Židikų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
(Sunaikintas paveldas)
1 eilutė: 1 eilutė:
 
[[Vaizdas:Zidiku kapines.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|210px|Židikų kapinės]]
 
[[Vaizdas:Zidiku kapines.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|210px|Židikų kapinės]]
[[Vaizdas:S. Gailevičiaus pamiklas Židikų kapinėse.MKE.2007-07-31.JPG|thumb|right|210px|[[Gailevičius Steponas|S. Gailevičiaus]] antkapinis pamiklas Židikų kapinėse]]
 
 
[[Vaizdas:Zidiku kapines1.MKE.2006-0-09.jpg|thumb|right|210px|]]
 
[[Vaizdas:Zidiku kapines1.MKE.2006-0-09.jpg|thumb|right|210px|]]
 
[[Vaizdas:Lenkausko kapas Židikuose MKE.JPG|thumb|right|210px|L. Lenkausko kapas]]
 
[[Vaizdas:Lenkausko kapas Židikuose MKE.JPG|thumb|right|210px|L. Lenkausko kapas]]

15:54, 30 Kovo 2013 versija

Židikų kapinės
Zidiku kapines1.MKE.2006-0-09.jpg
L. Lenkausko kapas

ŽIDIKŲ KAPINĖS yra Židikų seniūnijoje, Židikų miestelio vakarinėje dalyje, prie kelio į Vainuodę. Aptvertos mūro tvora.

Kultūros paveldo objektai

Kapinių centrinėje dalyje yra negotikinė koplyčia, kurioje palaidota rašytoja Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana (1878 - 1930)[1]. Kapas 1993-02-01 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (I R195).

Vakarinėje dalyje, apie 6 m į pietvakarius nuo koplyčios pietinio kampo, tarp kapų, yra J. Intos kapas, ant kurio pastatytas liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus (1815 - 1885) sukurtas vertingas savitos stilistikos akmeninis kryžius [2]. Stiebas 33 x 15 cm, aukštis (iki kryžmos) - 93 cm, visas aukštis - 170 cm, kryžmos plotis - 95 cm. Prie pat žemės priekinėje stiebo plokštumoje, apačioje įrašas: „1861 / SP IONAS (daugiau nesimato, užkritę žemėmis) INTAS IR / BARBORA". 2002-09-23 paminklą aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Giedrė Radvilavičienė.

Antkapinis kryžius tašytas iš granito, montuotas. Kryžiaus viršus ir kryžmės galai papuošti apvaliais akmenimis, kurie įtvirtinti metalinių strypų pagalba (likęs tik viršutinis akmuo). Priekinė kryžiaus plokštuma dekoruota kontūrine juostele, einančia stiebo ir šakų perimetru, pasibaigiančia ties kryžiaus šakų galais reljefinėmis voliutomis, stiebo apačioje komponuotas palmetės reljefas. Po juo iškalta data ir memorialinis įrašas (dalies teksto nesimato, užpiltas žemėmis). Kryžmos centre pritvirtinta lieta metalinė Nukryžiuotojo figūrėlė. Nugarinė kryžiaus pusė dekoruota tokia pat juostele, užsibaigiančia vienodomis reljefinėmis voliutomis tiek šakų galuose, tiek stiebo apačioje. Pačioje kryžiaus stiebo apačioje komponuotas besimeldžiančio žmogaus į viršų iškeltomis rankomis reljefas. Žmogaus siluetas pavaizduotas profiliu. Kryžmos centre komponuota Apvaizdos akis, po ja - iškilus širdies formos reljefas. Reljefų paviršius nešlifuotas.

Dabar nelikę dekoratyvių apvalių akmenų, užbaigiančių kryžiaus šakų galus. Kryžius susmegęs į žemę, dalis teksto, esančio stiebo apačioje nebeperskaitoma, nes užpilta žemėmis. Akmens paviršius apaugęs kerpėmis.

Šis paminklas turi meninę vertę, 1993-01-26 įrašytas į LR kultūros paveldo objektų registrą (D 131).

Kapinėse dar yra medinė koplytėlė su skulptūrine grupe „Kristaus pašarvojimas" [3]. 1993-04-28 įrašyta į LR kultūros paveldo objektų registrą (D V4421).

Sunaikintas paveldas

  • Koplytėlė kapinėse. - Iš K. Čerbulėno rinkinio, 1938 m., publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 91. ISBN 5-415-00554-4.

Palaidoti žymesni žmonės

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 26.
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 506; A. Širmulis. Prakalbinti akmenys // Kultūros barai. - Vilnius, 1971. - Nr. 10. - P. 59 - 63.
  3. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 347.

Nuorodos