Ežerinė nendrinukė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Ežerinė nendrinukė
Acrocephalus schoenobaenus.RimvydoKindurio.110518-04.jpg
Ežerinė nendrinukė
(Acrocephalus schoenobaenus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Devynbalsiniai
Sylviidae
Gentis Nendrinukės
Acrocephalus
Rūšis Ežerinė nendrinukė
Acrocephalus schoenobaenus
Linnaeus, 1758

EŽERINĖ NENDRINUKĖ (Acrocephalus schoenobaenus), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje. Lizdą krauna abu porelės nariai, arba vien tik patelė prie pat vandens, ar virš jo, krūmokšnyje, tarp aukštų žolių ar nendrių 10 – 90 cm aukštyje. Lizdą suka iš sausų pernykščių augalų stiebelių, šaknelių, samanų, kartais įpina voratinklių, šerių, augalinių pūkų. Gegužės – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 gelsvai pilkus su rudomis ar rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė padėjusi paskutinį kiaušinį apie 13 parų. Jauniklius maitina abu porelės nariai 13 – 15 dienų. Dauguma porų per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta vabalais, drugeliais, dvisparniais, blakėmis, žirgeliais, vorais, smulkiais moliuskais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairių vandens telkinių pakrantėse, senvagėse, apaugusiuose krūmais, nendrėmis, aukštomis žolėmis. Mėgsta užliejamas, klampias pievas, balas, kūdras, išeksploatuotus durpynus, su atviro vandens plotais, krūmais.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300000 - 400000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 4000 – 5000 porų.

Radimvietės

Peri visų rajono ežerų, tvenkinių, upių, užžėlusių karjerų, didesnių kūdrų pakrantėse, užmirkusiose, krūmais apaugusiose pievose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.