Senmiestė - Versijų istorija

Algirdas 11:42, 26 kovo 2017

2017-03-26T11:42:49Z

← Ankstesnė versija		14:42, 26 kovo 2017 versija
35 eilutė:		35 eilutė:
	== Sunaikintas paveldas ==		== Sunaikintas paveldas ==
	* Koplytėlė prie kelio. Padirbo Izidorius Jautakis apie 1880 m. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7098 (B. Buračo nuotr.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 29. ISBN 5-415-00554-4.		* Koplytėlė prie kelio. Padirbo Izidorius Jautakis apie 1880 m. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7098 (B. Buračo nuotr.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 29. ISBN 5-415-00554-4.

			==Etimologija==
			Sudurtinis žodžių ''senas'' ir ''miestas'' toponimas.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

Algirdas 18:05, 19 gegužės 2016

2016-05-19T18:05:32Z

← Ankstesnė versija		21:05, 19 gegužės 2016 versija
30 eilutė:		30 eilutė:

	2011 m. Židikų pirmosios bažnyčios vietoje, dabartiniame Senmiestės kaime, pastatytas ąžuolinis kryžius. Kryžių padarė Juozas Vitkauskas, statė P. Malūkas, V. Malūkas, P. Vitkauskas, O. Žabaliūnas, R. Žutautas. Kryžius 2011 m. gegužės 28 d. pašventintas. Pamaldoms vadovavo Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius <ref>Z. Šličienė. Ąžuolinis kryžius - bažnyčios vietoje // Būdas žemaičių. - 2011. - Gegužės 31. - Nr. 41. - P. 6.</ref>.		2011 m. Židikų pirmosios bažnyčios vietoje, dabartiniame Senmiestės kaime, pastatytas ąžuolinis kryžius. Kryžių padarė Juozas Vitkauskas, statė P. Malūkas, V. Malūkas, P. Vitkauskas, O. Žabaliūnas, R. Žutautas. Kryžius 2011 m. gegužės 28 d. pašventintas. Pamaldoms vadovavo Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius <ref>Z. Šličienė. Ąžuolinis kryžius - bažnyčios vietoje // Būdas žemaičių. - 2011. - Gegužės 31. - Nr. 41. - P. 6.</ref>.

			2016-05-14 Senmiestės kaime, prie Židikai-Lūšė kelio, pašventintas Atminimo ženklas „Alkos" rinktinės „Žaibo" būrio partizanams Aleksandrui Šetkui-Paparčiui, Jonui Šetkui-Lakūnui, žuvusiems [[Užpelkiai\|Užpelkių]] kaime, Juozapui Runkauskui - Algiui-Tulpei, žuvusiam [[Kugiai\|Kugių]] kaime, Kleopui Muleriui-Ugniai, žuvusiam [[Kentaučiai\|Kentaučių]] kaime, bei Auzgeliuose žuvusiam Izidoriui Pronckui-Vėjui. Visi jie čia buvo užkasti šiose vietose esančiame durpyne nežinomoje vietoje. Paminklą pašventino [[Židikų bažnyčia\|Židikų]] klebonas Egidijus Jurgelevičius. Pats paminklas pagamintas Alytuje, o pastatytas balandžio mėnesį <ref>Vytautas Malūkas. Partizanų kovo ir vardai įamžinti Atminimo ženklu // Santarvė. - 2016. - Geg. 17. - Nr. 55. - P. 1, 8.</ref>.

	== Sunaikintas paveldas ==		== Sunaikintas paveldas ==

Algirdas 18:12, 21 liepos 2015

2015-07-21T18:12:29Z

← Ankstesnė versija		21:12, 21 liepos 2015 versija
56 eilutė:		56 eilutė:

	{{reflist}}		{{reflist}}
			<small>
			* Senmiestės k. planas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2809.
			</small>
	[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]		[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
	[[Kategorija: Senmiestė]]		[[Kategorija: Senmiestė]]

78.58.116.97 17:42, 1 birželio 2011

2011-06-01T17:42:26Z

← Ankstesnė versija		20:42, 1 birželio 2011 versija
29 eilutė:		29 eilutė:
	[[Vaizdas:Senmieste1.MKE.2006-09-09.jpg\|thumb\|right\|260px\|Vieškelis šalia Senmiestės kapinaičių]]		[[Vaizdas:Senmieste1.MKE.2006-09-09.jpg\|thumb\|right\|260px\|Vieškelis šalia Senmiestės kapinaičių]]

			2011 m. Židikų pirmosios bažnyčios vietoje, dabartiniame Senmiestės kaime, pastatytas ąžuolinis kryžius. Kryžių padarė Juozas Vitkauskas, statė P. Malūkas, V. Malūkas, P. Vitkauskas, O. Žabaliūnas, R. Žutautas. Kryžius 2011 m. gegužės 28 d. pašventintas. Pamaldoms vadovavo Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius <ref>Z. Šličienė. Ąžuolinis kryžius - bažnyčios vietoje // Būdas žemaičių. - 2011. - Gegužės 31. - Nr. 41. - P. 6.</ref>.

