Simonas Šultė - Versijų istorija

Algirdas 14:43, 12 vasario 2018

2018-02-12T14:43:51Z

← Ankstesnė versija		17:43, 12 vasario 2018 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Sulte Simanas.jpg\|thumb\|right\|230px\|Simanas Šultė]]		[[Vaizdas:Sulte Simanas.jpg\|thumb\|right\|230px\|Simanas Šultė]]
	'''ŠULTĖ SIMONAS''', '''Simanas Šultė''' (g. 1875-01-08 [[Krakiai\|Krakių]] k., ~~nurodoma ir 1876 m.~~ - m. 1920-09-29 Palėvenėlėje (Kupiškio rj.)), kunigas, katalikų sociologas.		'''ŠULTĖ SIMONAS''', '''Simanas Šultė''' (g. 1875-01-08 [[Krakiai\|Krakių]] k., krikštytas 1875-01-12 Viekšnių RKB - m. 1920-09-29 Palėvenėlėje (Kupiškio rj.)), kunigas, katalikų sociologas.

	Lankė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo klierikų dekanas. Aukštuosius mokslus tęsė Liuveno (1907-1909 m.) ir Fribūro (1905-1907 ir 1909-1911 m.) universitetuose, įgydamas filosofijos (1911 m.) ir teologijos (1913 m.) daktaro laipsnius. 1915 m. mokytojavo Panevėžio mokyklose, 1919-1920 m. kunigavo Palėvenėlėje.		Tėvas Jonas Šultė, motina Elžbieta Ginčiauskaitė. Lankė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo klierikų dekanas. Aukštuosius mokslus tęsė Liuveno (1907-1909 m.) ir Fribūro (1905-1907 ir 1909-1911 m.) universitetuose, įgydamas filosofijos (1911 m.) ir teologijos (1913 m.) daktaro laipsnius. 1915 m. mokytojavo Panevėžio mokyklose, 1919-1920 m. kunigavo Palėvenėlėje.

	Buvo geras sociologas. Sociologinėms pažiūroms turėjo įtakos pozityvizmas, G.Hėgelio dialektika, marksizmo idėjos. Propagavo katalikiškojo socializmo, mokslinės filosofijos, vadinamojo naujojo auklėjimo idėjas. Priklausė krikščionių demokratų partijai. I pasaulinio karo metu buvo Rusijoje. Iš arčiau pažino komunistų iškeltą dvarų dalijimo klausimą. Grįžęs, spaudoje karštai gynė krikščionių demokratų partijos žemės reformos programą ir linko į radikaliausią jos sprendimą.		Buvo geras sociologas. Sociologinėms pažiūroms turėjo įtakos pozityvizmas, G.Hėgelio dialektika, marksizmo idėjos. Propagavo katalikiškojo socializmo, mokslinės filosofijos, vadinamojo naujojo auklėjimo idėjas. Priklausė krikščionių demokratų partijai. I pasaulinio karo metu buvo Rusijoje. Iš arčiau pažino komunistų iškeltą dvarų dalijimo klausimą. Grįžęs, spaudoje karštai gynė krikščionių demokratų partijos žemės reformos programą ir linko į radikaliausią jos sprendimą.

MKE-Robotas: MKE-Robotas pervadino puslapį Šultė Simonas į Simonas Šultė: vp

2013-11-30T20:40:47Z

MKE-Robotas pervadino puslapį Šultė Simonas į Simonas Šultė: vp

← Ankstesnė versija	23:40, 30 lapkričio 2013 versija
(Jokio skirtumo)

Algirdas 13:48, 12 spalio 2008

2008-10-12T13:48:37Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Sulte Simanas.jpg|thumb|right|230px|Simanas Šultė]]
'''ŠULTĖ SIMONAS''', '''Simanas Šultė''' (g. 1875-01-08 [[Krakiai|Krakių]] k., nurodoma ir 1876 m. - m. 1920-09-29 Palėvenėlėje (Kupiškio rj.)), kunigas, katalikų sociologas.

Lankė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo klierikų dekanas. Aukštuosius mokslus tęsė Liuveno (1907-1909 m.) ir Fribūro (1905-1907 ir 1909-1911 m.) universitetuose, įgydamas filosofijos (1911 m.) ir teologijos (1913 m.) daktaro laipsnius. 1915 m. mokytojavo Panevėžio mokyklose, 1919-1920 m. kunigavo Palėvenėlėje.

Buvo geras sociologas. Sociologinėms pažiūroms turėjo įtakos pozityvizmas, G.Hėgelio dialektika, marksizmo idėjos. Propagavo katalikiškojo socializmo, mokslinės filosofijos, vadinamojo naujojo auklėjimo idėjas. Priklausė krikščionių demokratų partijai. I pasaulinio karo metu buvo Rusijoje. Iš arčiau pažino komunistų iškeltą dvarų dalijimo klausimą. Grįžęs, spaudoje karštai gynė krikščionių demokratų partijos žemės reformos programą ir linko į radikaliausią jos sprendimą.

Teologiniais ir kitais klausimais daug rašė periodikoje, ypač „Draugijoje”. Iš jo didesnių straipsnių-studijų „Draugijoje” pažymėtini: „Bažnyčia ir įvairios politiškosios ekonomijos teorijos. Istoriški tyrinėjimai” (1907 m., Nr.2, 4, 6, 9-11; 1908 m., Nr.21, iš viso 79 psl.); „Pozityvistų agnostikų pasaulėžiūra” (1923 m., Nr.5-6, 181-211); „Savasties principas ir evoliucija” (1920 m., Nr.5-8, iš viso 38 psl.); „Mistika ir asketizmas” (1923 m., Nr.1-2, 3-20); „Tikyba ir mokslas” (t.p. 181-211). Dar bendradarbiavo „Ganytojuje”, „Laisvėje”. Pasirašydavo pavarde, Simanas Barjona ir Simanas Griauža. Atskirai išleisti darbai: „Savasties klausimas” (1919 m.), „Gamta ir žmogus” (1919 m.), „Evoliucijos keliai ir revoliucijos dėsniai”(1919 m.), „Savasties principas ir evoliucija” (1920 m.), „Žmogaus ir piliečių teisių pareiškimas” (1921 m.).

Išlikę S. Šultės rankraščiai saugomi Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje: F.139, 40 saug. vnt., 1905-1926 m.

== Šaltiniai ==
<small>
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1964. - T. 30. - P. 105 - 106.
* Tarybų lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 223.
* Lietuvių dvasininkai kūrėjai. - V., 2000. - P. 706.
</small>

[[Kategorija: Kunigai]]
[[Kategorija: Krakiai]]