Paprastasis pastarnokas
| Paprastasis pastarnokas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Salieriečiai Apiales |
| Šeima | Salieriniai Apiaceae |
| Gentis | Pastarnokas Pastinaca |
| Rūšis | Paprastasis pastarnokas Pastinaca sativa L. |
|
| |
PAPRASTASIS PASTARNOKAS (Pastinaca sativa), salierinių (Apiaceae) šeimos dvimetis žolinis augalas.
Aukštis 30-100 cm. Stiebas tvirtas, briaunotas, vagotas. Lapai vieną kartą plunksniški, su 2-7 kiaušiniškų, dantytų lapelių. Skėčiai 4-8 cm skersmens, su 5-20 nevienodo ilgio stipinų. Vainiklapiai geltoni. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Laukiniai pastarnokai aptinkami Europoje, Azijoje, Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje auga pakelėse, pagrioviuose, pievose, sąvartynuose. K. Donelaitis „Metuose“ ragino būrus sėti pastarnokus. Tai sena daržovė, Europoje auginta prieš įvežant bulves.
Pirmaisiais augimo metais susiformuoja 20-30 cm ilgo nusmailėję arba pailgai apvalūs pastarnokų šakniavaisiai. Pastarnokų vaisiai turtingi mineralinių medžiagų, eterinių aliejų. Medžiagos, esančios pastarnokuose, gerina apetitą, virškinimą, teigiamai veikia širdies kraujagysles, skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo. Pastarnokai valgomi švieži, virti, kepti, troškinti, konservuoti. Iš jų gaminamos salotos, įvairūs šalti ir karšti patiekalai. Jie iš dalies gali pakeisti salierus, kurių auginimas daug sudėtingesnis.