Viekšnių žydų bendruomenė - Versijų istorija

Algirdas: /* Rabinai */

2012-07-31T19:28:30Z

Rabinai

← Ankstesnė versija		22:28, 31 liepos 2012 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	* Shabtai Yofe, iki 1840 m.;		* Shabtai Yofe, iki 1840 m.;
	* Yekutiel Zalman, iki 1848;		* Yekutiel Zalman, iki 1848;
	* Mozė Šapiro, ''Mosheh Shapiro'';		* Mozė Šapiro, ''Mosheh Shapiro''; persikėlė į Rygą ir ten mirė;
	* Josef Shalofer;		* Josef Shalofer;
	* Elje Boruchas, ''Eliyahu-Barukh Komai'' (1840-1917), Viekšnių rabinas 1881-1888 m., Miro ješivos mokytojas;		* Elje Boruchas, ''Eliyahu-Barukh Komai'' (1840-1917), Viekšnių rabinas 1881-1888 m., Miro ješivos mokytojas;
	* Aba-Ya'akov Borohov, iki 1900 m.;		* Aba-Ya'akov Borohov, iki 1900 m.; vėliau išvyko į Palstiną;
	* Arje Leib ben Jedidja Lipkinas, ''Arje Aryeh-Leib Lipkin'' (1840-1902), Viekšnių rabinas 1901-1902 m.;		* Arje Leib ben Jedidja Lipkinas, ''Arje Aryeh-Leib Lipkin'' (1840-1902), Viekšnių rabinas 1901-1902 m.;
	* Yekutiel-Zalman Levitas;		* Yekutiel-Zalman Levitas;

Algirdas 19:00, 31 liepos 2012

2012-07-31T19:00:58Z

← Ankstesnė versija		22:00, 31 liepos 2012 versija
4 eilutė:		4 eilutė:
	'''VIEKŠNIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ'''		'''VIEKŠNIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ'''

	XVII a. [[Viekšniai\|Viekšniuose]] apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 metais Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 274 savo bendruomenės narius<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>. 1775 metais inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 metais miestelije jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 metus rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 metais gegužės 28 dieną Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 metais Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudaro 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, “Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo “Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija “Linat Hazedek”. 1941 m. sinagoga paversta bulvių sandėliu<ref> [http://74.125.39.104/search?q=cache:wQLwYTqbvuIJ:images.katalogas.lt/maleidykla/lit43/L-22.pdf+Tirk%C5%A1li%C5%B3+sinagoga&hl=lt&ct=clnk&cd=11&gl=lt A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)]</ref>.		XVII a. [[Viekšniai\|Viekšniuose]] apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 metais Viekšnių žydų bendruomenė (Kahalas) jau priskaičiavo 274 savo bendruomenės narius<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>. 1775 metais inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 metais miestelije jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 metus rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 metais gegužės 28 dieną Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 metais Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudaro 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, “Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo “Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija “Linat Hazedek”. 1941 m. sinagoga paversta bulvių sandėliu<ref> [http://74.125.39.104/search?q=cache:wQLwYTqbvuIJ:images.katalogas.lt/maleidykla/lit43/L-22.pdf+Tirk%C5%A1li%C5%B3+sinagoga&hl=lt&ct=clnk&cd=11&gl=lt A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)]</ref>.

	Užėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką. 1918 metais, sekdama “madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 metais įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai. Berta Gordomaitė įsteigė kino teatrą, Elle Laerienė atidarė arbatinę.		Užėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką. 1918 metais, sekdama “madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 metais įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai. Berta Gordomaitė įsteigė kino teatrą, Elle Laerienė atidarė arbatinę.

