Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
1 eilutė: 1 eilutė:
 
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]
 
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1961 m. Pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).
+
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1951 m. Pastatas nugriautas 1951 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).
  
 
== Istorija ==
 
== Istorija ==
 
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.  
 
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.  
  
1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią.  
+
1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnytėlę.  
  
 +
1940 m. Šv. Aloyzo bažnyčia uždaryta, joje įrengiamas sandėlis, o visa vidaus įranga išvežta į [[Leckava|Leckavą]]. Čia, po gaisro atstačius bažnyčią, visa buvusi bažnytėlės įranga panaudota [[Leckavos bažnyčia|Leckavos maldos namams]].
  
 +
1951 m. bažnytėlė buvo visai nugriauta. Nugriovus gotikinio stiliaus buvusią koplytėlę prie bažnyčios, jos dalys liko po civilinės metrikacijos biuro pamatais. Buvo nutrauktas kapelionų darbas, nebedėstoma tikyba.
 
[[Kategorija: Kulto pastatai]]
 
[[Kategorija: Kulto pastatai]]

17:53, 13 gegužės 2012 versija

Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas

MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA. Buvo tarp dabartinės Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos sporto salės ir Savivaldybės pastato. Veikė vietoj čia buvusios Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės nuo 1927 m. iki 1951 m. Pastatas nugriautas 1951 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).

Istorija

Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiaia, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimanzijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių.

1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzo, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko B. Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnytėlę.

1940 m. Šv. Aloyzo bažnyčia uždaryta, joje įrengiamas sandėlis, o visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. Čia, po gaisro atstačius bažnyčią, visa buvusi bažnytėlės įranga panaudota Leckavos maldos namams.

1951 m. bažnytėlė buvo visai nugriauta. Nugriovus gotikinio stiliaus buvusią koplytėlę prie bažnyčios, jos dalys liko po civilinės metrikacijos biuro pamatais. Buvo nutrauktas kapelionų darbas, nebedėstoma tikyba.