Ukrinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
(Istorinės žinios)
37 eilutė: 37 eilutė:
 
Lietuvos Respublikos metais buvo Židikų valsčiaus Ukrinų seniūnija. Pokario metais iki 1974 m. Ukrinai buvo apylinkės centras, o naikinant vienkiemius buvo plečiami, kaip kolūkio centrinė gyvenvietė. 1980 m. pastatyti modernūs paslaugų namai (projekto autorius architektas P. Jansonas). Buvo „Tarybinės Žemaitijos" kolūkio centrinė gyvenvietė.
 
Lietuvos Respublikos metais buvo Židikų valsčiaus Ukrinų seniūnija. Pokario metais iki 1974 m. Ukrinai buvo apylinkės centras, o naikinant vienkiemius buvo plečiami, kaip kolūkio centrinė gyvenvietė. 1980 m. pastatyti modernūs paslaugų namai (projekto autorius architektas P. Jansonas). Buvo „Tarybinės Žemaitijos" kolūkio centrinė gyvenvietė.
  
Ukrinų k., Kvistės kair. krante, palei kelią į Naudvarę, išlikę Ramanauskų, Ganusevičių, Plechavičių dvarelių liekanos.
+
Ukrinų k., Kvistės kair. krante, palei kelią į Naudvarę, išlikę [[Ramanauskų dvaras|Ramanauskų]], Ganusevičių, Plechavičių dvarelių liekanos.
  
 
2003 m. gegužės 13 d. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro stainių kompleksų sąrašą įrašyta prie Kvistės upės esanti Ukrinų dvaro sodyba (teritorijos plotas - 2,37 ha)(G368K): ponų namas (G368K1), past. 1881 m.; kiaulidė (G368K2), past. XIX a. II p.) ir tvartas (G368K3), past. XIX a. II p.<ref>Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. Į-138</ref>.
 
2003 m. gegužės 13 d. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro stainių kompleksų sąrašą įrašyta prie Kvistės upės esanti Ukrinų dvaro sodyba (teritorijos plotas - 2,37 ha)(G368K): ponų namas (G368K1), past. 1881 m.; kiaulidė (G368K2), past. XIX a. II p.) ir tvartas (G368K3), past. XIX a. II p.<ref>Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. Į-138</ref>.

13:24, 22 sausio 2012 versija

Ukrinai
Ukrinai.MKE.2006-09-09.jpg
J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Koordinatės: 56° 17' 60 š.pl., 22° 6' 0 r.ilg.
Altitudė: 78
Gyventojai: 484 (2001 m.)

UKRINAI, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka Kvistė, rytiniu pakraščiu - Varduva, šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su Pocaičių k.

Yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (past. 1857 m.), veikia pagrindinė mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 488 gyventojai), biblioteka, paštas, UAB „Stepono baldai", „Rapsoila", „Žemaitijos deguonis", 1997-2006 m. veikė UAB „Ukrinų duona". Šalia kapinių stovi Stepono Gailevičiaus sukurtas baudžiavos panaikinimo akmeninis koplytstulpis.

Gatvės

Ukrinuose yra šios gatvės: Liepų (ilgis 0,165 km, asfaltuota/žvyruota), Pakvisčio (0,700 km, asfaltuota), Pocaičių (0,485 km, asfaltuota), Repšių (0,250 km, asfaltuota), Saulės (0,340 km, asfaltuota), Sporto (0,500 km, asfaltuota), Sūdintų (0,250 km, asfaltuota), Taikos (0,900 km, asfaltuota), Vakarų (0,300 km, asfaltuota), Varduvos (0,500 km, ). Bendras gatvių ilgis - 4,390 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1866 m. - 94 gyv., 1902 m. Ukrinų bajorkaimyje - 59, miestelyje ir malūne - 43 gyv., 1923 m. - 24 ūkiai, 128 gyv., 1972 m. - 143 kiemai, 402 gyv., 1979 m. - 414, 2001 m. - 484 gyv. (236 vyr., 248 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai[1].

Istorinės žinios

Pirmieji rašytiniai duomenys apie Ukrinus yra XVI a. 1585 m. birželio 17 d. buvo įvykdytas Grigorijaus Ukrino prašymas ir apžiūrėti seni žemės riboženkliai (kapčiai) palei Varduvos ir Kvistės upes. Iš kito, 1593 m. dokumento, galima įsitikinti, kad prie Kvistės buvęs Ukrino dvarelis vadinosi Pavarduvys. XVI a. pabaigoje minimos pavardės Ukrinas, Ukrinaitis, Ukrinovičius. XVII a. Pavarduvio dvarelis nuo savininkų pradėtas vadinti Ukrinais [2].

