Kuosa

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kuosa
Kuosa.MKE.jpg
Kuosa (Corvus monedula)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Varniniai
Corvidae
Gentis Corvus
Corvus
Rūšis Kuosa
Corvus monedula
Linnaeus, 1758

KUOSA (Corvus monedula), varninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, dalinai migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Sudaro pastovias, ilgalaikes poras. Peri pavienėmis poromis ar sudaro nedideles kolonijas. Lizdus įrengia medžių uoksuose, drevėse, inkiluose, įvairių pastatų plyšiuose, nišose, ventiliacijos angose, retai įsikuria apleistuose kovų lizduose. Lizdą krauna iš sausų medžių šakelių, šiaudelių, žievės atplaišų, gūžtą iškloja plunksnomis, šeriais, karnienos plaušais, skudurėlių, popierių skiautėmis, vata. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 4 – 6 (dažniausiai 5) žalsvus ar melsvus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 17 – 18 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 28 –30 dienų. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu: vabzdžiais, jų lervomis, kirmėlėmis, rečiau – peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, lesa grūdinių kultūrų, piktžolių sėklas. Žiemą minta buitinėmis maisto atliekomis.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena miestuose, gyvenvietėse, kaimuose, vienkiemiuose, senuose parkuose, rečiau – miško pakraščiuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 50000 - 60000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, urbanizuotose vietovėse tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1200 – 1500 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Mažeikių mieste, Viekšnių, Sedos, Tirkšlių miesteliuose, daugelyje kaimų, Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.