Mėlynoji zylė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mėlynoji zylė
Mėlynoji zylė.jpg
Mėlynoji zylė (Parus caeruleus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Zyliniai
Paridae
Gentis Zylės
Parus
Rūšis Mėlynoji zylė
Parus caeruleus
Linnaeus, 1758

MĖLYNOJI ZYLĖ (Parus caeruleus), zylinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdavietes pasirenka kovo antroje pusėje. Dažniausiai peri apleistuose kitų paukščių uoksuose, drevėse, medžių plyšiuose, inkiluose. Lizdą krauna abu porelės nariai (daugiausiai patelė) iš samanų, augalinių plaušų, gūžtą iškloja vilna, plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – birželio mėn. patelė padeda 7 – 10 (kartais iki 16) baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė 12 – 15 parų. Jauniklius maitina abu porelės nariai 16 – 18 dienų. Per vasarą dažniausiai išveda dvi jauniklių vadas.

Minta daugiausiai drugių vikšrais, įvairiais vabalais (ypač straubliukais, lapgraužiais), jų lervomis.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta paupių, pamiškių, pakelių medynus, miesto želdinius, parkus, sodus. Vengia ištisų miško masyvų, spygliuočių medynų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 70000 - 110000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.

Radimvietės

Peri visuose miškuose, vandens telkinių pakrančių miškeliuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.