa apskaita kompiuterizuota.<br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
* [http://www.mazeikiuap.lt/ Mažeikių atobusų parkas]<br />
<br />
[[Kategorija: Verslas]]</div>78.58.116.97https://mke.lt/index.php?title=Dap%C5%A1iai&diff=33670Dapšiai2011-07-12T16:52:35Z<p>78.58.116.97: /* Istorinės žinios */</p>
<hr />
<div>{{kaimai|<br />
pavadinimas = Dapšiai|<br />
foto = Ruzgu akmuo. MKE.JPG|<br />
size = 260px|<br />
pavad = [[Dapšių mitologinis akmuo]] Ruzguose|<br />
seniunija = Židikų|<br />
gyv = 50|<br />
metai = |<br />
koor = |<br />
alt = |<br />
plot = 498,3 ha|<br />
|}}<br />
'''DAPŠIAI''', kaimas [[židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], apie 7 km į pietryčius nuo [[Pikeliai|Pikelių]] ir 2,5 km į vakarus nuo [[Ruzgai|Ruzgų]], prie [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]]. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat [[Uždagai|Uždagus]]. Per kaimą teka [[Gūžė]] ir [[Dubulis]], sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra [[Dapšių piliakalnis]], vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo [[Dapšių mitologinis akmuo]].<br />
<br />
== Gyventojai ==<br />
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 83 gyv., 1923 m. - 18 ūkių, 177 gyv., 1959 m. - 174, 2001 m. - 50 gyv. (25 vyr., 25 mot.).<br />
<br />
* 1850-09-05 gimė knygnešys, kalvis [[Semėnas - Semenavičius Antanas|Antanas Semėnas - Semenavičius]];<br />
* 1895-10-21 gimė gydytojas, pulkininkas leitenantas [[Kęsgaila-Kenstavičius Leonas|Leonas Kenstavičius]];<br />
* 1902-05-23 gimė dailininkas, akvarelistas [[Kontrimas Česlovas|Česlovas Kontrimas]];<br />
* 1906-06-13 gimė dimisijos vyr. leitenantas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, Tėvynės apsaugos rinktinės bataliono vadas [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]];<br />
* 1910-12-08 gimė teisininkas [[Kęsgaila - Kenstavičius Steponas|Steponas Kęsgaila - Kenstavičius]];<br />
* 1923-01-13 gimė kunigas [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]];<br />
* 1929 m. gimė rašytojas [[Krutavičius Bronius|Bronius Krutavičius]]; <br />
* 1941-09-11 gimė poetas, vertėjas, publicistas [[Bukontas Alfonsas|Alfonsas Bukontas]].<br />
<br />
Iš Dapšių k. kilęs fotomenininkas [[Rakauskas Romualdas|Romualdas Rakauskas]].<br />
<br />
== Istorinės žinios ==<br />
<br />
Dapšiai (''Dobe'') paminėti 1253 m. balandžio 4 d. pirmajame Pietų Kuršo dalybų akte <ref>[http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=37&art=343] </ref>. 1929 m. pas Dapšių kaimo gyventoją Zofiją Girdvainaitę-Špokienę klėtyje rastas dokumentas surašytas ant seno pergamento lenkų kalbą: „Lenkų karaliaus Boleslovo privelegijom bei herbo suteikimu paženklintos dviem kryžminiais kardais ir karūna buvo suteikta tūlui Dapšiui Eitvido sūnui už ištikimą tarnybą bei drąsą, statant krūtinę 1311 m. gruodžio 8 d. kruviname kare" <ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - B.d. - p. 44.</ref>. <br />
<br />
Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1905 m. apylinkėse susiorganizavo sukilėlių būrys, kuris bandė nuversti traukinį, išvaikė rusų valdininkus ir keliems mėnesiams pašalino Rusijos valdžią. 1906 m. čia dar buvo likę 6 sukilėliai, kuriems vadovavo Zubas-Zubavičius, bet slapta pasitraukė į Vokietiją<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 397- 399.</ref>. Vokiečių okupacijos metais 1914-1917 m. Dapšiuose veikė slaptos mokyklos pas Silvestrą Kenstavičių, kur mokėsi Jeronimas Bukontas, Pranas Kenstavičius, Stefanija Stanevičiūtė, o 1918 m. pas Boleslovą Kontrimą, kur mokėsi Kazimieras Bukontas, o mokė Česlovas Kontrimas. <br />
[[Vaizdas:Dapsiai.MKE.2009-07-05.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis per Dapšių k.]]<br />
<br />
== Sunaikinti paveldo objektai ==<br />
<br />
Kaime buvo minimos dvi koplytėlės: Dubulio deš. krante, Mažųjų Dapšių koplytėlė, dviaukštė su 6 skulptūromis (DV-1686) ir Dapšių koplytėlė su skulptūrine grupe „Kristaus apverkimas" (DV-1685). Sudaužytas ir nuverstas 1908 m. statytas metalinis kryžius, stovėjęs D. Taratuto žūties vietoje, A. Girdvainio akmeninė koplytėlė, žymėjusi jo vaikų palaidojimo vietą. Neliko iš medinės koplytėlės, paskelbtos dailės paminklu, stovėjusios kaimo viduryje. Iš 1892 m. koplytstulpio vaikai ištampė šventukus, o kai kurių net galvas nutraukė <ref>Šverebas P. Tikras bajoras iš Dapšių: [Vladas Kenstavičius] / P. Šverebas. Seda, [parašyta:] 1995 01 22. — Straipsnis išspausdintas laikraštyje „Šiaulių kraštas” 1995 metais. </ref>.<br />
<br />
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==<br />
Dapšių kaimo vietovardžius užrašė Č. Kontrimas, o 1973 m. kiti asmenys.<br />
* Alksniai.<br />
* Alkos brasta.<br />
* Apdyniai.<br />
* Bartviškės.<br />
* Čejauskiškė - sodyba Dapšių kaime, lygioje vietoje, greta miskas, upė. Sudaro 2 pastatai. Tai buvusi Jono Girdvainio sodyba. Persikėlus Čejauskams, jai prigijo jų vardas.<br />
* [[Dubulis]] - upė.<br />
* Duobulis - kryžkelė Dapšių kaimo pietvakariuose, 0,5 km nuo gelezinkelio. Tai buvusi kryžkelė tarp trijų kelių: į Naujadvarį (Naudvarę), Židikus ir Dapšius.<br />
* Galpiškės.<br />
* Gardinis.<br />
* Gintalo giralė.<br />
* Giraliai - Duburiai.<br />
* [[Mažųjų Dapšių kaimo kapinės|Graniškės]] - latvių kapinaitės Mažųjų Dapšių kaimo vakarinėje dalyje, apaugusios medžiais. Jose buvo varpas, bet dingęs. <br />
* Graniškės - pieva Dapšių k. pietiniame pakraštyje, apaugusi aplinkui krūmokšniais. Per ją teka [[Gūžė]]. Plotas apie 7 ha.<br />
* [[Gūžė]] - upė.<br />
* Ilgaliai.<br />
* Jonušiškės.<br />
* Kiaulės brasta - brasta esanti prie piliakalnio. Tokia sekli buvusi, kad ir kualė galinti perbristi upę, nesušlapdama papilvės.<ref>Šverebas P. Dapšiai // Santarvė. - 1991. - Sausio 17. - Nr. 7. </ref>.<br />
* Kiesulių prūdas.<br />
* Kirbito aplounka.<br />
* Kontrimo koplyčia - nedideliame miškelyje netoli Dapšių mokyklos, šalia upelio. Ją pastatė Kontrimas, kuris padarė vieną, o brolis - kelias skulptūras.<br />
* Kumposis.<br />
* Medinoji Gūžė - upelis. Atiteka iš Strigales kaimo ir įteka į Gūžės upelį prie Dapšių piliakalnio. Ilgis apie 5 km. Dugnas dumblo, vietomis žvyruotas.<br />
* Miško kulija (akmenynas).<br />
* Pagiralė.<br />
* Paglaustai (Ruzgai).<br />
* Pakapiai.<br />
* Pakleckė - laukas kaimo rytuose, prie Kleckės miško. Plotas apie 25 ha.<br />
