https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Smilginis_strazdas 2026-05-27T12:16:42Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.45.1 https://mke.lt/index.php?title=Smilginis_strazdas&diff=17345&oldid=prev 2008-10-23T19:12:16Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox animal | {{PAGENAME}} |P1170651-SmilgStrazd.jpg |{{PAGENAME}} (&#039;&#039;Turdus pilaris&#039;&#039;)}}<br /> {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }}<br /> {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }}<br /> {{Taxobox classe | Paukščiai| Aves }}<br /> {{Taxobox ordre |Žvirbliniai paukščiai| Passeriformes}}<br /> {{Taxobox famille |Strazdiniai | Turdidae}}<br /> {{Taxobox genre |Srazdai |Turdus }} <br /> {{Taxobox binomial animal | {{PAGENAME}}|Turdus pilaris| Linnaeus, 1758}}<br /> {{Taxobox fin}}<br /> <br /> &#039;&#039;&#039;SMILGINIS STRAZDAS&#039;&#039;&#039; (&#039;&#039;Turdus pilaris&#039;&#039;), strazdinių šeimos paukštis.<br /> <br /> == Statusas ==<br /> <br /> Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis.<br /> <br /> == Biologija ==<br /> <br /> Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pirmosiomis dienomis. Peri kolonijomis nuo kelių iki keliasdešimt porų. Didelėse kolonijose kartais aptinkama po keletą lizdų, sukrautų tame pačiame medyje. Lizdą krauna patelė iš sausų žolių stiebelių (smilgų), šakelių, šaknelių ir drėgnos žemės. Gūžtą iškloja sausų žolių lapeliais. Lizdai aptinkami įvairių medžių rūšių kamienų ir šakų išsišakojimuose, ant stuobrių, inkilų stogų. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 4 – 8 (dažniausiai 4 – 6) žalsvus, išmargintus rudomis dėmelėmis ir šlakeliais kiaušinius. Gegužės – birželio mėnesį aptinkamos pakartotinos ar antrosios dėtys. Peri tik patelė 12 – 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Suaugę paukščiai (ypač patinai) aktyviai drauge gina kolonijos teritoriją nuo priešų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. Per vasarą dažniausiai išveda dvi jauniklių vadas. <br /> <br /> Minta daugiausiai sliekais, įvairiais žemės paviršiuje gyvenančiais vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais. Sulesa gana daug uogų (ypač šermukšnių). <br /> <br /> == Biotopai ==<br /> <br /> Peri įvairiuose medynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės. Apsigyvena lapuočiais medžiais apaugusiose upių ir upelių pakrantėse, nedideliuose miškeliuose, kapinėse, parkuose, soduose, didesnių miškų pakraščiuose. Mėgsta vietoves su atviro vandens ar drėgnos žemės lopinėliais. <br /> <br /> == Paplitimas ir gausumas ==<br /> <br /> Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 80000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.<br /> <br /> == Radimvietės ==<br /> <br /> Didžiausios kolonijos įsikūrusios Varduvos tvenkinio, Ventos, Vadaksties upių pakrančių želdiniuose, Mažeikių, Plinkšių parkuose.<br /> <br /> == Apsauga ==<br /> <br /> Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.<br /> <br /> [[Kategorija:Paukščiai]]</div>

Deivis