Ketūnų kaimo III-osios kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Kapinių centre matyti stovėjusios [[Ketūnų koplyčia|Ketūnų koplyčios]] pamatų akmenys. Vakarinėje pusėje yra metaline tvorele aptvertas [[Juzumai|Juozapo Juzumo]] kapas. Ant akmeninio postamento pritvirtintas metalinis lietinis kryžius. Jo pagrinde įrašyta: „Cze ils JUZAPAS/JUZUMOW ICZE/Tieus trijun kunigun/ gim: m. 1776 mir: m. 1855/2. d. gr: / Amzina atilsi duok/ jam Wieszpatie!". Yra du nugriuvę mediniai kryžiai, iš kurių vienas datuotas 1920 m. Stovintis kryžius pastatytas 1942 m. Šiaurės pusėje yra akmeninis postamentas, ant kurio būta metalinio kryžiaus. Postamente iškalta: „1901/OONCL". Dalis akmens nudaužta<ref>Seda. Sud. A. Butrimas, P. Šverebas. - V., 1997. - 328 p. - P. 299. ISBN 9986-571-20-0.</ref>. | Kapinių centre matyti stovėjusios [[Ketūnų koplyčia|Ketūnų koplyčios]] pamatų akmenys. Vakarinėje pusėje yra metaline tvorele aptvertas [[Juzumai|Juozapo Juzumo]] kapas. Ant akmeninio postamento pritvirtintas metalinis lietinis kryžius. Jo pagrinde įrašyta: „Cze ils JUZAPAS/JUZUMOW ICZE/Tieus trijun kunigun/ gim: m. 1776 mir: m. 1855/2. d. gr: / Amzina atilsi duok/ jam Wieszpatie!". Yra du nugriuvę mediniai kryžiai, iš kurių vienas datuotas 1920 m. Stovintis kryžius pastatytas 1942 m. Šiaurės pusėje yra akmeninis postamentas, ant kurio būta metalinio kryžiaus. Postamente iškalta: „1901/OONCL". Dalis akmens nudaužta<ref>Seda. Sud. A. Butrimas, P. Šverebas. - V., 1997. - 328 p. - P. 299. ISBN 9986-571-20-0.</ref>. | ||
PAMINKLAS ŽUVUSIAM KARIUI UŽ TĖVYNĖS LAISVĘ | |||
Paminklo atsiradimu Ketūnuose savanoriškai pasirūpino klaipėdiškiai - inžinierius Egidijus Kazlauskis ir gydytojas Robertas Patamsis. Paminklas pastatytas dar pernai, tačiau jo pašventinimas dėl karantino nusitęsė į šiuos metus. E.Kazlauskis skaitydamas ir nagrinėdamas dokumentus, surado žinių apie pirmąjį nuo priešo kulkos žuvusį Tėvynės apsaugos rinktinės karį – Nikodemą Jakutį, kuris buvo banditų užpultas tarp Viekšnių ir Sedos ties Balėnų mišku ir buvo nukautas. 22 metų vaikinas iš Aukštaitijos N. Jakutis amžino poilsio atgulė lauko akmenimis aptvertose kapinėse su koplyčia (prieš 77 metus koplyčia dar nebuvo nugriauta). E.Kazlauskis ne kartą buvo atvykęs į Žemaitiją, kalbino vietos žmones, ieškojo aprašytos palaidojimo vietos, kol buvo surasta minima vieta. Visi faktai atitiko aprašymą, o ir informacinis stendas skelbia, kad koplyčia nugriauta 1963 m., joje žmonės švęsdavo šv.Stanislovo atlaidus. Taip atsirado paminklas (2020 m. rudenį) pamirštam savanoriui ten, kur jis ir buvo palaidotas prieš 76 metus. E.Kazlausko ir R. Patamsio dėka garbingai įamžintas pirmo žuvusio Tėvynės apsaugos rinktinės kario atminimas. Jau daugiau kaip 30 metų Lietuva nepriklausoma, o jo niekas neprisiminė. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir pasisakė Alfredas Butkus bei Mantas Rumšas. Už prasmingą darbą, įamžinant Lietuvos didvyrį, dėkojo Mažeikių rajono paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė. 2021-05-09 paminklas iškilmingai pašventintas, uždegtos žvakutės, dalyvaujant Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinei ir Mažeikių šaulių 801-osios šaulių kuopos šauliams ir jų vadams - Juliui Svirušiui ir Pranui Trakiniui. Pagerbiant Lietuvos didvyrį, iššautos salvės, šaulių gretas papildė ir prisiekė jaunieji šauliai. | |||
<gallery> | <gallery> | ||
Dabartinė 14:47, 10 gegužės 2021 versija
KETŪNŲ KAIMO III-OSIOS KAPINĖS, Ketūnų k. trečiosios kapinės, yra Ketūnų k. pietinėje dalyje. Įrengtos mažoje kalvelėje. Aplink kapines iš pietų pusės praeina Sedos-Pievėnų vieškelis, o iš kitų pusių yra ganykla.
