Gedvydas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
16:53, 22 gegužės 2011 versija, sukurta Algirdas (Aptarimas | įnašas) (Atmestas 182.23.159.22 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 78.58.116.97 versija)

(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Gedvydas
Viliotės tvenkinys
Viliotės tvenkinys
Informacija
Ilgis: 6,2 km
Baseino plotas: 13,4 km²
Ištakos: Petraičių k.
Žiotys: Kvistė
Kodas: 30011355
Gedvydas Pakvisčio k.

GEDVYDAS, Gedvydis, Gedvižas, upė Židikų seniūnijoje, Kvistės (Varduvos, Ventos) kairysis intakas.

Prasideda ties Mažeikių-Skuodo plentu, Petraičių k. laukuose, teka į pietryčius ir Pakvisčio k. žemėje įteka į Kvistę, 14,0 km nuo jos žiočių. Turi vieną deš. intaką. Ties Mažeikių ir Skuodo raj. riba Gedvydas yra užtvenktas, susidaręs didokas tvenkinys. Žemiau užtvankos upelio šlaitai aukšti, statūs, apaugę vešliais medžiais. Einant link Kvistės krantai žemėja, šlapėja, salpa platėja. Žemupyje susiskaido į keletą smulkesnių vagelių, pasidaro sunkiai prienamas.

Prie Gedvydo yra Viliotės ir Pakvisčio k.

Gedvydo slėnis

Gedvydo užliejamos pievos, pakrantės, miškais apaugę šlaitai sudaro gražų kraštovaizdį. Paupiuose auga įprasti medynai. Upelio šlaituose gausu sumedėjusių augalų – baltalksnių, juodalksnių, ievų, liepų, šermukšnių, nereti uosiai ir ąžuolai. Pasitaiko eglių ir pušų, mišrių giraičių. Brūzgynus sudaro karklai, lazdynai, alksniai, laukinės obelys, šunobelės, ožekšniai ir erškėčiai. Šlaituose dažnas žalčialunkis. Medynai sudaro pagrindinę išlikusios natūralios augalijos plotų dalį. Apleistose sodybvietėse ir kitur pakrantėse veši 18 rūšių sumedėjusių ir žolinių introdukuotų augalų rūšių.

Pievų prie Gedvydo palyginti nedaug. Fragmentiškų sausų pievučių yra šlaitų viršutinėje terasoje, medynų ir palaukės aikštelėse. Salpinių pievučių daugėja einant upeliu žemyn. Jos dažniausiai šlapios arba drėgnos, su karklų ir viksvų sąžalynais. Žolinių augalų rūšių įvairovė didelė. Auga įvairiaspalviai, drėgmę mėgstantys augalai – valerijonai, vingiorykštės, pelkinės miglės ir kt. Aptinkamos Raudonosios knygos bei kitos retos ir saugomos augalų rūšys: raudonžiedės naktižiedės, sinavadlapiai vingiriai, paprastosios pakalnutės, dirviniai dirveniai, siauralapės drėgnuolės, vandeninės mėtos, paupiniai jonpaparčiai, kiaušininės dviguonės, dvilapės blandys ir kt.

Upelio šlaitų augalija labai įvairi, puošni ir įspūdinga. Pavasarį upelio vagą, ypač senvagės bei užtakiai pabala nuo žydinčios plunksnalapės griovenės, o auksu nubarsto daug geltonžiedės vėdryno rūšys. Nuostabiai gražios, rausvais ir violetiniais žiedais žydinčio miškinio snapučio ir stambius, geltonus žiedus keliančio, paprastojo burbulio bendrijos. Pavasarį šlaitus puošia gausybė žibučių ir plukių žiedų, tarp kurių kirba nesuskaičiuojama gausybė vabzdžių, tarp kurių neretai stebimos kamanės.

Gedvydo pakrančių entomofauna nėra itin įvairi. Tačiau čia pasitaiko labai specifinių ripikolinių šeimos vabalų, tarp kurių yra labai retų Lietuvos entomofaunai. Aptiktos nedažnos barzdukžygių genties rūšys. Šioje teritorijoje gausūs įvairių rūšių trumpasparniai. Gyvena ir reta boreomontaninė, t. y. paplitusi tiktai tundros ir taigos zonoje bei Vidurio Europos kalnuose, trumpasparnių rūšis Philonthus rotundicollis. Upelio pakrantėse, ant vandens augalų, aptinkamos įvairios donacijos. Užliejamose pievose gausūs lapgraužių genties vabzdžiai, įvairios higrofilinės spragių rūšys, liūnvabaliai. Iš viso trumpasparnių susidarytų 39 rūšys. Gedvydo upelio vabzdžių rūšinės įvairovės rodiklis yra gana aukštas. Pievose, krūmėtose vietose, prie vandens pagautos ir apibūdintos net 35 dieninių drugių rūšys. Dažniausiai tai įprasti drugiai. Rečiausi iš jų – usninukas, bei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas juodasis apolonas. Gausi šių gražuolių drugių populiacija išlikusi tik dešiniame Gedvydo krante, apie 2 km į pietus nuo tvenkinio.

Upelyje gyvena nemažai žuvų rūšių. Iš įdomesnių paminėtini margieji upėtakiai ir upiniai kūjagalviai.

