Dapšiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
19:52, 12 liepos 2011 versija, sukurta 78.58.116.97 (Aptarimas) (Istorinės žinios)

Peršokti į: navigaciją, paieška
Dapšiai
Ruzgu akmuo. MKE.JPG
Dapšių mitologinis akmuo Ruzguose
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Plotas: 498,3 ha
Gyventojai: 50 (2001 m.)

DAPŠIAI, kaimas Židikų seniūnijoje, apie 7 km į pietryčius nuo Pikelių ir 2,5 km į vakarus nuo Ruzgų, prie Varduvos tvenkinio. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat Uždagus. Per kaimą teka Gūžė ir Dubulis, sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra Dapšių piliakalnis, vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo Dapšių mitologinis akmuo.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 83 gyv., 1923 m. - 18 ūkių, 177 gyv., 1959 m. - 174, 2001 m. - 50 gyv. (25 vyr., 25 mot.).

Iš Dapšių k. kilęs fotomenininkas Romualdas Rakauskas.

Istorinės žinios

Dapšiai (Dobe) paminėti 1253 m. balandžio 4 d. pirmajame Pietų Kuršo dalybų akte [1]. 1929 m. pas Dapšių kaimo gyventoją Zofiją Girdvainaitę-Špokienę klėtyje rastas dokumentas surašytas ant seno pergamento lenkų kalbą: „Lenkų karaliaus Boleslovo privelegijom bei herbo suteikimu paženklintos dviem kryžminiais kardais ir karūna buvo suteikta tūlui Dapšiui Eitvido sūnui už ištikimą tarnybą bei drąsą, statant krūtinę 1311 m. gruodžio 8 d. kruviname kare" [2].

Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[3]. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1905 m. apylinkėse susiorganizavo sukilėlių būrys, kuris bandė nuversti traukinį, išvaikė rusų valdininkus ir keliems mėnesiams pašalino Rusijos valdžią. 1906 m. čia dar buvo likę 6 sukilėliai, kuriems vadovavo Zubas-Zubavičius, bet slapta pasitraukė į Vokietiją[4]. Vokiečių okupacijos metais 1914-1917 m. Dapšiuose veikė slaptos mokyklos pas Silvestrą Kenstavičių, kur mokėsi Jeronimas Bukontas, Pranas Kenstavičius, Stefanija Stanevičiūtė, o 1918 m. pas Boleslovą Kontrimą, kur mokėsi Kazimieras Bukontas, o mokė Česlovas Kontrimas.

Vieškelis per Dapšių k.

Sunaikinti paveldo objektai

Kaime buvo minimos dvi koplytėlės: Dubulio deš. krante, Mažųjų Dapšių koplytėlė, dviaukštė su 6 skulptūromis (DV-1686) ir Dapšių koplytėlė su skulptūrine grupe „Kristaus apverkimas" (DV-1685). Sudaužytas ir nuverstas 1908 m. statytas metalinis kryžius, stovėjęs D. Taratuto žūties vietoje, A. Girdvainio akmeninė koplytėlė, žymėjusi jo vaikų palaidojimo vietą. Neliko iš medinės koplytėlės, paskelbtos dailės paminklu, stovėjusios kaimo viduryje. Iš 1892 m. koplytstulpio vaikai ištampė šventukus, o kai kurių net galvas nutraukė [5].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Dapšių kaimo vietovardžius užrašė Č. Kontrimas, o 1973 m. kiti asmenys.

