Viekšnių geležinkelio stotis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Viekšnių geležinkelio stotis prieš II pasaul. karą
Viekšnių geležinkelio stotis, 2004 m.
Anksčiau šiame pastate buvo Rekečių mokykla, vėliau įsikūrė geležinkelininkų kontora, o jai persikėlus į kitas patalpas, leista apsigyventi žmonėms

VIEKŠNIŲ GELEŽINKELIO STOTIS.

Pro stotį vyko prekiniai ir keleiviniai traukiniai, buvo keleivių laukiamoji salė ir kasa. Dabar likęs tik traukinių prasilenkimo kelias.

Istorija

1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšniuose gyvenusių žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet jo negavę, stotį suplanavo už 3 km nuo Viekšnių centro[1]. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamasis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.

Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamasis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statines, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai

1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas[2].

Viršininkai

  • Piotras Jakovlevas (1885-1889 m.),
  • Aleksandras Tomkovičius (Tomkavičius) (nuo 1889 m.). Buvo katalikas ir iš netoli kilęs, dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo kazokų ietimis sužeistas ir vos išgyvenęs.
  • Stanislovas Pavlovičius (Paulavičius) (iki 1897 m.). Taip pat buvo katalikas.
  • Michailas Gusevas (1897 m.),
  • Sergejus Solovjovas (1898-1899 m.),
  • Aleksandras Penikotas (1900-1901 m.),
  • Vasilijus Gorbenka (1901-1902 m.),
  • Ivanas Boreika (1902-1906 m.),
  • Michailas Goželskis (1906-1913 m.),
  • Petras Sauka (nuo 1913 m. iki kaizerinės Vokietijos okupacijos).
  • Steponas Kačerauskas (1970-2002 m.)(1953 m. baigė Vilniaus geležinkelio technikos mokyklą ir penkiolika metų išdirbo Akmenės geležinkelio stotyje. Dirbo prekių priėmėju ir išdavėju, prekių kasininku)[3].
  • Emilija Stancevičienė (2002 m. - )

Viekšnių geležinkelio stoties viršininku dar yra buvęs poetas ir vertėjas Stasys Petrulis (1875 - apie 1908 m.)[4].

Šaltiniai

  1. M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.
  2. Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.
  3. Laima Raugalienė. Visą gyvenimą paskyrė geležinkeliui // Būdas žemaičių. - 2004. - vasar. 4. - Nr. 5(68).
  4. Tik faktai: Sukaktis // Vienybė. — 1995. — Lapkr. 4.