Pilkoji pečialinda

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pilkoji pečialinda
Nuotraukos laikinai nėra
Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Devynbalsiniai
Sylviidae
Gentis Pečialindos
Phylloscopus
Rūšis Pilkoji pečialinda
Phylloscopus collybita
(Vieillot, 1817)

PILKOJI PEČIALINDA (Phylloscopus collybita) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda balandžio mėnesį. Lizdą krauna patelė žemose eglutėse, pušelėse, kadagiuose, sausų šakų krūvose, duobutėje ant žemės. Lizdą suka iš sausų varpinių žolių stiebelių bei lapų, pavienių samanų kuokštelių, gūžtą gausiai iškloja plunksnomis. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 5 – 7 baltus su rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį 12 – 14 parų. Jauniklius maitina taip pat viena pati patelė apie 13 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, drugių vikšrais, amarais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairaus amžiaus miškuose, netoli kirtaviečių, aikščių, pievų. Mėgsta pušynus, rečiau – eglynus, atželiančias kirtavietes, gaisravietes. Mielai įsikuria paupių, priemiesčių želdiniuose, parkuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300000 - 400000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 8000 - 10000 porų.

Radimvietės

Peri rajono miškuose, laukų, paupių miškeliuose, parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.