  • Alksniai.
  • Alkos brasta.
  • Apdyniai.
  • Bartviškės.
  • Čejauskiškė - sodyba Dapšių kaime, lygioje vietoje, greta miskas, upė. Sudaro 2 pastatai. Tai buvusi Jono Girdvainio sodyba. Persikėlus Čejauskams, jai prigijo jų vardas.
  • Dubulis - upė.
  • Duobulis - kryžkelė Dapšių kaimo pietvakariuose, 0,5 km nuo gelezinkelio. Tai buvusi kryžkelė tarp trijų kelių: į Naujadvarį (Naudvarę), Židikus ir Dapšius.
  • Galpiškės.
  • Gardinis.
  • Gintalo giralė.
  • Giraliai - Duburiai.
  • Graniškės - latvių kapinaitės Mažųjų Dapšių kaimo vakarinėje dalyje, apaugusios medžiais. Jose buvo varpas, bet dingęs.
  • Graniškės - pieva Dapšių k. pietiniame pakraštyje, apaugusi aplinkui krūmokšniais. Per ją teka Gūžė. Plotas apie 7 ha.
  • Gūžė - upė.
  • Ilgaliai.
  • Jonušiškės.
  • Kiaulės brasta - brasta esanti prie piliakalnio. Tokia sekli buvusi, kad ir kualė galinti perbristi upę, nesušlapdama papilvės.[6].
  • Kiesulių prūdas.
  • Kirbito aplounka.
  • Kontrimo koplyčia - nedideliame miškelyje netoli Dapšių mokyklos, šalia upelio. Ją pastatė Kontrimas, kuris padarė vieną, o brolis - kelias skulptūras.
  • Kumposis.
  • Medinoji Gūžė - upelis. Atiteka iš Strigales kaimo ir įteka į Gūžės upelį prie Dapšių piliakalnio. Ilgis apie 5 km. Dugnas dumblo, vietomis žvyruotas.
  • Miško kulija (akmenynas).
  • Pagiralė.
  • Paglaustai (Ruzgai).
  • Pakapiai.
  • Pakleckė - laukas kaimo rytuose, prie Kleckės miško. Plotas apie 25 ha.
  • Paruzgės - pieva rytinėje Dapšių kaimo dalyje. Aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 10 ha.
  • Pasmalva.
  • Pasturguris.
  • Paulė Blindė.
  • Peivalis.
  • Pelkaliai (nuo pelkės).
  • Piliakalnis - žr. Dapšių piliakalnis
  • Plikiškio kelias.
  • Pociniškė - sodyba Dapšių kaime. Stovi kalvotoje kaimo vietoje, netoli vieškelio, geležinkelio upelio. Sudaro 6 pastatai. Sodyboje gyveno bajoras.
  • Pučinkiškė - sodyba Dapšių ir aplinkinių kaimų ribose. Sudaro 5 pastatai. Sodyboje gyveno bajorė Pučinskienė, nuo to taip ir pavadinta.
  • Pučkoriškė - pieva ir ariamas laukas Dapšių k., prie ribos su Naudvario kaimu, 0,5 km nuo geležinkelio. Aplink apaugęs krūmais. Plotas apie 8 ha.
  • Pustaunyčia - laukas vakarinėje Dapšių kaimo dalyje, prie geležinkelio. Apaugęs karklais ir krūmais. Plotas apie 3 ha.
  • Raudonskardžiai (Pavarduviai).
  • Saudalė.
  • Saulės akmuo - žr. Dapšių mitologinis akmuo.
  • Sekstijos.
  • Skiemenlaukis.
  • Skynimai - laukas šiaurinėje Dapšių kaimo dalyje, prie ribos su Juodeikiais. Plotas apie 30 ha.
  • Smilginiai.
  • Soudas.
  • Spirsčiai.
  • Svorbos rėžiai.
  • Stanikai.
  • Stoniškė - laukas šiaurinėje Dapšių kaimo dalyje, daug akmenų, smėlinga. Plotas apie 20 ha.
  • Šikrantė.
  • Untsiūviai.
  • Užkapiai.
  • Užlungis - išdžiuvusi Varduvos upės senvagė, rytinėje Dapšių kaimo dalyje, kairiajame Varduvos krante. Krantai apaugę karklais ir aukštomis žolėmis. Plotas 1 ha.
  • Užmalai, Užmalos - pieva pietinėje kaimo dalyje, prie Varduvos, aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 2-2,5 ha.
  • Užrėja.
  • Užsodinė.
  • Užžardienis - ariamas laukas ir pieva Dapšių kaime, į vakarus nuo malūno, prie kaimo vieškelio. Plotas apie 5 ha.
  • Vabališkiai.
  • Valgiris.
  • Valtriškė - ariamas laukas kaimo rytineje dalyje. Plotas 3-4 ha.
  • Vilko uodega - miškas Dapšių k., Kleckės miško iškyšulys. Auga eglės, pušys ir lapuočiai medžiai. Plotas apie 1O ha. Pasakojama, kad Bučiškės dvaro ponas Svirtonas ir Dapšių ponas Girdvainis surengė didelę medžioklę Čepiškės miške. Bemedžiojant pašovė vilką. Sužeistas žvėris atbėgo į Kleckė miško iškyšulį ir ten nusibaigė. Dapšių medžiotojai neatidavė Svirtonui vilko. Dėl to kilo daug ginčų. Svirtonas kerštaudamas pasikvietė matininkus ir permatavo dvaro žemes. Iš Dapšių jis susigrąžino bendrų ganyklų dalį, o miško iškyšulys, kuriame nusibaigė vilkas, liko įsikišęs į Svirtono Bučiškės žemę, bet priklausė Dapšiams. Nuo to tas miško iškyšulys taip ir vadinamas.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. [1]
  2. Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - B.d. - p. 44.
  3. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  4. B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 397- 399.
  5. Šverebas P. Tikras bajoras iš Dapšių: [Vladas Kenstavičius] / P. Šverebas. Seda, [parašyta:] 1995 01 22. — Straipsnis išspausdintas laikraštyje „Šiaulių kraštas” 1995 metais.
  6. Šverebas P. Dapšiai // Santarvė. - 1991. - Sausio 17. - Nr. 7.

  • Lukošiūtė Sandra. Dapšiai: kaimas, likęs be savos praeities ir ateities // Santarvė. - 1997. - Rugsėjo 25. - Nr. 10. - P. 3-4.

Nuorodos