https://mke.lt/index.php?action=history&feed=atom&title=Sk%C4%97tin%C4%97_stambia%C5%BEvyn%C4%97Skėtinė stambiažvynė - Versijų istorija2026-05-27T17:43:32ZŠio puslapio versijų istorija projekteMediaWiki 1.45.1https://mke.lt/index.php?title=Sk%C4%97tin%C4%97_stambia%C5%BEvyn%C4%97&diff=16364&oldid=prev78.58.171.97 21:15, 13 rugsėjo 20082008-09-13T21:15:05Z<p></p>
<p><b>Naujas puslapis</b></p><div>{{taxobox grybai | {{PAGENAME}}|Sketine stambiazvyne.MKE.2008-09-13.jpg|{{PAGENAME}}<br> (''Macrolepiota procera'')}}<br />
{{Taxobox skyrius | Papėdgrybūnai|Basidiomycota}}<br />
{{Taxobox klasė | Agarikoidiniai| Agaricomycetes}}<br />
{{Taxobox eilė | Agarikiečiai| Agaricales}}<br />
{{Taxobox seima | Pievagrybiniai|Agaricaceae}}<br />
{{Taxobox gentis | Stambiažvynė|Macrolepiota}} <br />
{{Taxobox rūšis | {{PAGENAME}}|Macrolepiota procera|(Scop.) Singer (1948)}} <br />
{{Taxobox fin}}<br />
'''SKĖTINĖ STAMBIAŽVYNĖ''', sin. '''skėtinė žvynabudė''' (''Macrolepiota procera''), pievagrybinių šeimos labai puošnus grybas.<br />
<br />
Skyriamieji požymiai: kotas be išnaros, vaisiakūnis didelis, mėsingas, žvynuotas.<br />
<br />
== Vaisiakūnis ==<br />
Vaisiakūniai stambūs, panašūs į musmirės.<br />
<br />
Kepurėlė 10-30 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių ovališka, su ruda luobele, senesnių skėtiška, vidurys su tamsesnės spalvos gūbreliu. Jaunų grybų paviršius lygus, senesnių sutrūkinėjs į rudus žvynelius, tarpžvyniai baltai pilkšvi, pilkšvai rusvi arba violetiškai rusvi.<br />
<br />
Lakšteliai balti, minkšti, platūs, iki 3 cm pločio, nepriaugę prie koto.<br />
<br />
Kotas 10-25 cm ilgio, 2-3 cm storio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, bet be išnaros. Jaunų vaisiakūnių kotas balsvas, senesnių šviesiai rudas ir senų apaugęs rudais, pilkais rudais žvyneliais, išsidėsčiusiais dryžiais, su baltu, storu, dideliu, paslankiu rinkiu.<br />
<br />
Trama balta, minkšta, riešutų skonio, malonaus kvapo. Sporos baltos, elipsiškos, 15-20x10-12 mikronų.<br />
<br />
== Biotopas ==<br />
Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens senuose išretintuose pušynuose, eglynuose, dažniausiai miškų pakraščiuose, aikštelėse, pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Nemėgsta labai rūgščių dirvožemių.<br />
<br />
== Reikšmė ==<br />
Ketvirtos kategorijos valgomas grybas. Valgomi tik jauni švieži vaisiakūniai.<br />
<br />
== Paplitimas ==<br />
Lietuvoje ir Mažeikių rajone dažnas.<br />
<br />
== Literatūra ==<br />
* Gminder A., Böhning T. Grybų žinynas. - V., 2008. - 320 p. - P. 130. ISBN 978-9955-21-184-6.<br />
* Bielis E. Grybai. Išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas. - V., 2008. - 224 p. - P. 60-61. ISBN 9955-573-65-1.<br />
* Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas. - K., 2007. - 548 p. - P. 206. ISBN 978-9955-692-59-1.<br />
* Urbonas V. Grybai. - V., 1986. - 176 p. - P. 115.<br />
* Mazelaitis J., Urbonas V. Lietuvos grybai. - V., 1980. - 352 p. - P. 237-238.<br />
<br />
[[Kategorija: Pievagrybiniai]]</div>78.58.171.97