https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Sodin%C4%97_starta 2026-05-28T01:51:11Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Sodin%C4%97_starta&diff=24331&oldid=prev 2009-08-21T19:58:47Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |Sodine starta.MKE.Deivido.jpg|{{PAGENAME}} (&#039;&#039;Emberiza hortulana&#039;&#039;)}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai|Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Startiniai|Emberizidae}}<br /> {{Taxobox genre |Tikrosios startos|Emberiza}} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Emberiza hortulana|Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> &#039;&#039;&#039;SODINĖ STARTA&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Emberiza hortulana&#039;&#039;), [[startiniai|startinių]] (&#039;&#039;Emberizidae&#039;&#039;) šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Pavasarį parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje. Lizdą suka patelė ant žemės po nusvirusių šakų, žolių priedanga, netoli pamiškių, pavienių medžių ar krūmų. Lizdai kraunami iš smulkių sausų žolių stiebelių, lapelių, šaknelių, gūžtas iškloja plonomis šaknelėmis, žvėrių plaukais, ašutais. Gegužės mėn. patelė padeda 4 – 6 balsvus su tamsiomis dėmelėmis ir vagelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 13 parų. Gūžtas jaunikliai palieka dar nemokėdami skraidyti, po 11 – 13 dienų. Skraidyti pradeda 6 – 8 dienomis vėliau. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.<br /> <br /> Minta įvairių augalų sėklomis, vabzdžiais, jų lervomis (ypač [[drugiai|drugių]] vikšrais). <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Veisimosi laikotarpiu apsigyvena sausų pušynų ar mišrių miškų pakraščiuose, laukuose išsibarsčiusiuose nedideliuose gojeliuose, dirvonuojančiuose laukuose su elektros stulpais, pavieniais medžiais, vienkiemių želdiniuose, atokesniuose soduose. Vengia didelių gyvenviečių, miškų masyvų, šlapių, užmirkusių vietų.<br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 200 - 1000 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 5 – 10 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Peri [[Leckava|Leckavos]], [[Kurmaičiai|Kurmaičių]], [[Troškučiai|Troškučių]], [[Ašvėnai|Ašvėnų]], [[Vadagiai|Vadagių]], [[Kalnijos|Kalnijų]] kaimų apylinkėse.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Raudonoji knyga (4 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Algirdas