Geltonoji starta

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
20:00, 22 spalio 2008 versija, sukurta Deivis (Aptarimas | įnašas)

(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Geltonoji starta
Geltonoji starta.jpg
Geltonoji starta (Emberiza citrinella)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Startiniai
Emberizidae
Gentis Tikrosios startos
Emberiza
Rūšis Geltonoji starta
Emberiza citrinella
Linnaeus, 1758

GELTONOJI STARTA (Emberiza citrinella), startinių (Emberizidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Poruotis pradeda kovo pradžioje. Lizdus paprastai krauna ant žemės, dažniausiai griovių šlaituose, po žolių kuokštų, krūmų ir medelių priedanga. Kiti lizdai aptinkami jaunose eglutėse, rečiau pušelėse, juodalksniuose, baltalksniuose 0,2 – 1,5 m aukštyje. Lizdus krauna iš sausų žolinių augalų stiebelių, lapų, kartais įpina siūlų, sintetinių medžiagų, gūžtą iškloja švelnesnėmis sausomis žolelėmis, žvėrių plaukais, ašutais. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 3 – 5 balsvus, išmargintus tamsiomis dėmelėmis ir vagelėmis, kiaušinius. Peri patelė 12 – 13 dienų. Nors jaunikliai gūžtą palieka po 11 –12 dienų, skraidyti pradeda būdami tik apie 16 dienų amžiaus. Per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta įvairių augalų sėklomis, vabzdžiais, jų lervomis.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena atvirose, retais krūmais ir medžiais apaugusiose vietose. Labiausiai mėgsta laukų, pakelių, pagriovių, pagelžkelių retus želdinius, spygliuočių jaunuolynus, atviras kirtavietes, dykvietes. Nevengia žmogaus kaimynystės, įsikuria išretėjusiuose parkuose, kapinių, gyvenviečių pakraščiuose. Vengia šlapių, užmirkusių vietų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 600000 - 750000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 12000 – 15000 porų.

Radimvietės

Peri įvairiose atvirose, retais medžiais ir krūmais apaugusiose vietose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.