	== Sunaikintas paveldas ==		== Sunaikintas paveldas ==
	* Koplytėlė prie kelio. Padirbo Izidorius Jautakis apie 1880 m. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7098 (B. Buračo nuotr.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 29. ISBN 5-415-00554-4.		* Koplytėlė prie kelio. Padirbo Izidorius Jautakis apie 1880 m. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7098 (B. Buračo nuotr.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 29. ISBN 5-415-00554-4.

78.58.116.97 19:21, 28 spalio 2010

2010-10-28T19:21:22Z

← Ankstesnė versija		22:21, 28 spalio 2010 versija
18 eilutė:		18 eilutė:
	== Gyventojai ==		== Gyventojai ==
	Gyventojų skaičius: 1902 m. - 263 gyv., 1923 m. - 46 ūkiai, 312 gyv., 2001 m. - 82 gyv. (38 vyr., 44 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.		Gyventojų skaičius: 1902 m. - 263 gyv., 1923 m. - 46 ūkiai, 312 gyv., 2001 m. - 82 gyv. (38 vyr., 44 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

			* 1900-06-18 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Jonušas Juozas\|Juozas Jonušas]].

	== Istorinės žinios ==		== Istorinės žinios ==

78.58.116.97 20:42, 27 birželio 2010

2010-06-27T20:42:40Z

← Ankstesnė versija		23:42, 27 birželio 2010 versija
26 eilutė:		26 eilutė:
	Kapelių atsiradimas siejamas su čia stovėjusia bažnyčia. Pasakojama, kad kartą sekmadienį kunigas toje bažnyčioje laikė mišias, įpuolė švedai nukirto kunigui galvą, iškapojo bažnyčioje esančius žmones ir patenkinti išdūmė. Vėliau švedai sugriovė ir bažnyčią, ir miestą<ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>. Kitame padavime pasakojama, jog pirma Židikų nebuvo, o Senmiestėje buvo bažnyčia ir kapinaitės. Ir kai užpuolė švedai, nužudė kunigą ir kur jis žuvo toj vietoj buvo pastatyta koplytėlė. Tai buvo prieš 300 m. <ref>Pasakojo Vitkauskas Juozapas, Juozapo g. 1922 m.</ref>.		Kapelių atsiradimas siejamas su čia stovėjusia bažnyčia. Pasakojama, kad kartą sekmadienį kunigas toje bažnyčioje laikė mišias, įpuolė švedai nukirto kunigui galvą, iškapojo bažnyčioje esančius žmones ir patenkinti išdūmė. Vėliau švedai sugriovė ir bažnyčią, ir miestą<ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>. Kitame padavime pasakojama, jog pirma Židikų nebuvo, o Senmiestėje buvo bažnyčia ir kapinaitės. Ir kai užpuolė švedai, nužudė kunigą ir kur jis žuvo toj vietoj buvo pastatyta koplytėlė. Tai buvo prieš 300 m. <ref>Pasakojo Vitkauskas Juozapas, Juozapo g. 1922 m.</ref>.
	[[Vaizdas:Senmieste1.MKE.2006-09-09.jpg\|thumb\|right\|260px\|Vieškelis šalia Senmiestės kapinaičių]]		[[Vaizdas:Senmieste1.MKE.2006-09-09.jpg\|thumb\|right\|260px\|Vieškelis šalia Senmiestės kapinaičių]]

			== Sunaikintas paveldas ==
			* Koplytėlė prie kelio. Padirbo Izidorius Jautakis apie 1880 m. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7098 (B. Buračo nuotr.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 29. ISBN 5-415-00554-4.

	== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==		== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

78.58.116.97: /* Kiti staripsniai */

2010-06-27T20:34:57Z

Kiti staripsniai

← Ankstesnė versija		23:34, 27 birželio 2010 versija
42 eilutė:		42 eilutė:
	* Veliekos Plėšimas buvo Senmiestės-Skliaustės miško viduryje. Kur buvo Veliekos Plėšimas, augo tik samanos, kreivos mažos pušelės. Veliekos Plėšime riogsojo akmuo - velnių plūgas, apie kurį pasakota padavimų. Akmuo, sakoma, savo išvaizda tikrai priminė plūgą. Padavimai: Šiame miške velniai norėjo sau pragarą padaryti. Iš žmonių nagų pasigaminę plūgą, arė žemę (plūgą gamino iš nagų tų žmonių, kurie juos nukirpo ir nepersižegnoję numetė<ref>Kraštotyra, 1983.</ref>. Velniai arė tik vieną naktį, nes paryčiui užgiedojo gaidys, ir jie, metę darbą, palikę riogsoti plūgą, prasmego į žemę. Senieji žmonės giriasi, kad jie gerai žiną tą vietą, kur esąs tas velnių plūgas, nes dar jo vienas noragas tebekyšąs iš samanų.		* Veliekos Plėšimas buvo Senmiestės-Skliaustės miško viduryje. Kur buvo Veliekos Plėšimas, augo tik samanos, kreivos mažos pušelės. Veliekos Plėšime riogsojo akmuo - velnių plūgas, apie kurį pasakota padavimų. Akmuo, sakoma, savo išvaizda tikrai priminė plūgą. Padavimai: Šiame miške velniai norėjo sau pragarą padaryti. Iš žmonių nagų pasigaminę plūgą, arė žemę (plūgą gamino iš nagų tų žmonių, kurie juos nukirpo ir nepersižegnoję numetė<ref>Kraštotyra, 1983.</ref>. Velniai arė tik vieną naktį, nes paryčiui užgiedojo gaidys, ir jie, metę darbą, palikę riogsoti plūgą, prasmego į žemę. Senieji žmonės giriasi, kad jie gerai žiną tą vietą, kur esąs tas velnių plūgas, nes dar jo vienas noragas tebekyšąs iš samanų.

	== Kiti ~~staripsniai~~ ==		== Kiti straipsniai ==
	* [[Senmiestės apylinkė]]		* [[Senmiestės apylinkė]]

Algirdas: /* Gyventojai */

2009-08-13T20:27:51Z

Gyventojai

Naujas puslapis

{{kaimai|
pavadinimas = Senmiestė|
foto = Senmieste.MKE.2006-09-09.jpg|
size = 260px|
pavad = Senmiestės kaimo kapinaitės, 2006 m.|
seniunija = Židikų|
gyv = 82|
gyvmetai = |
koor = |
alt = |
|}}
'''SENIMIESTĖ''', '''Senmiestis''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], apie 0,3 km į šiaurę nuo buvusios dvarvietės ir apie 1 km ta pačia kryptimi nuo [[Židikai|Židikų]] miestelio, prie Židikų-Pikelių vieškelio.

Šiaurėje ribojasi su [[Dautarai|Dautarų]], šiaurės rytuose - su [[Strygalė|Strygalės]], vakaruose - su [[Petraičiai|Petraičių]], pietuose ir pietryčiuose - su [[Liūliškiai|Liūliškių]] k. Nuo Petraičių kaimo Senmiestę skiria Židikų-Vainuodės vieškelis, nuo Liūliškių - šunkelis, kuris tęsiasi nuo buv. I brigados kiaulidės iki Židikų-Vainuodės vieškelio, nuo Strigalės kaimo atkerta Židikų-Pikelių vieškelis. Yra didelis Senmiestės miškas.

Kaimo laukuose yra [[Gūžė|Gūžės]] ištakos.

== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 263 gyv., 1923 m. - 46 ūkiai, 312 gyv., 2001 m. - 82 gyv. (38 vyr., 44 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

== Istorinės žinios ==
Senmiestėje buvo senieji Židikai, o naujasis Židikų kaimas, kaip ir daugelis valakinių kaimų, buvo išmatuotas kitoje vietoje - dabartinio miestelio teritorijoje, į pietus nuo dvaro sodybos.

Kaime yra kapinaitės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje medžiais. Plotas 0,11 ha, perimetras 251 m. Pietiniu pakraščiu praeina kelias, o iš kitų pusių - ariama žemė. Kapinėse buvo du koplytstulpiai. Yra liaudies skulptoriaus [[Gailevičius Steponas|St. Gailevičiaus]] (1815-1885) kapas.

Kapelių atsiradimas siejamas su čia stovėjusia bažnyčia. Pasakojama, kad kartą sekmadienį kunigas toje bažnyčioje laikė mišias, įpuolė švedai nukirto kunigui galvą, iškapojo bažnyčioje esančius žmones ir patenkinti išdūmė. Vėliau švedai sugriovė ir bažnyčią, ir miestą<ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>. Kitame padavime pasakojama, jog pirma Židikų nebuvo, o Senmiestėje buvo bažnyčia ir kapinaitės. Ir kai užpuolė švedai, nužudė kunigą ir kur jis žuvo toj vietoj buvo pastatyta koplytėlė. Tai buvo prieš 300 m. <ref>Pasakojo Vitkauskas Juozapas, Juozapo g. 1922 m.</ref>.
[[Vaizdas:Senmieste1.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|260px|Vieškelis šalia Senmiestės kapinaičių]]

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Senmiestės kaimo vietovardžius ir su jais susijusius padavimus iš Židikuose gyvenančio Vėžauskio užrašė Lina Liepaitė ir iš Domo Intos (g. 1898 m. Pocaičių k.) - Kostas Daubaras. Trumpai juos savo knygoje aprašė Vykintas Vaitkevičius <ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>.