Algirdas 19:32, 4 vasario 2012

2012-02-04T19:32:19Z

← Ankstesnė versija		22:32, 4 vasario 2012 versija
15 eilutė:		15 eilutė:
	* Shabtai Yofe, iki 1840 m.;		* Shabtai Yofe, iki 1840 m.;
	* Yekutiel Zalman, iki 1848;		* Yekutiel Zalman, iki 1848;
	* Mosheh Shapiro;		* Mozė Šapiro, ''Mosheh Shapiro'';
	* Josef Shalofer;		* Josef Shalofer;
	* Eliyahu-Barukh Komai (1840-1917), Viekšnių rabinas 1881-1888 m.;		* Elje Boruchas, ''Eliyahu-Barukh Komai'' (1840-1917), Viekšnių rabinas 1881-1888 m., Miro ješivos mokytojas;
	* Aba-Ya'akov Borohov, iki 1900 m.;		* Aba-Ya'akov Borohov, iki 1900 m.;
	* Aryeh-Leib Lipkin (1840-1902), Viekšnių rabinas 1901-1902 m.;		* Arje Leib ben Jedidja Lipkinas, ''Arje Aryeh-Leib Lipkin'' (1840-1902), Viekšnių rabinas 1901-1902 m.;
	* Yekutiel-Zalman Levitas;		* Yekutiel-Zalman Levitas;
	* Ben-Zion-Ze'ev Karnitz, iki 1913 m.;		* Ben-Zion-Ze'ev Karnitz, iki 1913 m.;
	* Barukh Levenberg (1875-1920), Viekšnių rabinas 1898-1914 m.;		* Barukh Levenberg (1875-1920), Viekšnių rabinas 1898-1914 m.;
	* Shelomoh Fainzilber (1871-1941), Viekšnių rabinas 1919-1924 m. nužudytas 1941 m. vasarą Kėdainiuose;		* Saliamonas ben Aaronas Juozapas Fainzilberis, ''Shelomoh Fainzilber'' (1871-1941), Viekšnių rabinas 1919-1924 m. nužudytas 1941 m. vasarą Kėdainiuose;
	* [[Magidas Kalmanas]], ''Kalman Magid'' (1874-1941), paskutinis Viekšnių rabinas, nužudytas 1941 m. Mažeikių pavenčiuose.		* [[Magidas Kalmanas]], ''Kalman Magid'' (1874-1941), paskutinis Viekšnių rabinas, nužudytas 1941 m. Mažeikių pavenčiuose.

Algirdas: /* Rabinai */

2012-02-04T18:48:23Z

Rabinai

← Ankstesnė versija		21:48, 4 vasario 2012 versija
13 eilutė:		13 eilutė:

	== Rabinai ==		== Rabinai ==
	* [[Magidas Kalmanas]] (1874-1941)		* Shabtai Yofe, iki 1840 m.;
			* Yekutiel Zalman, iki 1848;
			* Mosheh Shapiro;
			* Josef Shalofer;
			* Eliyahu-Barukh Komai (1840-1917), Viekšnių rabinas 1881-1888 m.;
			* Aba-Ya'akov Borohov, iki 1900 m.;
			* Aryeh-Leib Lipkin (1840-1902), Viekšnių rabinas 1901-1902 m.;
			* Yekutiel-Zalman Levitas;
			* Ben-Zion-Ze'ev Karnitz, iki 1913 m.;
			* Barukh Levenberg (1875-1920), Viekšnių rabinas 1898-1914 m.;
			* Shelomoh Fainzilber (1871-1941), Viekšnių rabinas 1919-1924 m. nužudytas 1941 m. vasarą Kėdainiuose;
			* [[Magidas Kalmanas]], ''Kalman Magid'' (1874-1941), paskutinis Viekšnių rabinas, nužudytas 1941 m. Mažeikių pavenčiuose.

	Dar žr.:		Dar žr.:

Algirdas 18:39, 4 vasario 2012

2012-02-04T18:39:09Z

← Ankstesnė versija		21:39, 4 vasario 2012 versija
11 eilutė:		11 eilutė:

	1938-1939 m. Berenšteinas Bencelis turėjo arkliu kinkytą diližaną ir vežiojo keleivius į [[Viekšnių geležinkelio stotis\|Viekšnių geležinkelio stotį]] ir atgal. Dirbo dantų gydytojai Goldmanaitė Turbė ir Gelfundas Samuelis bei gydytoja Moršovičienė-Glikmanaitė ir Lipmanas Tamchrinas. Devyniolika žydų šeimų naudojosi telefoninio ryšio paslaugomis.<ref> Muturas A. Šeštadienis - „šabas" - poilsio diena // Būdas žemaičių. - 2001. - Baland. 18. - Nr. 30. - P. 6. </ref>.		1938-1939 m. Berenšteinas Bencelis turėjo arkliu kinkytą diližaną ir vežiojo keleivius į [[Viekšnių geležinkelio stotis\|Viekšnių geležinkelio stotį]] ir atgal. Dirbo dantų gydytojai Goldmanaitė Turbė ir Gelfundas Samuelis bei gydytoja Moršovičienė-Glikmanaitė ir Lipmanas Tamchrinas. Devyniolika žydų šeimų naudojosi telefoninio ryšio paslaugomis.<ref> Muturas A. Šeštadienis - „šabas" - poilsio diena // Būdas žemaičių. - 2001. - Baland. 18. - Nr. 30. - P. 6. </ref>.