* Paruzgės - pieva rytinėje Dapšių kaimo dalyje. Aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 10 ha.<br />
* Pasmalva.<br />
* Pasturguris.<br />
* Paulė Blindė.<br />
* Peivalis.<br />
* Pelkaliai (nuo pelkės).<br />
* Piliakalnis - žr. [[Dapšių piliakalnis]]<br />
* Plikiškio kelias.<br />
* Pociniškė - sodyba Dapšių kaime. Stovi kalvotoje kaimo vietoje, netoli vieškelio, geležinkelio upelio. Sudaro 6 pastatai. Sodyboje gyveno bajoras.<br />
* Pučinkiškė - sodyba Dapšių ir aplinkinių kaimų ribose. Sudaro 5 pastatai. Sodyboje gyveno bajorė Pučinskienė, nuo to taip ir pavadinta. <br />
* Pučkoriškė - pieva ir ariamas laukas Dapšių k., prie ribos su Naudvario kaimu, 0,5 km nuo geležinkelio. Aplink apaugęs krūmais. Plotas apie 8 ha.<br />
* Pustaunyčia - laukas vakarinėje Dapšių kaimo dalyje, prie geležinkelio. Apaugęs karklais ir krūmais. Plotas apie 3 ha.<br />
* Raudonskardžiai (Pavarduviai).<br />
* Saudalė.<br />
* Saulės akmuo - žr. [[Dapšių mitologinis akmuo]].<br />
* Sekstijos.<br />
* Skiemenlaukis.<br />
* Skynimai - laukas šiaurinėje Dapšių kaimo dalyje, prie ribos su [[Juodeikiai|Juodeikiais]]. Plotas apie 30 ha.<br />
* Smilginiai.<br />
* Soudas.<br />
* Spirsčiai.<br />
* Svorbos rėžiai.<br />
* Stanikai.<br />
* Stoniškė - laukas šiaurinėje Dapšių kaimo dalyje, daug akmenų, smėlinga. Plotas apie 20 ha.<br />
* Šikrantė.<br />
* Untsiūviai.<br />
* Užkapiai.<br />
* Užlungis - išdžiuvusi Varduvos upės senvagė, rytinėje Dapšių kaimo dalyje, kairiajame Varduvos krante. Krantai apaugę karklais ir aukštomis žolėmis. Plotas 1 ha.<br />
* Užmalai, Užmalos - pieva pietinėje kaimo dalyje, prie Varduvos, aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 2-2,5 ha.<br />
* Užrėja.<br />
* Užsodinė.<br />
* Užžardienis - ariamas laukas ir pieva Dapšių kaime, į vakarus nuo malūno, prie kaimo vieškelio. Plotas apie 5 ha.<br />
* Vabališkiai.<br />
* Valgiris.<br />
* Valtriškė - ariamas laukas kaimo rytineje dalyje. Plotas 3-4 ha.<br />
* Vilko uodega - miškas Dapšių k., Kleckės miško iškyšulys. Auga eglės, pušys ir lapuočiai medžiai. Plotas apie 1O ha. Pasakojama, kad Bučiškės dvaro ponas Svirtonas ir Dapšių ponas Girdvainis surengė didelę medžioklę Čepiškės miške. Bemedžiojant pašovė vilką. Sužeistas žvėris atbėgo į Kleckė miško iškyšulį ir ten nusibaigė. Dapšių medžiotojai neatidavė Svirtonui vilko. Dėl to kilo daug ginčų. Svirtonas kerštaudamas pasikvietė matininkus ir permatavo dvaro žemes. Iš Dapšių jis susigrąžino bendrų ganyklų dalį, o miško iškyšulys, kuriame nusibaigė vilkas, liko įsikišęs į Svirtono Bučiškės žemę, bet priklausė Dapšiams. Nuo to tas miško iškyšulys taip ir vadinamas.<br />
<br />
== Kiti straipsniai ==<br />
* [[Dapšių apylinkė]]<br />
* [[Mažųjų Dapšių kaimo kapinės]]<br />
<br />
{{reflist}}<br />
<small><br />
* Lukošiūtė Sandra. Dapšiai: kaimas, likęs be savos praeities ir ateities // Santarvė. - 1997. - Rugsėjo 25. - Nr. 10. - P. 3-4.<br />
</small><br />
<br />
== Nuorodos ==<br />
*[http://nekilnojamosidejos.blogspot.com/2008/01/svajojate-apie-sodyb-ant-ups-krant-ir.html Dapšiai], su nuotr. <br />
<br />
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]<br />
[[Kategorija: Dapšiai]]</div>78.58.116.97