Kazys Sidabras
SIDABRAS KAZYS (g. 1900-03-04 Naikių k. - m. 1989-10-07 Krakių k.), giedorius, kolekcininkas, tautosakos pateikėjas.
Tėvas - Ignas Sidabras. K. Sidabro tėvai mirė anksti, todėl našlaičiais paliko trys vaikai: dukterys Ona ir Cecilija bei dešimtmetis sūnus Kazys. Ūkeliu, kol brolis taps pilnametis, rūpinosi vyriausioji sesuo Ona. Skaityti Kazys buvo pramokęs iš tėvo maldaknygių, net „graždankos“ raštą pažino. Būdamas dvidešimties metų lankė suaugusių kursus. Ėmė giedoti bažnytiniame chore, vadovaujamame Karolio Pukevičiaus. Choras repetavo ne vien giesmes, bet ir dauglį patriotinių dainų Maironio, Kudirkos žodžiais, liaudies dainas. Vėliau giedojo pavasarininkų kuopos chore. Šis choras yra koncertavęs Telšiuose, Eucharistiniame vyrų kongrese, Klaipėdoje, kai ji buvo grąžinta Lietuvai.
K. Sidabras buvo labai žingeidus, viskuo domėjosi, bendravo su kaimo jaunimu. 1929 m. Naikių k. subūrė vaidintojų trupę. Kartu su Naikių ir Krakių kaimo šviesuoliais repetavo Žemaitės „Trys mylimos“ (Liudviko vaidmenį, kurio žodžius prisiminė net senatvėje) ir kitus trumpesnius vienaveiksmius komiškus veikalėlius, kaimo klojimuose ruošė gegužines.
Turėjo savo nemažą bibliotekėlę. Joje daugiausia knygų žemės žemės ūkio klausimais. Buvo ir grožinės literatūros, knygelių medicinos klausimais. Šios knygos išliko per karus, nors laiko apgadintos. Prenumeravo „Ūkininko patarėją“, „Ateitį“, žurnalus „Pavasaris“, „Naujoji sodyba“. Išlaikė didelę senovinių kalendorių kolekciją. Buvo šviesus žmogus, labai mėgęs bendrauti, asmeniškai pažinęs pusę parapijos žmonių. Platūs kultūriniai interesai, choro, dramos repeticijos atimdavo daug brangaus žemdirbio laiko. Seserys pyko ant brolio už „lakstymą, bet jis negalėjo išsižadėti savo pomėgių.
1930 m. sukūrė šeimą. Dainavo vienas ir draugų būryje dirbdamas ar ilsėdamas. Liko visame kaime pagarsintu giedoriumi ir dainininku. Mėgiamas buvo įvairiuose suėjimuose, nes mokėjo daugybę žaidimų, šokių, eilėraščių ir dainų, tinkančių bet kokiai progai. Pokario metais susirgo reumatu. Keletą mėnesių išgulėjo lovoje, visiškai negalėdamas vaikščioti. Vėliau vaikščiojo, pasiramsčiuodamas lazdele.
Buvo kuklus, paprastas. Mokėjo bendrauti su visais, todėl visų buvo mėgiamas. Sulaukęs senatvės, turėjo geriausią atmintį. Daug skaitė, domėjosi pasaulio įvykiais.
1988-08-27,28 A. Vilkas iš K. Sidabro į magn. juostelę įrašė 34 liaudies dainas, 12 ratelių ir žaidimų, o taip pat apie Užgavėnių papročius, smulkiąją tautosaką, vietovardžius, paskojimą apie 1915 m. karą ir apylinkės dievdirbius. Visa medžiaga iššifruota ir 1990 sudarytas 72 lapų rinkinys, kuris 1994 m. buvo pristatytas Respublikinėje jaunųjų kraštotyrininkų parodoje.
2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.