Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
14:38, 29 lapkričio 2009 versija, sukurta 78.58.46.114 (Aptarimas)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, 2006 m.
Uzlieknes baznycia. MKE.jpg

UŽLIEKNĖS ŠV. MARIJOS MAGDALIETĖS BAŽNYČIA yra Užlieknės kaime, 7,5 km į vakarus nuo Viekšnių, Šventupio (Ventos kair. intako) kairiajame krante. Bažnyčia medinė, nedidelė, stačiakampio plano, su vienu bokštu. Priklauso Mažeikių dekanatui. Aptarnauja g. kan. vicedek. Vincentas Gauronskis (Viekšniai).

Iš pradžių Užlieknėje buvo koplyčia, kuriai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai (gegužės 3 d. Šv. Kryžiaus Atradimo ir liepos 22 d. Marijos Magdalenos). 1807 m. kanauninkas Kasparas Bytautas (1769 - 1834-05-04/16) pastatė naują koplyčią, o 1857 m perstatyta; priklausė Viekšnių parapijai.

XX a. pr. begriūvančią koplyčią remontavo du Užlieknės k. ūkininkai, kai kurie gyventojai savo aukomis išpuošė vidų. Vietos vargonininkas Vaitkevičius iš ūkininkų surinktų pinigų Rygoje nupirko ir koplyčioje pastatė vargonus. Prieš 1914 m. altorių ir medžio raižinius padarė medžio darbų meistras Vincentas Juodeikis.

1933 m. (kitais duomenimis 1929 m.) vadovaujant Medžialenkės kaimo statybininkui P. Garaliui koplyčia užkelta ant apvalių rastų ir perkelta į kitą vietą, maždaug 300 m nuo buvusios vietos. 1931 m. Januškaitė bažnyčiai padovanojo 24 ha žemės. Koplyčia atnaujinta, joje įrengti 4 altoriai. Šventorius aptvertas medine tvora. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. Bažnyčios steigėjas ir rektorius – klebonas Stanislovas Ercius, po jo čia atkeltas kunigas Liaudanskis.

Pokario metais ir dabar bažnyčia nuolatinio kunigo neturi – aptarnaująs Viekšnių klebonas. Bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis kryžius Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti. Ant kryžiaus yra toks užrašas: 1387 – 1987 Lietuvos krikštui 600 m. Šventoriuje prie vartų stovi senas nedidelis metalinis kryžius įmontuotas į akmenį, statytas 1904 m. atgabentas kartu su bažnyčia iš senosios jos stovėjimo vietos. Panašus kryžius yra likęs ir senoje vietoje. Tebėra ir seni medžiai kadaise supę maldos namus.

Užlieknė nuo seno garsėja Marijos Magdalenos atlaidais. Į juos dar tarpukaryje suplaukdavo minios maldininkų. Bažnyčiai priklausė 24 ha ūkis su erdviais trobesiais ir stebuklingu šaltiniu Šventupio upelyje. Stebuklingasis vanduo dvasiškiui duodavo daug pelno.

Išlikęs klebonijos pastatas, kuris tarybiniais metais atnaujintas, apmūrytas (jame buvo biblioteka, felčerinis punktas, kirpykla). Dabar jame gyvena žmonės. Yra išlikusi alyvų alėja, vedanti iš bažnyčios į kleboniją, kuria vaikščiodavo kunigas. Netoli bažnyčios prie pagrindinio kelio buvusi špitolė. Joje gyveno davatkos, varpininkės, zakristijonas. Vėliau šiame pastate įsikūrė paštas ir kultūros namai. Paštas tebedirba iki šiol, o buvusių kultūros namų pusė apleista, nes 1994 metais kultūros namai išsikėlė į buvusį kaimo vaikų darželį. Buvusiame vaikų darželyje dar įsikūrusi biblioteka ir medicinos punktas.

2007-03-04 bažnyčia apdegė. Sudegė stogas, vidaus perdangų dalis, stipriai apdegė viena siena ir bažnyčios bokštas. Ugnis sunaikino kairįjį šoninį altorių ir šalia jo kabojusį nežinomo autoriaus paveikslą, kuriame buvo vaizduojamas prisikėlęs Kristus.

Šalia bažnyčios, prie pušynėlio, yra veikiančios Užlieknės kapinės, aptvertos akmenų tvora. Jose palaidoti dvasininkai: Stanislovas Ercius (gim. data neįskaitoma – m. 1936-04-23) ir Kazimieras Vilkickas (1874-01-02 – 1943-10-24), gyvenęs ir kunigavęs Užlieknėje.

Kunigai

  • S. Ercius [1].
  • Jonas Lukošius (g. 1912 m.), Užlieknės parapijos klebonas, 1947-09-19 areštuotas ir nuteistas 8 m. lagerio, kalintas Abezėje (Komija), Chalmer Ju (Vorkutlagas, Komija); paleistas 1956 m.

Kultūros paveldo objektai

1993-05-03 į Lietuvos Respublikos kultūros objektų registrą įrašyti šie Užlieknės bažnyčios objektai:

  • Du altoriai su paveikslais (D V4591);
  • Paveikslas „Nukryžiuotasis" (D V4592);
  • Paveikslas „Gerasis Jėzus" (D V4593);
  • Šviestuvas (D V4594).

Šaltiniai

  1. Žemaičių prietelius. - 1934. - Nr. 24.

  • Vienybė (Savaitinis laikraštis). - 1909. - Nr. 31. - Rugpj. 4(17). - P. 482.
  • N. J. [Navickas J.]. Viekšnių bažnyčios praeitis // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 3 - 4.
  • Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 80, 339.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. -T. IV. - P. 434.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 366.
  • Čergelienė R. Liepsnojo bažnyčia // Lietuvos rytas. - 2007. - Nr. 52. - Kov. 5. - P. 6.

Nuorodos

  • Vikipedija, Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia