Paprastoji pilkoji zylė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Paprastoji pilkoji zylė
Nuotraukos laikinai nėra
Paprastoji pilkoji zylė (Parus palustris)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Zyliniai
Paridae
Gentis Zylės
Parus
Rūšis Paprastoji pilkoji zylė
Parus palustris
Linnaeus, 1758

PAPRASTOJI PILKOJI ZYLĖ (Parus palustris), zylinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdavietėse čiulbėti pradeda vasario pabaigoje. Lizdus įrengia uoksuose, dažnai juos šiek tiek išvalo, praplatina. Užima dažniausiai apleistus mažųjų genių ar kitų zylių rūšių uoksus. Labai retai įsikuria uoksiniuose inkiluose. Lizdą suka iš samanų, kerpių, gūžtą iškloja gyvulių vilna, rečiau – plunksnomis. Balandžio antroje pusėje –gegužės pradžioje sudeda 6 – 10 baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri tik patelė 13 – 15 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 17 – 19 dienų. Per vasarą mūsų krašte išveda vieną jauniklių vadą.

Minta daugiausiai vorais ir drugių vikšrais. Pavasarį ir vasarą minta tik gyvūniniu maistu, o vėlyvą rudenį ir žiemą daugiausiai lesa eglių, pušų sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu daugiausiai apsigyvena paupių lapuotynuose, mėgsta užmirkusius juodalksnynus, drebulynus. Noriai įsikuria senuose lapuočių ar mišrių medynų parkuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 60000 - 70000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1200 – 1500 porų.

Radimvietės

Peri visuose miškuose, daugelyje Ventos upės ir jos intakų miškelių.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.