Šlaitinis dirvenis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Šlaitinis dirvenis
Nuotraukos laikinai nėra
Šlaitinis dirvenis
(Ononis arvensis)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Pupiečiai
Fabales
Šeima Pupiniai
Fabaceae
Gentis Dirvenis
Ononis
Rūšis Šlaitinis dirvenis
Ononis arvensis
L.

ŠLAITINIS DIRVINIS (Ononis arvensis), pupinių (Fabaceae) šeimos daugiametis augalas su trumpu šakniastiebiu ir ilga liemenine šaknimi.

Aukštis iki 60 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai yra statūs ir šakoti, apaugę paprastais liaukiniais plaukeliais. Lapai pražanginiai, viršutiniai - paprasti, kiti - trilapiai. Žiedai - rožinės spalvos, susitelkę po 2 lapų pažastyse, o stiebo ir šakelių viršūnėse sudarantys varpiškas kekes. Vaisius - ankštis su 2-4 sėklomis. Žydi birželio - rugpjūčio mėn.

Savybės ir panaudojimas

Šlaitinio dirvenio vaistinė žaliava - šaknys. Jos kasamos rudenį, rugsėjo-spalio mėn. Šaknys nuplaunamos, susmulkinamos ir džiovinamos vėdinamoje patalpoje ne aukštesnėje kaip 45° C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys yra savito kvapo ir kartokos. Jų išorinė pusė ruda, o vidus gelsvas arba pilkas.

Dirvenio šaknų nuoviras ir tinktūra gydo uždegimus ir stabdo kraujavimą, todėl labai gera priemonė yra hemarojui gydyti. Taip pat dirvenio šaknų nuoviras turi šlapimą varančių savybių, todėl liaudies medicinoje vartojamas nuo šlapimo pūslės ir inkstų akmenligės. Nuolat vartojant nuovirą, laisvėja viduriai. Augalo nepatariama vartoti, jei yra žemas ktraujospūdis, nėščioms moterims, sergantiems ūmiu nefritu.

Paplitimas Mažeikių rajone

Aptinkamas pakelėse, dirvonuose, palaukėse bei pakrantėse.

Etimologija

Liaudyje vadinamas kietžirniu, vilkupe.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.