Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
(Šventikai)
8 eilutė: 8 eilutė:
  
 
== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
 
== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.  
+
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šventosios Dvasios]] vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.  
 
 
 
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.  
 
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.  

17:08, 13 gegužės 2012 versija

Mažeikių cerkvė (past. 1930 m.)
Mažeikių Dievo Motinos Dangun Ėmimo cekvės šventikas igumenas N. Šmidtas
Mazeikiu cerkve.MKE.2007-01-25.jpg
Cerkvė 1930 m.
Stogastulpis prie M. Račkausko gimnazijos sporto salės su užrašu: „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia".

MAŽEIKIŲ DIEVO MOTINOS DANGUM ĖMIMO CERKVĖ (rus. Храм в честь Успения Божией Матери) yra Mažeikiuose, Respublikos g. 50.

Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas

1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras Mažeikių centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir mokykla. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.

Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato

Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.

1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

Dabartinė cerkvė

1929 m. stačiatikių bendruomenėje buvo apie 300 tikinčiųjų. Naujos cerkvės statybai stačiatikių bendruomenė sukaupė per 12000 litų. Vyriausybė nemokamai paskyrė žemės sklypą ir 5000 litų. Cerkvės komitetas buvo sukaupęs statybinės medienos. Ją pardavus buvo gauta apie 5000 litų.

1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov, Vladas Burba ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve.

Prieškario metais cerkvė buvo gausiai lankoma, turėjo didelį chorą. Susivieniję Viekšnių ir Mažeikių cerkvių chorai 1936 m. rugpjūčio 16 ir 23 dienomis surengė viešus koncertus. Jungtiniam chorui vadovavo Kauno stačiatikių eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės ir dainos. Įvyko ypatingai iškilmingi atlaidai Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui pažymėti. Buvo suburta šv.Sergiejaus Radonež seserija. Ji rūpinosi senelių ir beglobių vaikų priežiūra. Tą patį 1936 metų rudenį Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse lankėsi Amerikos lietuvių bendruomenės vyskupas Steponas Giniotis. Kartą per metus cerkvėje lankydavosi Kauno stačiatikių eparchijos Metropolitas.

Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. 1947 m. oficialiai buvo įregistruota stačiatikių parapija. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje vaikai ruošiami cerkvės šventėms, supažindinami su cerkvės istorija, papročiais, tradicijomis, mokosi tarnauti Mišioms. Cerkvės chorui vadovauja regentė Margarita Mašina, Lietuvos muzikos akademijos magistrė. Prie cerkvės yra nedidelė špitolė, kurioje yra nedidelė bibliotekėlė.

Mažeikių cerkvės stačiatikių bendruomenė užsiima ir visuomenine veikla. Ji dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su Saldus rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rusų bendruomenėmis.

Šventikai

  • Aleksandras Družilovskis, pirmasis naujosios cerkvės šventikas 1930 m. .
  • Nikolajus Savickis, po metų pakeitė A. Družilovskį ir tarnavo iki 1935 m.
  • Aleksandras Černiajus, nuo 1935 m. Jam padėjo antrasis šventikas Viktoras Kurilovičius, kartu buvo ir Viekšnių cerkvės šventikas; Mažeikių cerkvėje tarnavo iki 1943 m. rudens, po to emigravo į Ameriką. Po karo jis buvo Pietų Afrikos regiono stačiatikių cerkvės vyskupas.
  • Piotras Česnokovas.
  • Anatolijus Stalbovskis, pradėjo tarnauti atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Tarnavo ir Mažeikiuose, ir Viekšniuose. 1991 m. metropolitas Chrizostomas paskyrė A. Stalbovskį Kauno soboro Blagoveščenskij šventiku. Dar trejetą metų jis važinėjoiš Kauno į Mažeikiuse ir Viekšnius, kur cerkvėse aukojo Mišias.
  • igumenas Nestoras, nuo 1994 m. Jo pastangomis parapijiečiai ėmėsi atkurti prieškarines cerkvės tradicijas. Jam tarnaujant cerkvė ir jos aplinka stipriai pasikeitė. Kitokia tapo stogo forma, iš naujo nudažytas ir pats pastatas, atnaujintas visas vidaus interjeras, įrengta vieta chorui. Atliekant visus šiuos darbus, daug pastangų įdėjo ilgametis cerkvės seniūnas Adamas Navaričius.

Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.

Literatūra

  • Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6

Šaltiniai

  • Muturas A. Labas, mes jūsų kaimynai. // Būdas žemaičių. - 2002. - Gegužės 17. - Nr. 55.
  • Muturas A. Istorijos nesuklastoti. // Būdas žemaičių. - 2000. - Gruodžio 8. - Nr. 93.
  • Marius Stonys. Mažeikių cerkvė traukia ne tik mažeikiškius // Vakarų Lietuva. - 2011. - Nr. 26. - P. 1-2.

Kiti straipsniai

Nuorodos