Viekšnių kultūros paveldo objektai
VIEKŠNIŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Iki pat XX amžiaus trečio dešimtmečio bažnyčios šiaurinėje pusėje, už šventoriaus tvoros atvažiavusieji prisirišdavo arklius. Kai parapijiečiai sugalvojo tą vietą sutvarkyti, pirmiausiai šiaurės rytų pusėje pastatė šv. p. Marijos skulptūrą ir visą šiaurinį pakraštį apsodino gėlėmis. Ta vieta ilgai buvo vadinama „bažnyčios darželiu”. Po kiek laiko surinko pinigų ir šiaurės vakarų pusėje 1930 m. pastatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą, kuris atidengtas 1930-07-13 (aut. Kostas Remeika). Vėliau šv. p. Marijos skulptūra perkelta į bažnyčią. Iki 1941 m. „bažnyčios darželyje” netoli Vytauto paminklo stovėjo dar vienas paminklas — ant aukšto žemių kalno, į vakarus pasisukęs, staugiantis „geležinis vilkas”.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
Yra Viekšniuose, bažnyčios šiaurės vakarų pusėjė. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Viekšniuose atidengtas ir pašventintas 1930-07-13. Pašventino Telšių kunigų seminarijos rektorius prelatas V. Borisevičius[1]. Autorius Kostas Remeika iš Veiviržėnų[2]. Paminklo statybą sumanė ir organizavo Viekšnių progimnazijos kapelionas Juozas Stasiulis ir Vytautų klubas[3]. Paminklas betoninis, 4 m aukščio. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje - šv. Aloyzas, trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis - meška. 1983-1984 m. restauruotas. 1999 m. jį restauravo Paminklų restauravimo konservavimo institutas[4]. Paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu (D V641)[5].
Paminklas prie cerkvės
1918-12-30 sudarytas Viekšnių valsčiaus revoliucinis komitetas. Raudonosios armijos internacionalinės divizijos 39 pulko sutikimui Akmenės gatvės gale pastatyta arka. Siuvėjas Antanas Švažas ant raudono audeklo išsiuvinėjo sveikinimą. 1919 metų vasario mėnesį pulkas pasiekė Viekšnius ir čia keletą dienų kovėsi su okupantų ir bermontininkų gaujomis; pulkas Viekšniuose išbuvo iki 1919 03 05. Mūšiuose netoli Viekšnių žuvo 9 pulko kovotojai. Tai buvo Aleksejus Danilinas, Sergejus Kukuškinas, Aleksejus Chitrovas, Vasilijus Kazakovas, Foma Zacharovskis, Grigorijus Dajevas, Izraelis Romas, lietuviai Mikalojus Petrušis ir Burakas. Jiems prie cerkvės pastatytas paminklinis akmuo [6].
Šaltiniai
- ↑ Ten buvęs. Viekšniuose iškilmės. Pastatytas paminklas // Žemaičių prietelius. - 1930. - Liepos 24. - Nr. 30. - P. 6-7.
- ↑ Bučas J., Mačikėnienė R. Vytautas Didysis ir mes. - K., 1991. - P. 20, 157.
- ↑ Imbrienė V. Gerais norais skylių neužlopysi // Vienybė. - 1999. - Geg. 18.
- ↑ Sučylienė Janina. Viekšniškiai — darbštūs ir kūrybingi žmonės // Būdas žemaičių. — 2000. — Rugs. 29.
- ↑ Vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 598 - 599.
- ↑ Ką primena paminklas // Vienybė. — 1988. — Vas. 23.