Nendrinė vištelė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Nendrinė vištelė
Nuotraukos laikinai nėra
Nendrinė vištelė (Gallinula chloropus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Gerviniai paukščiai
Gruiformes
Šeima Višteliniai
Rallidae
Gentis Nendrinės vištelės
Gallinula
Rūšis Nendrinė vištelė
Gallinula chloropus
(Linnaeus, 1758)

NENDRINĖ VIŠTELĖ (Gallinula chloropus), vištelinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Lizdus krauna pakrantėse, seklumose, dažniausiai tarp krūmų šakų iš pernykščių nendrių lapų, švendrų. Balandžio – gegužės mėn. deda dažniausiai 8 – 11 matinių žalsvų, išmargintų rudomis ir pilkšvomis dėmelėmis, kiaušinių (antrose dėtyse kiaušinių - mažiau). Daugiausiai peri patelė, patinas ją pakeičia tik retkarčiais. Jaunikliai išsirita po 19 – 22 dienų.

Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, voragyviais, moliuskais, rečiau - augalų ūgliais, sėklomis, grūdais.

Biotopai

Mėgsta įvairius seklius vandenis su vešliais ir tankiais nendrynų, meldynų sąžalynais, atviro vandens plotais. Apsigyvena ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, senvagėse, kūdrose, durpynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 5000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 80 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Plinkšių, Sedos, Meižių ežeruose, Varduvos, Pašerkšnės, Žibikų tvenkiniuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.