* Būdupio šaltinis. Šiaurės vakarinėje Senmiestės kaimo dalyje į šiaurę nuo tekėjusio Gyslos upelio tęsėsi didelės Būdupio pelkės. Pelkėse buvo labai gražus, niekda neužšąlantis šaltinis. Žmonės, pritrūkę vandens, visada ten važiuodavo vandens semtis. Pelkėse naktį pakildavo žyburėliai, kurie lydėdavo kiekvieną vėlyvą keleivį arba tų pelkių pakraščio gyventoją. Pasakojama, kad pelkių pakraščiais vaikščiodavusios nekrikštytos dūšelės.
* Katprūdis buvo prie Saltono miško. Jį taip pavadino todėl, kad ten nešdavo žmonės senus ir nereikalingus katinus ir šunis skandinti. Alink jį augo didelės smilgos.
* Kekinės miškas. Jį skiria Vainuodės vieškelis. Senmiestės kaimui priklauso visa rytinė jo dalis. Senais laikais šis miškas priklausė Leonas Kekiui.
* Linginės miškas. Pavadintas pagal savininko pavardę. Anksčiau miškas priklausė Mykolui Lingiui.
* Margių miškas. Žmonės jį taip praminė todėl, kad ten auga įvairių rūšių medžių. Seniau tas miškas priklausė Mortai Kentvainienei.
* Rudnickio krūmas. Jis priklausė Klemensui Rudnickui. Iki melioracijos per šį krūmą tekėjo Gyslos upeliūkštis.
* Saltono miškas. Trapukarytje miškas priklausė Antanui Saltonui, todėl taip ir pavadintas.
* Švedų akmuo. Senmiestėje vyko smarkus mūšis. Kai mūšis nutilo, atbėgo švedų kareivis be galvos ir atsisėdo ant didžiulio akmens. Jis ant šio akmens sėdėjo tris dienas. O kai iš ten pranyko, tai į šį akmenį trenkė perkūnas ir akmenyje įskilo kryžius. Nuo šios dienos kiekvienas, kuris eidavo pro šį akmenį, paklysdavo<ref>Papasakojo Domas Inta, g. 1898 m., gyv. Pocaičių k. Užrašė Kostas Daubaras.</ref>.
* Taujenio miškas. Pavadintas pagal miško savininko Jono Taujenio pavardę. Šis miškas nelabai didelis.
* Valančiaus dauba buvo šiaurės vakarinėje kaimo dalyje, prie Valančiaus sodybos. Sunaikinta kartu su Valančiaus tvenkiniais. Padavimas: Senovėje dauboje velniai su raganomis linksmindavosi. Vieną naktį jiems bešokant, becypiant, staiga užgiedojo gaidys, ir jie visi kaukdami prasmego. Sakoma, Joninių naktį dauboje girdėti kažkokie nesuprantami, užburiantys muzikos garsai. Dauboje dažniausiai ir kaimas rengdavo vakarones.
* Veliekos Plėšimas buvo Senmiestės-Skliaustės miško viduryje. Kur buvo Veliekos Plėšimas, augo tik samanos, kreivos mažos pušelės. Veliekos Plėšime riogsojo akmuo - velnių plūgas, apie kurį pasakota padavimų. Akmuo, sakoma, savo išvaizda tikrai priminė plūgą. Padavimai: Šiame miške velniai norėjo sau pragarą padaryti. Iš žmonių nagų pasigaminę plūgą, arė žemę (plūgą gamino iš nagų tų žmonių, kurie juos nukirpo ir nepersižegnoję numetė<ref>Kraštotyra, 1983.</ref>. Velniai arė tik vieną naktį, nes paryčiui užgiedojo gaidys, ir jie, metę darbą, palikę riogsoti plūgą, prasmego į žemę. Senieji žmonės giriasi, kad jie gerai žiną tą vietą, kur esąs tas velnių plūgas, nes dar jo vienas noragas tebekyšąs iš samanų.

== Kiti staripsniai ==
* [[Senmiestės apylinkė]]

== Literatūra ==
* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 161 - 166. ISBN 9955-9934-0-5.

{{reflist}}
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Senmiestė]]