Varduvos kraštovaizdžio draustinis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Varduvos kraštovaizdžio draustinis
Varduvos draustinis. MKE.jpg
Seniūnija Sedos seniūnija
Plotas 470 ha
Įsteigimo data 1992 m.
Koordinatės  ?
Tipas  Kraštovaizdžio
Riboženklis

VARDUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS yra Sedos seniūnijoje. Apima Varduvos upės slėnį nuo Kulšėnų kaimo iki Renavo dvaro, kuris su savo parku taip pat yra draustinio dalis. Ties Dūmaičiais draustiniui priklauso ir dešiniajame krante tarp upės ir kelio Renavas-Kulšėnai esantis Smiltynės miškas (62 ir 63 kvartalai).

Biologinė įvairovė

Augalai

Draustinio augmeniją skiriama į dvi ryškias dalis: Renavo dvaro aplinkos, jo parko augmeniją su didele vietinių ir introdukuotų augalų, tarp kurių dalis natūralizavosi, įvairove ir natūrali Varduvos upės pakrančių augmenija, kurios didelę įvairovę sąlygoja raižytas reljefas ir palyginti minimali netinkama žmogaus ūkinė veikla.

Draustinio natūraliuose ekotopuose užregistruota 283 aukštesniųjų augalų rūšys, priklausančios 70 šeimų ir 199 gentims. Didžiausios augalų šeimos: astrinių (28 rūšys), pupinių (11), notrelinių (12), vėdryninių (13), erškėtinių (21), bervidinių (10), miglinių (23).

Tarp draustinio botaninių vertybių yra: meškinis česnakas, tuščiaviduris rūtenis, menturlapė baltašaknė, 4 gegužraibinių augalų rūšys (raiboji, dėmėtoji, raudonoji gegūnės ir šalmuotoji gegužraibė), miškinis eraičinas ir miškinė žemuogė, o taip pat pievos su paprastuoju burbuliu ir raktažolė pelenėle.

Botaniniu požiūriu draustinis yra labai turtingas ir vertingas. Visame parke gausiai auga didelis, 2 ir daugiau metrų aukščio introdukuotas astrinių šeimos augalas su šviesiai melsvais violetiniais žiedais - Cicerbita alpina.

Natūralioje draustinio dalyje landšaftas labai įvairus ir vaizdingas. Tai vingiuotos Varduvos upės šlaitai, salpinės pievos ir miškas. Šlaitai apaugę lapuočiais medžiais: uosiais, ąžuolais, liepomis ir kt. bei krūmais: lazdynais, ievomis. Prie upės auga baltalksniai ir įvairios karklų rūšys. Po medžiais dažni daugiamečio laiškenio sąžalynai. Paupyje, siauroje pakrantės juostoje auga paprastasis varputis, nendrinis dryžutis, kanapinis kemeras, pelkinė žylė ir kt. Toliau nuo kranto, drėgnoje ganamoje pievoje ir jos sausesniame šlaite suskaičiuota augant per 50 žolinių augalų rūšių. Tai viena iš didžiausių, mažai pakeistų ir įdomiausių draustinio pievų.

Vabzdžiai

Draustinyje užregistruota 171 vabalų rūšis iš žygių, krypūnėlių, kerpvabalių, maitvabalių, trumpasparnių, elniaragių, plokštėtaūsių, liūnvabalių, sprakšių, minkštvabalių, žvilgvabalių, boružių, avietinukų, juodvabalių, ūsuočių, lapgraužių, cigarsukių ir kinivarpų šeimų. 11 vabalų rūšių Lietuvoje sugauta pirmą kartą arba yra labai retos. 1991-07-01 Smiltynės miško pamiškėje, Dūmaičių k., buvo sugautas 1 egz. keturtaškis maitvabalis (Dendroxena quadrimaculata Scop.), kuris įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.

Žuvys

Varduvoje gyvena, veisiasi, atklysta maitintis įprastos upių žuvys. Iš retesnių čia apsilanko kiršliai ir margieji upėtakiai.

Paukščiai

Iš draustinyje užregistruotų 73 paukščių rūšių, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti didysis dančiasnapis, erelis rėksnys ir tulžys. Be to, 1,5 km aukštyn upe nuo Renavo dvaro buvo rastas suopio lizdas, kuriame 1992 m. sėkmingai išaugo 3 jaunikliai. Labai vertingi yra Varduvos skardžiai, kur urvus rausia ir jauniklius augina tulžiai. Čia pastebėtos 5 šių paukščių poros.

Žinduoliai

Dvaro pastatai ir parkas su senais drėvėtais medžiais yra puikus prieglobstis kelioms šikšnosparnių rūšims. 1996 ir 1997 m. Lietuvos teriologų draugijos šikšnosparnių specialistų grupės koordinatorius Doc. Dr. Dainius H.Pauža ultragarsinio detektoriaus pagalba tyrė šių gyvūnų rūšinę sudėtį. Iš viso aptiktos 7 šikšnosparnių rūšys (visos įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą): vandeninis, Brandto pelėausiai, ausylis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas, rudasis nakviša ir šiaurinis šikšnys.

Varduvoje aptinkama ūdra, pakrančių žolynuose - kanadinė audinė, šeškas, akmeninė kiaunė.