Trikertė žvaginė
| Trikertė žvaginė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Bastutiečiai Brassicales |
| Šeima | Bastutiniai Brassicaceae |
| Gentis | Žvaginė Capsella |
| Rūšis | Trikertė žvaginė Capsella bursa-pastoris (L.) Medik. |
|
| |
TRIKERTĖ ŽVAGINĖ (Capsella bursa-pastoris), bastutinių (Brassicaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas.
Aukštis 20-60 cm. Šaknis liemeninė. Stiebas status, dažnai šakotas, plikas arba plaukuotas, ryškiai vagotas. Pamatiniai lapai susitelkę skrotelėje, plunksniškai suskaldyti į trikampiškas arba pailgai trikampiškas smailias skiautes. Stiebo lapai pražanginiai, bekočiai, ausytais strėliškais pamatais apkabina stiebą, lygiakraščiai ar netaisyklingai dantyti arba suskaldyti; viršutiniai siaurai lancetiški arba linijiški. Visi lapai tamsiai žali, apaugę paprastais arba žvaigždiškais plaukeliais. Žiedai smulkūs, balti ant ilgų žiedkočių. Žydi nuo balandžio iki vėlyvo rudens, vaisiai subręsta gegužę -spalį. Vaisius - trikampiškai atvirkščiai širdiška, 6,9 mm ilgio, 4-8 mm pločio ankštarėlė, kurioje iki 24 sėklų. Sėklos ovališkos, blizgančios, šiek tiek raukšlėtos, gelsvai rudos.
Auga laukuose, pakelėse, dirvonuose, pakrantėse, daržuose, šiukšlynuose, ganyklose, dykvietėse. Gaji laukų piktžolė.
Vaistinės savybės
Žolė pjaunama giedrą dieną, rasai nukritus. Pjaunama peiliais arba augalai išraunami, šaknys nupjaunamos ir išmetamos. Nupjauta žolė džiovinama pastogėse arba gerai vėdinamose patalpose, puriai paskleidus ant popieriaus ar audinio. Žaliava - 10-30 cm ilgio lapuoti stiebai su žiedais ir nesubrendusiomis sėklomis.
Liaudies medicinoje augalai vartojami arteriniam kraujospūdžiui mažinti, gydant žaizdas, pūlinius. Augalų sultys naudojamos pavilgams ir kompresams ant sumuštų vietų, nedidelių odos pažeidimų; pusiau praskiestos - lašinti į šnerves kraujuojant iš nosies. Kulinarijoje naudojama kaip aštrus prieskonis. Žvaginių sėklas galima vartoti kaip garstyčių pakaitalą. Naudojamas ir veterinarijoje.
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.