Mažeikių geležinkelio stotis
|
Straipsnis šiuo metu rašomas. |
MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO STOTIS, yra Mažeikių miesto centrinėje dalyje, prie geležinkelio, Stoties g. 1.
Pastatas pailgo stačiakampio plano, suskirstytas į atskiras patalpas. Pamatai akmenų mūro, perdangos medinės, dengtas šiferiniu dvišlaičiu stogu, sienos plytų mūrų, tinkuotos. Centrinė dalis dviejų aukštų. Iki I-ojo pasaulinio karo pristatyti abu fligeliai. Po II-ojo pasaulinio karo kiemo pusėje pristatytas vieno aukšto priestatas. Ant pastato centrinės dalies abiejų frontonų yra užrašai: „MAŽEIKIAI". Pastatytas 1876 m.
Istorija
1869 m. pro Mažeikius buvo pradėta tiesti Liepojos - Romnų geležinkelio linija. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis. 1873 m. Mažeikiai buvo sujungti ir su Ryga, todėl 1873 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti ir antra geležinkelio stotis, kuri vadinosi Mintaujos. Abi stotys keitėsi vagonais, formavo traukinius. 1876 m. buvo pastatytas dabartinis geležinkelio stoties pastatas. 20a. 1-am deš.pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1899 - 1919 m. stotis buvo vadinta Muravjovo.
Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Stoties restorane pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje, kuri pavadinta Vytauto Didžiojo vardu vykdavo Vasario 16-osios minėjimai. Vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais[1].
1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 4 stoties raštininkai, 3 vyresnieji, 8 signalininkai ir 21 paprastas iešmininkas, 7 traukinių derintojai, 7 traukinių sukabinėtojai, 4 garvežių mašinistai, 2 bilietų, 2 bagažo ir 1 krovinių kasininkai, 1 krovinių perdavimo agentas, 2 jo padėjėjai, 5 krovinių svėrėjai, 7 krovinių raštininkai, 7 stoties ir 1 krovinių sargai, 2 konduktorių namo sargai, 4 bagažo nešikai. Stoties telegrafe dirbo 4 vyresnieji, 13 jaunesniųjų ir 1 atsarginis telegrafininkai [2].
Šalia stoties buvo garvežių depas (vagonų remonto dirbtuvės). 1898-12-18 jame kilo gaisras, bet greitai buvo užgesintas. 1944 m. depas buvo subombarduotas. 1905 m. gaisrams gesinti stotis turėjo 3 kilnojamuosius siurblius, 4 kirvius, 6 kartis su kabliais, 18 kibirų, 10 medinių rėčkų, 6 statines ir kopėčias [3].
1920 m. sausio 1 d. buvo įkurta stoties ir ruožo komendantūra. Lietuvos kariuomenės vadovybė komendantūrai teikė nemažai reikšmės, kadangi buvo baiminamasi latvių teritorinių pretenzijų į Mažeikių apylinkes, ir ji turėjo sustiprinti ten dislokuotą įgulą. Per dvejus metus jai vadovavo šie komendantai: vyr. ltn. Petras Žemaitis (1920-01-01--1920-09-01), kpt. Petras Valantiejus (1920-09-01--1921-03-15), kpt. P. Žemaitis (1921-05-15--1922-0901), kpt. Vladas Barkauskas (1922-09-01--1922-12-24). Pagal 1920 m. sudarytą sąrašą Mažeikių stoties komendantūrai teko plačiųjų kelių Kretingos-Amalių ir Mažeikių-Laižuvos ruožai [4].
Iki 199? kursavo keleiviniai traukiniai į Vilnių, Rygą, Radviliškį, Klaipėdą. Buvo įrengta keleivių salė, bagažo saugojimo kameros, bilietų kasa. Iš kiemo pusės pristatytame pastate ir kair. fligelyje buvo parduotuvės.
1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.
Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė" išmontavo pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Šis tiltas buvo pastatytas 1970 m. [5].
2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine.
Viršininkai
- Aleksandras Vaagė, 1885 m.
- Vasilijus Gorbenka, nuo 1907 m. iki I pasaulinio karo.
- Jokūbas Sprindys, 1920-1922 m.
- Rapolas Baužys, 1974-1980 m.
Susiję straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1991. - T. IV. - P. 359.
- ↑ Žemaitis L.V. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869 - 1915. - V., 2005. - P. 203.
- ↑ Žemaitis L.V. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869 - 1915. - V., 2005. - P. 202 - 203.
- ↑ Karo archyvas. - V., 2008. - T. XXIII. - P. 191.
- ↑ Keršienė V. Tiltas - vaiduoklis iškeliauja nebūtin // Būdas žemaičių. - 2003. - Liepos 30. - Nr. 89. - P. 1.