Plotas 0,13 ha, perimetras 131 m. Kapinės aplink apkrautos akmeninis ir apsodintos medžiais.
Kapinių centre matyti stovėjusios Ketūnų koplyčios pamatų akmenys. Vakarinėje pusėje yra metaline tvorele aptvertas Juozapo Juzumo kapas. Ant akmeninio postamento pritvirtintas metalinis lietinis kryžius. Jo pagrinde įrašyta: „Cze ils JUZAPAS/JUZUMOW ICZE/Tieus trijun kunigun/ gim: m. 1776 mir: m. 1855/2. d. gr: / Amzina atilsi duok/ jam Wieszpatie!". Yra du nugriuvę mediniai kryžiai, iš kurių vienas datuotas 1920 m. Stovintis kryžius pastatytas 1942 m. Šiaurės pusėje yra akmeninis postamentas, ant kurio būta metalinio kryžiaus. Postamente iškalta: „1901/OONCL". Dalis akmens nudaužta[1].
PAMINKLAS ŽUVUSIAM KARIUI UŽ TĖVYNĖS LAISVĘ Paminklo atsiradimu Ketūnuose savanoriškai pasirūpino klaipėdiškiai - inžinierius Egidijus Kazlauskis ir gydytojas Robertas Patamsis. Paminklas pastatytas dar pernai, tačiau jo pašventinimas dėl karantino nusitęsė į šiuos metus. E.Kazlauskis skaitydamas ir nagrinėdamas dokumentus, surado žinių apie pirmąjį nuo priešo kulkos žuvusį Tėvynės apsaugos rinktinės karį – Nikodemą Jakutį, kuris buvo banditų užpultas tarp Viekšnių ir Sedos ties Balėnų mišku ir buvo nukautas. 22 metų vaikinas iš Aukštaitijos N. Jakutis amžino poilsio atgulė lauko akmenimis aptvertose kapinėse su koplyčia (prieš 77 metus koplyčia dar nebuvo nugriauta). E.Kazlauskis ne kartą buvo atvykęs į Žemaitiją, kalbino vietos žmones, ieškojo aprašytos palaidojimo vietos, kol buvo surasta minima vieta. Visi faktai atitiko aprašymą, o ir informacinis stendas skelbia, kad koplyčia nugriauta 1963 m., joje žmonės švęsdavo šv.Stanislovo atlaidus. Taip atsirado paminklas (2020 m. rudenį) pamirštam savanoriui ten, kur jis ir buvo palaidotas prieš 76 metus. E.Kazlausko ir R. Patamsio dėka garbingai įamžintas pirmo žuvusio Tėvynės apsaugos rinktinės kario atminimas. Jau daugiau kaip 30 metų Lietuva nepriklausoma, o jo niekas neprisiminė. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir pasisakė Alfredas Butkus bei Mantas Rumšas. Už prasmingą darbą, įamžinant Lietuvos didvyrį, dėkojo Mažeikių rajono paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė. 2021-05-09 paminklas iškilmingai pašventintas, uždegtos žvakutės, dalyvaujant Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinei ir Mažeikių šaulių 801-osios šaulių kuopos šauliams ir jų vadams - Juliui Svirušiui ir Pranui Trakiniui. Pagerbiant Lietuvos didvyrį, iššautos salvės, šaulių gretas papildė ir prisiekė jaunieji šauliai.
J. Juzumo kapas
Kapinių vartai ir koplyčios pamatai
Šaltiniai
- ↑ Seda. Sud. A. Butrimas, P. Šverebas. - V., 1997. - 328 p. - P. 299. ISBN 9986-571-20-0.