Urvinė kregždė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Urvinė kregždė
Nuotraukos laikinai nėra
Urvinė kregždė (Riparia riparia)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Kregždiniai
Hirundinidae
Gentis Riparia
Riparia
Rūšis Urvinė kregždė
Riparia riparia
(Linnaeus, 1758)

URVINĖ KREGŽDĖ (Riparia riparia), kregždinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pirmieji paukščiai pasirodo gegužės pradžioje. Peri kolonijomis nuo 10 iki 300 ar daugiau porų. Urvelį kasa abu porelės nariai 3 – 15 dienų. Jo gale būna praplatėjusi lizdo kamera, išklota šiaudeliais, plaušais bei plunksnomis. Birželio antroje pusėje –liepos pradžioje patelė padeda 3 – 7 baltus, beveik permatomus kiaušinius. Pakaitomis peri abu porelės nariai vidutiniškai 14 dienų. Jaunikliai gūžtą palieka 16 – 23 dienų amžiaus. Dar kurį laiką jie vis grįžta nakvoti į gimtąjį urvelį. Išveda 2 jauniklių vadas.

Minta įvairiais ore pagautais vabzdžiais: uodais, vabalais, dvisparniais, drugiais.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu aptinkama prie stačių, eroduotų upių krantų, karjeruose. Peri smėlėtuose ar žvyrėtose stačiuose šlaituose išsikastuose urveliuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 50000 - 150000 perinčių porų.

Mažeikių rajone dažna, gausi, karjeruose, prie upių skardžių aptinkama rūšis. Kasmet rajone peri 2500 – 3000 porų.

Radimvietės

Didžiausios kolonijos įsikūrusios Ventos, Varduvos upių skardžiuose, Kuodžių, Griežės, Kušlėnų, Dūmaičių, Tiškų karjeruose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.