Tetervinas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Tetervinas
Nuotraukos laikinai nėra
Tetervinas (Tetrao tetrix)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Vištiniai paukščiai
Galliformes
Šeima Tetervininiai
Tetraonidae
Gentis Tetrao
Tetrao
Rūšis Tetervinas
Tetrao tetrix
(Linnaeus, 1758)

TETERVINAS (Tetrao tetrix), tetervininių šeimos paukštis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Porų nesudaro. Tuoktuvių pradžia priklauso nuo meteriologinių sąlygų. Dažniausiai tuoktuvės prasideda kovo viduryje. Intensyviausiai jos vyksta balandžio mėn. dirbamuose laukuose, aukštapelkių plynėse, miško aikštelėse, gaisravietėse. Patelė lizdą suka netoli tuoktaviečių tarp krūmų, kupstų, žolių guotų. Į sausomis žolėmis išklotą gūžtą patelė padeda 5 - 11 balsvus, pamargintus rusvomis dėmelėmis, kiaušinius. Perėti pradeda padėjusi paskutinį kiaušinį. Peri vidutiniškai 26 paras. Daugiausiai jauniklių išsirita birželio pirmoje pusėje. Po savaitės jaunikliai pradeda skraidyti ir po mėnesio visiškai suauga.

Minta daugiausiai augaliniu maistu: žaliosiomis augalų dalimis, sėklomis, uogomis, o žiemą – medžių pumpurais. Jaunikliai sulesa nemažai įvairaus gyvūninio maisto (vabzdžių).

Biotopai

Gyvena miškų pakraščiuose, nedideliuose miškeliuose, krūmingose drėgnose pievose, kirtavietėse, aukštapelkėse. Vengia didelių, tankių vientisų miško masyvų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 2000 - 7000 paukščių. Mažeikių rajone apyretė, tolygiai paplitusi rūšis. Aptinkamas visose, didesnėse nei 50 ha dydžio aukštapelkėse, užaugančiuose durpynuose. Kasmet rajone peri apie 50 porų.

Radimvietės

Didesnės perimvietės yra Dautarų, Grauminalio, Felisbergo, Žalgirio, Užpelkių, Maigų miškuose, Žadeikių durpyne.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.