Aukštoje žolinėje augalijoje, šiltose įšlaitėse aptiktos 5 varliagyvių ir 1 roplių (gyvavedis driežas) rūšys. Tokią nedidelę roplių ir varliagyvių įvairovę lemia gana statūs upelio šlaitai, šaltas šaltiniuotas vanduo, seklių užtakių stoka.

Aprašomoje teritorijoje užregistruotos 97 paukščių rūšys, iš kurių net 88 peri. Džiugina tai, kad čia gyvena retos ir saugomos paukščių rūšys – baltnugaris genys, griežlė, žalioji meleta, tulžys, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Nusileidus upeliu žemyn nuo užtvankos apie 300 metrų, dešiniame upelio krante, drebulėje, sename pilkosios varnos lizde, peri mažasis apuokas. Apie 1 km žemyn upeliu nuo užtvankos, kairiame krante –juodalksnyniniame medyne nuolatos įsikuria smilginių strazdų kolonija. Šios kolonijos artumoje peri ir gana retas baltabruvis strazdas. Tirtoje paupio atkarpoje medynuose kasmet peri apie 3 volungių poros. Pastebėta, kad liepsnelės palei Gedvydą mieliau lizdus krauna ant žemės, kas visiškai nebūdinga šiai sparnuočių rūšiai. Paupio juodalksnynuose nuolatos šmirinėja mažasis genys. Iš rastų 4 uoksų trys buvo iškalti liepose ir 1 juodalksnyje.

Žinduolių fauną sudaro 28 rūšys. Iš jų – baltasis kiškis ir ūdra, kurie savo gyvenimą sieja su upeliu, yra įtraukti į šalies Raudonąją knygą. Įdomesnės rūšys – vandeninis pelėnas, lazdyninė miegapelė, pelė mažylė.

Saugomos rūšys

  • Totorinė maludė. Augavietė yra prie pat Gedvydo upelio užtvankos, žemai, baltalsknyne.
  • Raktažolė pelenėlė. Auga nedidelėmis grupelėmis ir pavieniui prie Gedvydo užtvankos, žemiau, ypač žemutinėje dalyje, – salpinėse pievose. Reta.
  • Miškinė varnalėša. Aptikta Gedvydo šlaitų medynų pakraščiuose ir žemutinėje terasoje, medžių (dažniausiai baltalksnių, uosių) paunksmėje. Apyretė.
  • Pievinis plauretis. Augavietė aptikta Gedvydo kairiame krante, apie 0,5 km žemyn nuo užtvankos, nedidelėje pievos aikštelėje. Labai reta.
  • Baltijinė gegūnė. Apygausė Gedvydo salpinėse pievose. Gausesnė platesnėse, drėgnose žemutinės upelio dalies pievose. Apyretė.
  • Vyriškoji gegužraibė. Aptikta upelio šlaitų aikštelėse, ypač kairiame krante, dažniausiai vidurinėje ir viršutinėje šlaitų terasose. Apyretė.
  • Šalmuotoji gegužraibė. Aptikta vienintelė radvietė su vienu augalu kairio kranto viršutinės terasos aikštelėje. Labai reta.
  • Žalsvažiedė blandis. Pavieniui auga Gedvydo kairiame šlaite, lapuočių medyno pakraštyje. Labai reta.
  • Juodasis apolonas. Gausi juodųjų apolonų populiacija išlikusi tiktai dešiniame Gedvydo krante, apie 2 km į pietus nuo tvenkinio.
  • Baltnugaris genys. Viena šių genių pora perėjo už 1,5 km nuo užtvankos, dešinio kranto mišriame lapuočių medyne (baltalksniai, liepos, ąžuolas). Stebėti 2 skraidantys jaunikliai ir tėvai. Be to, aptikta apleistų uoksų.
  • Žalioji meleta. Nerimaujantys paukščiai matyti dešiniame Gedvydo krante, apie 3 km nuo užtvankos. Buveinė – užmirkęs, šaltiniuotas juodalksnynas su lazdyno traku.
  • Griežlė. Skaičiuojant šių beveik niekados nematomų paukščių balsus nustatyta, kad 4 km atkarpoje gyvena apie 3 griežlių patinai, kurie įprastai turi po kelias pateles. Skardus griežlių kreksėjimas girdimas nedidelėse, apie1 ha, aukštažolėse paupio pievutėse.
  • Tulžys. Paukščio užimtas urvelis upelio šlaite rastas apie 1,5 km nuo santakos su Kviste.
  • Baltasis kiškis. 1 žvėrelis pabaidytas apie 0,5 km nuo Gedvydo santakos su Kviste iš karklais apaugusios šaltiniuotos pievos.
  • Ūdra. Jos veiklos požymių aptikta visame upelyje.

Teritoriją (upelio tirtą atkarpą) siūloma įteisinti hidrografiniu draustiniu ir čia apriboti ūkinę veiklą. Draustinis galėtų užimti natūralios gamtinės teritorijos tiktai 80 ha.

Tiriant teritoriją pastebėta, jog nesilaikoma vandens telkinių apsaugos taisyklių. Medžiai, daugiausiai drūtos eglės, kertami tiesiog ant upelio kranto. Suteikus Gedvydui hidrografinio draustinio statusą, apsaugos juostos paplatėtų iki 10 metrų. Šioje juostoje neturėtų būti atliekama jokių kirtimų.

Šaltiniai

  • Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1940. - T. 8. - skl. 1147.
  • Lietuvių upių kadastras. - Vilnius, 1959. - D. 1. - P. 125.