https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&feed=atom&action=historyMažeikių geležinkelio stotis - Versijų istorija2024-03-29T13:33:15ZŠio puslapio versijų istorija projekteMediaWiki 1.37.1https://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=47705&oldid=prevAlgirdas 18:27, 23 birželio 20222022-06-23T18:27:38Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">20:27, 23 birželio 2022 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l23">23 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">23 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31, tilto rangovės UAB „Hidrostatybos" vadovas Ignas Daunys tuometiniams Mažeikių rajono savivaldybės merui Atanui Teniui įteikė simbolinį raktą. </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31, tilto rangovės UAB „Hidrostatybos" vadovas Ignas Daunys tuometiniams Mažeikių rajono savivaldybės merui Atanui Teniui įteikė simbolinį raktą <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"><ref> Vidas Stankus. Tiltas per geležinkelį - praeitis ir dabartis // Santarvė. - 2022. - Birž. 22. - Nr. 48. - P. 8, 10. </ref></ins>.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </del>„Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>. </div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=47704&oldid=prevAlgirdas 18:22, 23 birželio 20222022-06-23T18:22:21Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">20:22, 23 birželio 2022 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l23">23 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">23 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, tilto rangovės UAB „Hidrostatybos" vadovas Ignas Daunys tuometiniams Mažeikių rajono savivaldybės merui Atanui Teniui įteikė simbolinį raktą. </ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </ins>„Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>. </div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=47703&oldid=prevAlgirdas 18:15, 23 birželio 20222022-06-23T18:15:59Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">20:15, 23 birželio 2022 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l23">23 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">23 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31</ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">strėlė" išmontavo pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Šis tiltas buvo pastatytas 1970 m. <ref>Keršienė V. Tiltas - vaiduoklis iškeliauja nebūtin // Būdas žemaičių. - 2003. - Liepos 30. - Nr. 89. - P. 1. </ref>.</del></div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">strėlė“</ins>, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">2008 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti avarinės būklės 19 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos - ruožą Bugeniai-Rengė, kuriuo „Orlen Lietuvos“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“</del>, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>. </div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=47702&oldid=prevAlgirdas 18:04, 23 birželio 20222022-06-23T18:04:08Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">20:04, 23 birželio 2022 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l22">22 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">22 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.</div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai</ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė" išmontavo pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Šis tiltas buvo pastatytas 1970 m. <ref>Keršienė V. Tiltas - vaiduoklis iškeliauja nebūtin // Būdas žemaičių. - 2003. - Liepos 30. - Nr. 89. - P. 1. </ref>.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė" išmontavo pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Šis tiltas buvo pastatytas 1970 m. <ref>Keršienė V. Tiltas - vaiduoklis iškeliauja nebūtin // Būdas žemaičių. - 2003. - Liepos 30. - Nr. 89. - P. 1. </ref>.</div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=47080&oldid=prevAlgirdas 14:48, 15 vasario 20202020-02-15T14:48:02Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">16:48, 15 vasario 2020 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l34">34 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">34 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">2020-02-15 iškilmingai atidarytas atstatytas geležinkelio ruožas Mažeikiai–Rengė. Juo išriedėjo pirmasis krovininis traukinys. Oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos Respublikų susisiekimo ministrai, LR Vyriausybės kancleris, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius ir Savivaldybės administracijos direktorė Laima Nagienė, PKN ORLEN ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai ir atstovai ir kiti svečiai. Vykdant darbus ruože paklota 19,081 km geležinkelio, taip pat atstatyti ar suremontuoti kiti kelio statiniai – 5 pervažos, 5 tiltai, 3 pralaidos, išvalyti vandens nuvedimo grioviai, atstatyta eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių sistema. Kol kas šiuo ruožu vyks prekinių traukinių eismas, bet šventiniame renginyje nuskambėjo frazė apie galimą ateities viziją – atnaujinti keleivinio traukinio maršrutą į Rygą.</ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Viršininkai ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Viršininkai ==</div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=46918&oldid=prevAlgirdas 16:58, 10 birželio 20192019-06-10T16:58:30Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">18:58, 10 birželio 2019 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l29">29 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">29 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti avarinės būklės 19 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos - ruožą Bugeniai-Rengė, kuriuo „Orlen Lietuvos“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti avarinės būklės 19 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos - ruožą Bugeniai-Rengė, kuriuo „Orlen Lietuvos“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas [gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">.</del>]. </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"><ref></ins>[<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">https://www.delfi.lt/verslas/transportas/</ins>gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">?id=75930135</ins>]<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ref></ins>. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2017 metų spalio 2 dieną Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. 2019-06-10 Mažeikiuose iškilmingai paminėta geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pradžia. Į Mažeikius atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos Respublikos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus, pasakė sveikinimo kalbas, kuriose kalbėta apie glaudesnę šalių partnerystę stiprinant visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2017 metų spalio 2 dieną Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. 2019-06-10 Mažeikiuose iškilmingai paminėta geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pradžia. Į Mažeikius atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos Respublikos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus, pasakė sveikinimo kalbas, kuriose kalbėta apie glaudesnę šalių partnerystę stiprinant visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. </div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=46917&oldid=prevAlgirdas 16:57, 10 birželio 20192019-06-10T16:57:05Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">18:57, 10 birželio 2019 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l27">27 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">27 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. m. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išardyti </del>geležinkelio <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ruožai </del>į <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Rengę </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Lūšę</del>. 2017 metų spalio 2 dieną Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. 2019-06-10 Mažeikiuose iškilmingai paminėta geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pradžia. Į Mažeikius atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos Respublikos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus, pasakė sveikinimo kalbas, kuriose kalbėta apie glaudesnę šalių partnerystę stiprinant visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008 m. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti avarinės būklės 19 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos - ruožą Bugeniai-Rengė, kuriuo „Orlen Lietuvos“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi. </ins></div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 </ins>m. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą </ins>geležinkelio <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi </ins>į <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas [gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d.]</ins>. </div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2017 metų spalio 2 dieną Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. 2019-06-10 Mažeikiuose iškilmingai paminėta geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pradžia. Į Mažeikius atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos Respublikos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus, pasakė sveikinimo kalbas, kuriose kalbėta apie glaudesnę šalių partnerystę stiprinant visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Viršininkai ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Viršininkai ==</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Aleksandras Vaagė, 1885 m. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Aleksandras Vaagė, 1885 m. </div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Vasilijus Gorbenka, nuo 1907 m. iki I pasaulinio karo.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Vasilijus Gorbenka, nuo 1907 m. iki I pasaulinio karo.</div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=46916&oldid=prevAlgirdas 16:47, 10 birželio 20192019-06-10T16:47:14Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">18:47, 10 birželio 2019 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l26">26 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">26 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></ins></div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">2008 m. m. išardyti geležinkelio ruožai į Rengę ir Lūšę. 2017 metų spalio 2 dieną Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. 2019-06-10 Mažeikiuose iškilmingai paminėta geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pradžia. Į Mažeikius atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos Respublikos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus, pasakė sveikinimo kalbas, kuriose kalbėta apie glaudesnę šalių partnerystę stiprinant visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. </ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </div></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=46580&oldid=prevAlgirdas 14:37, 28 rugpjūčio 20172017-08-28T14:37:29Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">16:37, 28 rugpjūčio 2017 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l27">27 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">27 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>2008-05-25 po ketverių metų pertraukos atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Mažeikiai - Šiauliai. Tris kartus per dieną kursuojantis keleivinis traukinys pagerino susisiekimą su šalies sostine. 2012 m. pradėta rekonstrukcija.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį. </ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Viršininkai ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Viršininkai ==</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
</table>Algirdashttps://mke.lt/index.php?title=Ma%C5%BEeiki%C5%B3_gele%C5%BEinkelio_stotis&diff=45438&oldid=prevAlgirdas 18:03, 4 liepos 20152015-07-04T18:03:15Z<p></p>
<table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface">
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<col class="diff-marker" />
<col class="diff-content" />
<tr class="diff-title" lang="lt">
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Ankstesnė versija</td>
<td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">20:03, 4 liepos 2015 versija</td>
</tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l34">34 eilutė:</td>
<td colspan="2" class="diff-lineno">34 eilutė:</td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* [[Baužys Rapolas|Rapolas Baužys]], 1974-1980 m.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* [[Baužys Rapolas|Rapolas Baužys]], 1974-1980 m.</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">==Depo viršininkai==</ins></div></td></tr>
<tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">* Vasilijus Čukavenkovas, 1909 m. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 115. </ref>.</ins></div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Susiję straipsniai ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Susiję straipsniai ==</div></td></tr>
<tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* [[Nitauska]]</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* [[Nitauska]]</div></td></tr>
</table>Algirdas