			== Rabinai ==
			* [[Magidas Kalmanas]] (1874-1941)

	Dar žr.:		Dar žr.:

78.58.171.97 16:27, 23 lapkričio 2008

2008-11-23T16:27:21Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Zydu pirtis Vieksniuose.MKE.2007-09-29.jpg|thumb|right|260px|Buv. žydų pirtis (mikva) Viekšniuose]]
[[Vaizdas:0781 Spo Kin Futbolistai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių futbolistų žydų komanda]]
[[Vaizdas:0682 Mok MokinMokytGalZydai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių žydų dviejų komplektų mokyklos mokiniai ir mokytojai]]
'''VIEKŠNIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ'''

XVII a. [[Viekšniai|Viekšniuose]] apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 metais Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 274 savo bendruomenės narius<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>. 1775 metais inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 metais miestelije jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 metus rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 metais gegužės 28 dieną Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 metais Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudaro 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, “Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo “Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija “Linat Hazedek”. 1941 m. sinagoga paversta bulvių sandėliu<ref> [http://74.125.39.104/search?q=cache:wQLwYTqbvuIJ:images.katalogas.lt/maleidykla/lit43/L-22.pdf+Tirk%C5%A1li%C5%B3+sinagoga&hl=lt&ct=clnk&cd=11&gl=lt A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)]</ref>.

Užėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką. 1918 metais, sekdama “madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 metais įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai. Berta Gordomaitė įsteigė kino teatrą, Elle Laerienė atidarė arbatinę.

Tarpukario metu Viekšniuose buvo net du viešbučiai. Jų savininkai buvo Pesė Rubinšteinienė ir Chachelis Garbelis. 1931 m. Akmenės gatvėje veikė keletą žydų parduotuvių: Nr. 40 - Šulės Goršelaitės indų parduotuvė, Leibos Blanko kiaušinių sandėliai ir parduotuvė, Nr. 13 - Moisiejaus Šeino linų ir sėmenų prekybos kontora ir sandėliai, Kanusevo Abraomo mėsos parduotuvė, Bero Chaimo senų daiktų ir drabužių parduotuvė. Galperinas Jankelis ir Kenigsbergas prekiavo metalo gaminiais. Azikmanas Abelis prekiavo dviračiais, siuvimo mašinomis, patefonais ir radijo aparatais. Viekšniškių paslaugoms buvo šešios audinių, šešios ūkio produktų, dvi indų parduotuvės, dvi mėsinės ir kt. Fišas Volfas ir Jaščikas Berelis turėjo avalynės dirbtuves. Golbergo Jakobo ir Lionskio Maušos dažyklose buvo dažomi audiniai ir vilna. Beilis Mauša ir Rabinovičius Šlioma savo dirbtuvėse gamino gazuotą vandenį ir vasaros metu pateikdavo viekšniškiams. Lesemanas Joselis nuosavame vandens malūne, vilnų karšykloje ir verpykloje teikė paslaugas ne tik viekšniškiams, bet ir apylinkių ūkininkams. Savo dirbtuvėje molines puodynes žiedė Gindė Dovydas ir Michelana.

1938-1939 m. Berenšteinas Bencelis turėjo arkliu kinkytą diližaną ir vežiojo keleivius į [[Viekšnių geležinkelio stotis|Viekšnių geležinkelio stotį]] ir atgal. Dirbo dantų gydytojai Goldmanaitė Turbė ir Gelfundas Samuelis bei gydytoja Moršovičienė-Glikmanaitė ir Lipmanas Tamchrinas. Devyniolika žydų šeimų naudojosi telefoninio ryšio paslaugomis.<ref> Muturas A. Šeštadienis - „šabas" - poilsio diena // Būdas žemaičių. - 2001. - Baland. 18. - Nr. 30. - P. 6. </ref>.

Dar žr.:
[[Viekšnių žydų kapinės]]

{{reflist}}
<small>
* Nancy Schoenburg, Stuart Schoenburg. Lithuanian Jewish Communities. - London, 1996. - P. 327-329: "Veckshna (Vieksniai)".
</small>

[[Kategorija: Visuomenė]]