Pilkoji žąsis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pilkoji žąsis
Nuotraukos laikinai nėra
Pilkoji žąsis (Anser anser)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Žąsys
Anser
Rūšis Pilkoji žąsis
Anser anser
(Linnaeus, 1758)

PILKOJI ŽĄSIS (Anser anser), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta 3 – 4 gyvenimo metais. Lizdus dažniausiai krauna tarp nendrių ant kupstų, plovų, salose. Lizdo pagrindas sukrautas iš stambesnių augalų stiebų, šakelių, gūžta išklojama sausa žole, sausais lapais, pūkais. Balandžio mėn. deda 4 – 10 (dažniausiai 4 – 5) balsvų su gelsvu atspalviu kiaušinių. Patelė peri 27 – 28 paras, patinas visada laikosi netoliese, garsiu gagenimu įspėdamas apie pavojų. Sulaukę dviejų mėnesių amžiaus, jaunikliai nors ir skraido, tačiau su tėvais kartu laikosi dar gana ilgai.

Minta įvairiu augaliniu maistu: javų želmenimis, varpinėmis žolėmis, vandens augalais, lesa grūdus, žolių sėklas.

Biotopai

Perėjimo laikotarpiu laikosi plačiais ir tankiais nendrynais apaugusiose upių deltose, ežeruose, didesnėse vandens talpyklose. Įsikuria ir užpelkėjusiuose, sekliuose ežeruose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija gausėja. Populiacijos dydis: 50 - 150 perinčių porų. Mažeikių rajone veisimosi laikotarpiu aptinkama labai retai, tik pavieniai, neperintys paukščiai.

Radimvietės

Veisimosi laikotarpiu pavieniai paukščiai ne kasmet stebimi Varduvos tvenkinyje.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.