Ukrinai paminėti 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[3]. 1667 m. dūmų surašyme Ukrinuose nurodyti keturi bajorų ir vienas baudžiauninkų dūmas. Iš Pavarduvio dvarelio atsirado Ukrinų bajorkaimis. Kitame 1690 m. dūmų surašyme Ukrinuose nurodyti tik du, neturintys pavaldinių bajorai – Jurgis Lukavičius ir Jurgis Laškovskis. 1690 m. dūmų surašymas neatitiko faktinio kiemų skaičiaus ir buvo žymiai sumažintas. 1717 m. dūmų tarifuose Ukrinai neminimi. Gal po 1708-1711 m. maro Ukrinuose nebeliko gyventojų. Vėliau Ukrinai atsigavo, 1765 m. juose veikė karčema. 1775 m. dūmų tarifuose Ukrinų bajorkaimyje nurodytos šios šlėktų, neturinčių pavaldinių pavardės: Giniotis Antanas, Girdvainis Juozapas, Lukavičius Petras, Staškovskis Andrius ir Zubavičius Juozapas. Tiktai bajoras Pranciškus Dobševičius Ukrinuose turėjo vieną baudžiauninko dūmą.

1776 m. dvarininkas Laurynas Pilsudskis Ukrinų bažnytėlei padovanojo 4 valakus žemės. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo konsekruotas, t. y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (plačiau žr. Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. 19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista.

1852-08-08(20) Ukrinai nukentėjo nuo gaisro. Sudegė bažnyčia su varpine, pavargėlių prieglauda (špitolė), karčema ir du gyvenamieji namai. Bažnyčia atstatyta 1857 m. 1861 m. įvedus valsčius, Ukrinai priskirti Židikų valsčiui.

XIX a. pabaigoje Ukrinų dalis prie bažnyčios pradėta vadinti miesteliu. 1908 m. vasarą Ukrinuose įsteigta vartotojų bendrovė ir atidaryta parduotuvė. Dėl mažos prekių apyvartos ši bendrovė neilgai tegyvavo. 1914 m. Ukrinuose buvo 10 gyvenamųjų kiemų, veikė dvi parduotuvės.

Ukrinai. Centrinė gatvė

Apie 1915-05-05 Ukrinai atsidūrė vokiečių užimtoje teritorijoje. 1915 m. Ukrinų bajorai retai bevartojo lenkų kalbą, jiems tapo mielesnė lietuviška šnekta. 1919 m. Ukrinuose atidaryta pradinė mokykla, kuri 1923 m. perkelta į Bukančius. Nuo 1927 m. Ukrinuose vėl veikė pradinė mokykla. 1930 m. joje mokėsi 55, o 1933 m. – 118 mokinių. 1927 m. pradžioje atidaryta pašto agentūra.

Lietuvos Respublikos metais buvo Židikų valsčiaus Ukrinų seniūnija. Pokario metais iki 1974 m. Ukrinai buvo apylinkės centras, o naikinant vienkiemius buvo plečiami, kaip kolūkio centrinė gyvenvietė. 1980 m. pastatyti modernūs paslaugų namai (projekto autorius architektas P. Jansonas). Buvo „Tarybinės Žemaitijos" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Ukrinų k., Kvistės kair. krante, palei kelią į Naudvarę, išlikę Ramanauskų, Ganusevičių, Plechavičių dvarelių liekanos.

2003 m. gegužės 13 d. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro stainių kompleksų sąrašą įrašyta prie Kvistės upės esanti Ukrinų dvaro sodyba (teritorijos plotas - 2,37 ha)(G368K): ponų namas (G368K1), past. 1881 m.; kiaulidė (G368K2), past. XIX a. II p.) ir tvartas (G368K3), past. XIX a. II p.[4].

Etimologija

Ukrinų vietovardžio kilmė neabejotinai asmenvardinė. Ukrino pavardė tebėra išlikusi iki šiol. Tačiau šios pavardės kilmė kalbininkams tebėra neaiški.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.
  2. Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3.
  3. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  4. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. Į-138